Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Greitis ir saugumas keleivių vežime iš Anglijos: Eksperto vadovas nerūpestingai kelionei
Jau daugiau nei dvi dešimtis metų stebiu tarptautinių pervežimų rinkos pokyčius, o ypač intensyvų judėjimą tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos. Per šį laikotarpį keliavo ne tik tūkstančiai tonų krovinių, bet ir begalė žmonių – kiekvienas su savo istorija, skubėjimu ar svajone grįžti namo. Anglija nuolat buvo ir išliks viena populiariausių kryptų mūsų šalies piliečiams, tačiau kelionė per jūrą ir per visą Europą visada kelia daug klausimų. Dažniausiai klientus domina du pagrindiniai dalykai: kaip greičiausiai nuvykti ir, dar svarbiau, kaip tai padaryti saugiai.
Dirbdamas šioje srityje, esu matęs viską – nuo idealiai suplanuotų maršrutų iki situacijų, kai dėl nežinojmo arba taupymo kelionė virsdavo košmaru. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas iš tikrųjų dedasi už vairuotojo vairo ir kaip pasirinkti tinkamą pervežimą, kad kelionė iš Anglijos ne tik būtų greita, bet ir užtikrintų jūsų ramybę.
Šiuolaikinis keleivių pervežimas nėra tik apie tai, nuo A taško nuvežti į B tašką. Tai kompleksinis procesas, kurį lemia logistika, techninė būklė, dokumentų tvarkymas ir, žinoma, žmogiškasis faktorius. Suprantama, kai keliaujate šimtus kilometrų, norite būti tikri, kad autobusas nebuks, o vairuotojas neužmigs. Tačiau kas tiksliai lemia šiuos rodiklius? Kalbėsime apie tai, kaip profesionalios komandos valdo laiką, kodėl kaina visada eina ranka su kokybe ir ką turėtumėte žinoti prieš įsibandžiusius bilietus.
Šiandienos rinka siūlo daugybę pasirinkimų – nuo pigių „low-cost“ pervežėjų iki premium klasės autobusų. Tačiau skiriant dėmesį tik kainai, dažnai pamirštame, kad greitis be saugumo yra tiesioginis kelias į riziką. Ilgose kelionėse, kaip antai maršruose Londonas–Vilnius, Klaipėda–Mančesteris ar Leicesteris–Kaunas, techninės priežiūros standartai ir vairuotojų poilsis yra kritiniai dalykai. Toliau straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų kitas kelionės planavimas būtų kuo sklandesnis.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
1. Kiek trunka vidutinis kelionės iš Anglijos į Lietuvą autobusu?
Tai vienas populiariausių klausimų, tačiau atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo išvykimo vietos Anglijoje ir galinio tikslo Lietuvoje. Jei kalbame apie maršrutą nuo Londono iki Vilniaus, tai be sustojimų ir techninių pertraukų tas atstumas yra apie 1800–1900 kilometrų. Profesionalus pervežėjas šį atstumą įveikia maždaug per 30–34 valandas.
Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad tai nėra tiesioginis važiavimas. Į šį laiką įeina laukimas Lamanšo sąsiauryje (Eurotunelyje arba keltu), užstatų patikros, o būtinaios vairuotojų pertraukos. Pagal Europos Sąjungos reglamentas, vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos važiavimo, o po 9 valandų – ilgesnį poilsį. Tai nėra „prarastas laikas“, o būtina sąlyga, kad kelionė būtų saugi. Jei vairuotojas nesilaiko šių taisyklių, jis tampa pavojingu kelyje, todėl geriausios kompanijos niekada nespaudžia vairuotojų laužyti taisyklių dėl greičio. Taigi, jei žadama, kad Kelias įveikiamas per 24 valandas, tai turėtų kelti įtarimų šypsenąlį.
2. Kaip užtikrinamas keleivių saugumas ilgos kelionės metu?
Saugumas yra prioritetas Nr. 1, nors dažnai lieka nematomas. Esu matęs, kaip smulkios kompanijos vengia investuoti į techninę priežiūrą, tačiau rimti žaidėjai žino, kad tai jų vizitinė kortelė. Prieš kiekvieną išvykimą autobusas privalo būti patikrintas pagal griežtą techninį sąrašą: nuo stabdžių sistemos ir padangų protektoriaus gylio iki visų šviesų ir dujų sistemų veikimo.
Be techninės pusės, yra ir dokumentinė saugumo garantija. Autobusai turi būti apdrausti ne tik pagal privalomą civilinę atsakomybę, bet ir turi turėti Kelionių draudimą, kuris apsaugo keleivį nuo nelaimingų atsitikimų. Taip pat svarbu vairuotojų kvalifikacija. Mūsų komandoje dirba tik vairuotojai, turintys „95 kodą“ – tai papildomas pažymėjimas, leidžiantis vairuoti tarptautinius reisus ir reiškiantis, kad jis įgijo ypatingų įgūdžių bei žinių. Be to, dauguma autobusų dabar yra įrengti moderniomis saugumo sistemomis: ABS, ASP, stabilizacija, o kai kurie net ir vairuotojo nuovargio davikliais, kurie praneša dispečeriui, jei vairuotojas pradeda užmigti.
3. Ar tikrai pigiausias bilietas visada yra blogiausias pasirinkimas?
Nebūtinai, tačiau statistika linksčia link to. Transporto srityje, kaip ir bet kur, kaina susideda iš išlaidų: kuras, keltų bilietai (kurie brangsta), automobilių mokestis (vignettes) Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, Lenkijoje, ir, žinoma, vairuotojo atlyginimas.
Jeigu matote bilietą, kuris kainuoja dvigubai mažiau nei rinkos vidurkis, pagalvokite, kur taupoma. Dažniausiai taupoma ant vairuotojo poilsio (jis važiuoja be pertraukų), ant kuro kokybės arba techninės priežiūros. Kartais tai gali reikšti, kad autobusas yra senas, be kondicionieriaus ar patogios sėdynės. Ilgoje kelionėje, kuri trunka beveik parą, sėdėti ant sulenktos sėdynės be oro vėdinimo vasarą yra ne tik nepatogu, bet ir pavojinga sveikatai. Todėl aš visada patariu vadovautis ne viena kaina, o ir kompanijos reputacija. 10–20 eurų skirtumas gali suteikti kelis kartus daugiau komforto ir, svarbiausia, saugumo.
4. Kaip vyksta dokumentų patikra sienoje, ypač po „Brexit“?
Nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pasikeitė ne tik pinigai, bet ir pasienio kontrolės taisyklės. Anksčiau, turint asmens tapatybės kortelę, galėdava važiuoti be problemų. Dabar situacija kitokia.
Lietuvos piliečiams, važiuojantiems į Angliją, būtinas pasas. Asmens tapatybės kortelė nėra tinkama dokumentų patikraiai Jungtinės Karalystės sienoje. Tai viena dažniausių klaidų, kurią pastebiu – keleiviai ateina su kortele ir negali įslipti į autobusą. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į vizas. Nors Lietuva yra ES narė, ilgesniam buvimui ar darbui Anglijoje gali reikėti atitinkamo leidimo, tačiau trumpam vizitui (turistiniam arba grįžtant gyventi) lietuviams vizos nereikia, jei buvimas trunka mažiau nei 6 mėnesiai per 12 mėnesių periodą.
Grįžtant į Lietuvą, pasienio kontrolė vyksta standartiškai, tačiau reikia prisiminti, kad su savimi negalima vežti draudžiamų produktų (pvz., tam tikrų maisto produktų, mėsos, pieno produktų), nes tai gali baigtis dideliais baudais. Mūsų vairuotojai yra nuolat apie tai primenantys, tačiau ir keleivio sąmoningumas svarbus.
5. Kiek bagažo galiu pasiimti su savimi ir ką daryti, jei daugiau?
Standartas tarptautiniuose pervežimuose yra du dideli bagažo daiktai (pvz., krepšys ar lagaminas, svėrimo maždaug iki 20–25 kg vienam) ir vienas rankinis bagažas, kuris telpa po sėdyne arba ant užpakalinės lentynos. Rankinis bagažas neturėtų trukdyti kitiems keleiviams.
Tačiau dažnai važiuojantys iš Anglijos veža daug daugiau – dovano vaikams, techniką, drabužius. Jei turite daugiau bagažo, būtinai apie tai praneškite užsakydami bilietus. Tai ne vienas papildomas krepšys – autobuse turi būti užtikrinta, kad bagažas nebus padėtas ant grindų priešėjimo (užkertamas kelią evakuacijai) ir nebus užgožtas vaizdas vairuotojui atgalinėje vaizdo kameroje. Papildomas bagažas paprastai kainuoja papildomai, tačiau tai leidžia mums suplanuoti krovinį taip, kad visiems tilptų ir kad kelionė būtų saugi. Būna atvejų, kai keleivias atvyksta su 4-5 dideliais lagaminais be įspėjimo, ir tuomet kyla problema – ar juos visus įsimesti, ar atsisakyti keleivio. Geras ryšys su dispečeriumi iš anksto išspręs šią problemą.
6. Ar galima keleiviams vežti naminius gyvūnus?
Tai jautrus klausimas, ir kiekviena kompanija turi savo politiką. Mūsų praktika rodo, kad naminius gyvūnus galima vežti, tačiau tik griežtai laikantis taisyklių. Pirmiausia, gyvūnas turi turėti visus reikiamus pasus, mikroschemas (čipus) ir skiepymus, nurodytus ES reglamentuose (ypač pasienio punktuose).
Antroji ir labai svarbi taisyklė – gyvūnas turi būti transportuojamas specialioje transportinėje dėžėje (krate), kurioje gali gulėti stovėdamas arba sėdėdamas. Gyvūnas negali būti paleistas laisvai autobuse ar laikytis ant rankų. Tai ne tik dėl to, kad kiti keleiviai gali būti alergiški ar bijoti, bet ir dėl saugumo – staigus stabdymas gali sužeisti gyvūną, jei jis nefiksuotas. Paprastai priimami šunys, katės ir smulkūs graužikai (žiurkėniai, šinšilos) dėžėse. Paprastai viename autobuse leidžiama vežti ribotą gyvūnų skaičių (pvz., 2-3), todėl būtina pranešti apie juos iš anksto. Didelių šunų (pvz., dogų) vežimas gali būti apribotas dėl vietos stokos bagažo skyriuje.
7. Kaip tvarkomasi su maistu ir tualetu per tokias ilgas keliones?
30 valandų autobuse – tai ilgas laikas, todėl komfortas yra svarbus. Visi mūsų naudojami autobusai yra įrengti tualetais, kurie yra prižiūrimi ir valomi prieš kiekvieną išvykimą. Tačiau reikia suprasti, kad tai ne viešbutis – tualetas skirtas būtiniesiems poreikiams, todėl prašome keleivių jį naudoti švariai ir atsakingai.
Dėl maisto: nėra tokios praktikos, kad autobuse būtų virėjas ar šaltinis. Keleiviai turi pasirūpinti maistu ir vandeniu patys. Patariu pasiimti užkandžių, kurie ilgai nesugenda (vaisiai, riešutai, sumuštiniai), ir butelį vandens. Tačiau mes reguliariai (kas 4–5 valandas) darame planinius sustojimus (pauzes) degalinėse ar poilsio vietose. Čia keleiviai gali išlipti, papietauti karštą maistą, nusipirkti gėrimų, išsitiesti kojas ir paskęsti orą. Šios pauzės trunka maždaug 20–30 minučių, o kartais ilgiau (jei tai yra ilgesnė pertrauka vairuotojui). Svarbiausia – būti laiku autobuse, nes pavėluoti keleiviai dels visą maršrutą, kas gali sukelti stresą ir kitiems.
8. Kas daro įtaką kelionės trukmei? Kodėl kartais vėluojama?
Net ir geriausiai suplanuotą maršrutą gali sudarkyti veiksniai, nuo kurių nei vairuotojas, nei logistikos vadovas nepriklauso. Didžiausia problema – užstatai (traffic jams), ypač Vokietijoje (A1 autostrada) ir artimiausioje Anglijos aplinkkelio (M25) apylinkėse. Vakarais ar prieš šventes eismą gali stovėti valandomis.
Kitas veiksnys – orai. Žiemos metu per Alpes arba Vokietijos keliuose dažnai būna sniego, o ledas gali lėtinti eismą iki 30 km/h. Taip pat techniniai gedimai – nors autobusai tikrinami, kartais nutinka nenenumatyta (pvz., padangos plyšimas arba elektronikos triktis). Profesionalios kompanijos turi techninę pagalbą 24/7, tačiau pakeisti padangą arba suremontuoti sistemą trunka laiką.
Ir galiausiai – keltai arba Eurotunelis. Nors laikai yra rezervuojami iš anksto, kartais dėl audros ar techninių triktų keltai nebeplaukia pagal grafiką. Mes visada stengiamės informuoti keleivius apie vėlavimus per SMS arba telefonu, tačiau prašome supratimo – mes kovojame su tuo pačiu laiku kaip ir jūs.
9. Ar vairuotojai kalba lietuviškai ir ar su jais galima susitarti dėl sustojimo?
Absoliučiai dauguma maršrutų Anglija–Lietuva aptarnauja lietuviškų kompanijų vairuotojai. Tai reiškia, kad kalbos barjero nebus – galite laisvai klausti dėl maršruto, sustojimų arba prašyti, jei jums blogai.
Dėl sustojimų: yra standartinės vietos, kurioje mes sustojame (degalinės, kurios turi visus patogumus). Tačiau jei jums labai reikia (pvz., skauda galvą, reikia vaistų arba jums staigai pasidarė blogai), vairuotojai yra žmoniški ir suprantantys. Jei tik leidžia kelių eismo taisyklės ir saugumas (pvz., yra „parkavimo zona“ arba degalinė), jie sustos. Tačiau prašome nesinaudoti tuo kiekvieną valandą – vairuotojas turi atvykti į tikslą laiku, o dažni sustojimai tai trukdo. Bendravimas tarp keleivio ir vairuotojo sukuria gerą atmosferą autobuse, todėl nesibijokite kreiptis.
10. Kokios yra atšaukimo ar bilieto keitimo taisyklės?
Tai gana techniškas, bet svarbus klausimas. Kiekviena kompanija turi savo vidaus tvarką, tačiau yra ir bendrųjų principų. Jei atšaukiate bilietą ilgai iki išvykimo (pvz., 7–14 dienų), dažniausiai grąžinama didelė dalis sumos, išskyrus administracinius mokesčius. Kuo arčiau išvykimo, tuo mažesnė grąžinama suma, o dieną prieš išvykimą arba išvykimo dieną bilietas dažnai nebegrąžinamas.
Tai susiję ne su godumu, o su tuo, kad kai jūs atšaukiate bilietą paskutinę minutę, vieta tuščia keliauja toliau, o mūsų išlaidos (kuras, vairuotojo alga, keltas) išlieka tos pačios. Taip pat verta paminėti, kad jeigu jūs pavėluojate į išvykimą ir autobusas išvyksta be jūsų, bilietas taip pat paprastai nebegrąžinamas. Todėl visada patariu atvykti į išvykimo vietą mažiausiai 30 minučių iki nurodyto laiko. Kai kurios kompanijos siūlo draudimą nuo atšaukimo, kuris už nedidelę kainą leidžia grąžinti 100% bilieto vertės net ir paskutinę minutę – verta apgalvoti šią galimybę, jei jūsų planai gali keistis.
Išvada
Apibendrinant, greitis ir saugumas keleivių vežime iš Anglijos nėra du atskiri dalykai – tai vienas nedalomas whole. Jūs negalite turėti vieno be kito. Greitis be saugumo yra avarija laukianti savo momento, o saugumas be protingo greičio (t. y. kai kelionė trunka neprastiems 3 dienoms) yra nebe tarnyba, o kančia.