Greitos kelionės į Angliją: efektyvumas garantuotas

Tarptautinės logistika – tai ne paprastas prekių perkėlimas iš taško A į tašką B, o sudėtingas, tiksliai suderintas mechanizmas, kuriame kiekviena minutė turi savo kainą. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas šioje srityje, aš mačiau, kaip pasaulis keitėsi, kaip atsirado nauji ribojimai ir technologijos, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs: klientų poreikis greitai ir efektyviai gauti savo siuntas. Ypač kalbant apie maršrutus į Jungtinę Karalystę.

Anglija (kaip Lietuvoje įprasta vadinti visą Jungtinę Karalystę) visada buvo vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Tačiau po „Brexit“ ir pandemijos, logistika šia kryptimi tapo dar reikalingesniu meno. Daugelis klausia: „Ar įmanoma užtikrinti greitą kelionę į Angliją šiandien?“ Mano atsakymas vienareikšmis – taip, jei tik procesas yra pasitęsės ne išimtims, o taisyklėms. Šiame straipsnyje aš padalinsiu savo patirtį ir paaiškinsiu, kaip veikia šiandieninė greitų pervežimų sistema, ko tikėtis ir kaip išvengti nemalonumų.

Efektyvumas šiuo atveju nėra tik vairuotojo dešinės kojos spaudimas. Tai yra puikus planavimas, dokumentų tvarkymas, maršruto parinkimas ir gebėjimas reaguoti į neplanuotas situacijas. Kai kalbame apie „greitą kelionę“, mes turime omenyje ne tik fizinį greitį, bet ir operatyvumą – tai, kaip greitai mes sugebame sureguliuoti muitinės procedūras ar pasirinkti optimaliausią keltą. Šiuolaikinėje rinkoje laikas – tai ne tik pinigai, tai yra pasitikėjimo ir reputacijos klausimas. Todėl, norint garantuoti efektyvumą, reikia žinoti ne tik trumpiausią kelią žemėlapyje, bet ir ilgiausią eilę prie kelto ar patikros posto.

Šiame tekste mes gilinsimės į techninius niuansus, kurie dažnai lieka pastebėti tik akademiniuose vadovėliuose, tačiau realybėje lemia sėkmę. Nuo dokumentų, kuriuos reikia užpildyti prieš išvykstant iš Vilniaus, iki specifinių Jungtinės Karalystės uostų ypatumų – visą tai apžvelgsime detaliai. Mano tikslas – suteikti jums pilną aiškumą, kad, užsakydami pervežimą, jausdumėtės saugiai ir suprastumėte kas vyksta už „garažo vartų“.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiamas detalus klausimų ir atsakymų sąrašas, susidedantis iš dešimt pagrindinių klausimų, kuriuos dažniausiai išgirstu iš savo klientų. Šie atsakymai sukurti remiantis ilgamečia praktika ir dabartine logistinos situacija.

1. Kiek realiai laiko užtrunka krovinių pristatymas iš Lietuvos į Angliją?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis skaičius. Viskas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdo pasirinkimą darote. Jei kalbame apie „dalinius krovinius“ (angliškai groupage), kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų siuntos, kelionė trunka ilgiau. Čia reikia skirti laiko kroviniui surinkti sandėlyje, o pats maršrutas gali trukti nuo 4 iki 7 darbo dienų.

Tačiau jei jums svarbus greitis ir užsakote pilną sunkvežimį (FTL – Full Truck Load) arba ekspresinį pervežimą, situacija keičiasi. Tada vairuotojas važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų tarpiniuose sandėliuose. Tokiu atveju fizinis kelionės laikas (nuo įkrovos iki iškrovos) svyruoja nuo 48 iki 72 valandų. Svarbu prisiminti, tai yra „idealus“ scenarijus. Reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio režimus (tachografų duomenis), keltų tvarkaraščius ir galimas eismo spūstis, ypač vengdami arba pravažiuojant pro Vokietiją ir Belgiją. Taigi, planuodant greitą kelionę, visada verta pasidaryti laiko rezervą bent vienai dienai.

2. Kaip „Brexit“ paveikė greitų kelionių į Angliją galimybes?

„Brexit“ sukėlė didžiulį šoką logistikos sistemoje, ir net po kelerių metų jo pasekmės juntamos. Iš esmės, pasikeitė tas, kad Anglija tapo „trečiąja šalimi“ ne tik muitinės, bet ir biurokratinės prasme. Anksčiau pervežėjai galėjo važiuoti be sustojimų per sieną, dabar reikia atlikti išankstines deklaracijas. Tai reiškia, kad prieš išvykstant kroviniui, turi būti suformuotas eksporto deklaracija, o atvykus į JK – importo.

Šie procesai reikalauja tikslumo. Jei dokumentuose nėra klaidų, kelionė gali būti tokia pat greita kaip ir anksčiau. Tačiau net mažiausias klaida, pvz., neteisingai nurodytas prekių kodas (HS kodas) arba svorio neatitikimas, gali sustabdyti sunkvežimį pasienio punkte (pvz., Dover’iuje arba Folkestone’o tunelyje) ir sukelti valandų ar net dienų delsimą. Efektyvumas šiuo atveju garantuojamas ne greičiu, o dokumentų tvarka. Mūsų įmonėje naudojame modernias sistemas, kurios leidžia patikrinti dokumentus dar prieš išvykstant, taip išvengiant nenumaldomų stabdžių pasienyje.

3. Kokius dokumentus būtina paruošti, kad siunta nepriegtų muitinėje?

Norint, kad procesas vyktų sklandžiai, „paketas“ turi būti uždaras ir aiškus. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėlavimo sąrašas (Packing List) ir komercinė sąskaita (Commercial Invoice). šiuose dokumentuose turi būti nurodyta tiksliai: kas yra vežama, koks kiekis, koks svoris ir tikslus prekių kodas pagal Tarifą.

Be to, būtinas EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification numeris), kuris leidžia identifikuoti siuntėją ir gavėją muitinės sistemose. Jei krovinius veža ne įmonė, o fizinis asmuo, procedūros gali skirtis, tačiau verslo klientams EORI yra privalomas. Taip pat reikia nepamiršti galimų sertifikatų, pvz., jei vežamos maisto produktų arba gyvūnų kilmės prekės, reikalingas veterinarijos sertifikatas. Mano patirtis rodo, kad dauguma delsimų atsiranda ne dėl blogų ketvirračių, o dėl to, kad klientai nenurodo visų reikalingų priedų arba parašo pernelyg bendrus prekių pavadinimus (pvz., „įrankiai“ vietoje „mediniai plaktukai“).

4. Kuris maršrutas yra greičiausias: keltas arba Eurotunelis?

Šis klausimas dažnai sukelia diskusijų, tačiau atsakymas priklauso nuo situacijos. Eurotunelis (Eurotunnel), jungiantis Folkestone (Anglija) su Calais (Prancūzija), yra techniškai greičiausias perėjimas. Varstomi traukiniai pervežia sunkvežimius po sąsiauriu per maždaug 35 minutes. Čia nėra jūros bangų, todėl tikimybė, kad keltas bus atšauktas dėl blogo oro, yra nulinė. Tačiau bilietai į tunelį gali būti brangesni, o vietos reikia užsakyti iš anksto.

Keltai (pvz., iš Calais į Doverį arba iš Dunkirko) yra populiariausi dėl didelio dažnumo – kartais jie plaukia kas 30–45 minutes. Kelionė laivu trunka apie 90–120 minučių, tačiau tai leidžia vairuotojams pailsėti, gerti kavą, atsinaujinti. Jei laikas yra kritinis, o oro prognozės blogos, aš visada rekomenduoju Eurotunelį. Jei norima sutaupyti arba tvarkaraštis lanksčiau, keltas gali būti geresnis variantas. Taip pat yra alternatyvų šiauriau – maršrutai per Olandiją (į Hull arba Immingham), tačiau jie daugiau tinka tiems, kurie važiuoja į šiaurinę Angliją, kadangi vengia pietinės Anglijos spūsčių (M25 kelias).

5. Ar įmanoma pervežti jautrius krovinius (maistas, vaistai, šaldomi produktai)?

Žinoma, kad įmanoma, tačiau čia efektyvumas įgyja visai kitą prasmę. Jautriems kroviniams reikalinga speciali įranga: šaldymo sunkvežimiai su atitinkama temperatūros palaikymo sistema (refrieržai), arba sunkvežimiai, pakelti vibracijai. Kelionės į Angliją metu, ypač peržengiant kanalą, temperatūros svyravimai gali būti kritiški.

Svarbiausia čia ne tik techninė įranga, bet ir dokumentacija. Maisto produktų atvejui būtina SPS (Sanitary and Phytosanitary) sertifikatai, kurie patvirtina, kad produktai atitinka Jungtinės Karalystės standartus. Mano praktikoje buvo atvejų, kai puikiai suplanuota kelionė buvo sustabdyta tiesiog todėl, kad vienas trūkstamas parašas sertifikate neleido įvežti mėsos gaminių. Todėl, dirbant su šiais kroviniais, efektyvumas garantuojamas tik tada, kai logistikos partneris puikiai išmano ne tik transporto, bet ir veterinarinius reikalavimus.

6. Kas nutinka, jei atsiranda nenumatyta stabdymas (eilės, techniniai gedimai)?

Nėra nieko blogesnio nei neapibrėžtumas, tačiau mūsų versle tai yra dalis kasdienybės. Jei sunkvežimis sugenda arba įstrigsta didelėje eilėje (kas dažnai nutinka prie „M25“ žiedinio kelio aplink Londoną arba prie Eurotunelio), veiksmų planas turi būti aktyvuojamas nedelsiant.

Efektyvumas šiuo atveju reiškia komunikaciją. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas realiu laiku, kurios leidžia mums matyti, kiek vairuotojas stovi vietoje. Jei stabdymas trunka ilgiau nei leidžiama, pradedame ieškoti alternatyvų: ar galima perkelti siuntą į kitą, artimą esantį vairuotoją? Ar reikia įspėti gavėją, kad atidėtų sandėlio darbuotojus? Kartais netgi reikia išsiųsti pagalbinę automobilio techninę pagalbą. Klientui svarbiausia yra gauti informaciją anksčiau, nei jis pradės skambinti ir klausti „kur mano siunta?“. Toks proaktyvumas yra mūsų užtikrinto efektyvumo dalis.

7. Kokios yra kainos formavimo priežastys greituosiuose pervežimuose?

Kaina dažnai būna lemiamas faktorius, tačiau greitis visada kainuoja. Greitieji pervežimai (Express) dažnai reikalauja tiesioginio važiavimo be sustojimų, kas reiškia, kad sunkvežimis grįžta tuščias (arba turi laukti grįžtamam užsakymui). Taigi, klientas sumoka ne tik už važiavimą ten, bet ir už grįžimo galimybę.

Taip pat į kainą įeina kuro kainos, kurios Europoje svyruoja, ir keltų bilietų kainos, kurios gali staigiai pakilti populiariausiais išvykimo laikais. Be to, po „Brexit“ atsirado papildomi mokesčiai už muitinės tarpininkavimą JK pusėje („Clearance fees“), kurias dažnai tenka mokėti siuntėjui arba gavėjui, priklausomai nuo susitarimo (INCOTERMS). Aš visada stengiuosi aiškiai paaiškinti klientams, iš ko susideda kaina, kad nebūtų jokių nustebimų galutinės sąskaitos metu. Pigiausias variantas ne visada yra efektyviausias, jeigu jis vėluoja ir praranda klientui pardavimus.

8. Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę (puspriekabė, dalinis krovinys, „sprinteris“)?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų krovinio dydžio ir skubos. Jei turite 1–3 euro paletes ir jums būtina, kad jos atvyktů kuo greičiau, geriausia pasirinkti nedidelę transporto priemonę (pvz., „Sprinter“ tipo furgoną iki 3,5 tonų). Tokios mašinos gali važiuoti greičiau, lengviau įsivažiuoja į miesto centrus ir mažiau laiko praleidžia pasienio kontrolėje (kartais eilės jiems yra trumpesnės).

Jei krovinis didesnis (5–33 europaletės), reikalinga puspriekabė. Jei užpildote visą puspriekabę, tai yra idealu – greičiausia ir pigiausia vienetui. Jei turite dalinį krovinią, jis bus surinktas su kitais, kas užtruks ilgiau. Svarbu tiksliai įvertinti ne tik tūrį, bet ir svorį, nes Anglijoje griežtai tikrinamas svoris, o viršijimai baudžiami milžiniškais baudomis. Mano kaip eksperto užduotis – padėti jums suprasti, ar jūsų krovinis tikrai telpa į pasirinktą mašiną, kad išvengtume papildomų perpakavimų.

9. Ar galima sekti savo siuntos judėjimą realiu laiku?

Šiandien tai yra standartas, o ne privalumas. Mūsų naudojamos sistemos leidžia klientams matyti, kur jų siunta yra konkrečiu momentu. Tai ne tik suteikia ramybės, bet ir leidžia patiems planuoti savo veiksmus – pvz., sužinoti, kada reikia paruošti sandėlio darbuotojus iškrovai arba informuoti galutinius vartotojus.

Stebėjimas neapsiriboja tik GPS tašku žemėlapyje. Mūsų sistema gali rodyti ir statusus: „Krovimas vyksta“, „Pasiekė uostą“, „Muitinės patikra“, „Iškrovama“. Toks skaidrumas yra vienas iš efektyvumo garantų. Klientas nebėra bejėgis – jis turi informacijos, o informacija leidžia priimti sprendimus. Aš visada sakau, kad geriausias klientas – tai informuotas klientas.

10. Kodėl verta rinktis patyrusį logistikos partnerį, o ne ieškoti pigiausio vairuotojo?

Rinka pilna pasiūlymų, ir gundančios reklamos „vežame pigiausiai“ visada atsiras. Tačiau kai kalbame apie tarptautinius pervežimus į Angliją, patirtis yra vertingesnė už auksą. Naujokas gali puikiai važiuoti Lietuvoje, bet Eurotunelio ar Doverio uosto procedūros, britų muitinės specifika ir kalbos barjeras gali tapti neįveikiama kliūtimi.

Patyręs partneris turi išvystytą tinklą agentų Anglijoje, kuris gali padėti išspręsti problemas vietiniame lygmenyje. Jis žino, kurie uostai yra mažiau užstrigę, kada geriau važiuoti pro Belgiją, o kada pro Prancūziją.