Greitis ir lankstumas krovinių pervežime į Angliją: Strateginis požiūris į logistiką

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, aš mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė. Anksčiau kelią į Angliją galėjome užmiršti išvykus iš garažo – svarbiausia buvo nuplukdyti krovinią į keltą ir važiuoti. Tačiau šiandien, ypač po „Brexit“, situacija yra radikaliai kitokia. Dabar „greitis“ nereiškia tik to, kad vairuotojas stipriau nuspaudžia dujų pedalą. Greitis reiškia efektyvų dokumentų valdymą, išankstinį planavimą ir gebėjimą reaguoti į netikėtumas kelio ruože. Lankstumas tuo tarpu yra tas elementas, kuris leidžia išlipti ne tik greitiems, bet ir patikimiems.

Krovinių pervežimas į Angliją (Jungtinę Karalystę) iš Lietuvos ir viso kontinentinės Europos yra vienas sudėtingiausių ir tuo pačiu vienas reikšmingiausių maršrutų verslui. Jungtinė Karalystė vis dar yra viena iš didžiausių Lietuvos prekybos partnerių, o „London City“ ar „Birmingham“ sandėliai dažnai yra tikslinis krovinių taškas. Klientai dažnai klausia: „Kada krovinis atvyks?“ arba „Ar mes spėsime į sandėlį?“. Šie klausimai atrodo paprasti, tačiau už jais slepiasi sudėtingi logistikos mechanizmai.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas iš tikrųjų lemia greitį ir lankstumą vežant krovinius per Lamanšą. Mes ne tik apžvelgsime techninius aspektus bet ir pažiūrėsime į tai, kaip šiuos procesus galima optimizuoti, kad jūsų verslas veiktų be stabdžių. Svarbiausia suprasti, kad šiandien logistika nėra tik kelių pervežimas – tai informacijos ir dokumentų srautų valdymas, kuris vyksta greičiau nei pačios mašinos.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu išsamius atsakymus į dešimt klausimų, kurius dažniausiai užduoda klientai planuodami siuntą į Angliją. Šie atsakymai paremti ilgamete praktika ir realiomis situacijomis.

1. Kas lemia krovinių pervežimo į Angliją greitį šiandien, ir kodėl tai ne tik vairuotojo reikalas?

Dauguma klientų mano, kad greitį lemia tik vairuotojo meistriškumas ir kelyje praleidžiamas laikas. Tačiau po dvidešimt metų šioje srityje galiu drąsiai teigti: vairuotojas yra tik galutinis grandinės narė. Tikrasis greitis formuojas dar prieš išvykstant iš sandėlio. Pirmasis ir svarbiausias veiksnys yra muitinės deklaravimas. Anglija dabar yra trečioji šalis, tai reiškia, kad kiekviena siunta turi būti deklaruojama tiek išvykstant (eksportas), tiek atvykstant (importas). Jei dokumentuose yra klaidų, trūksta HS kodų arba neteisingai nurodyta prekių vertė, krovinys sustoja sienoje. Vienas dokumentų patvirtinimas gali užtrukti nuo valandos iki kelių dienų.

Antrasis veiksnys yra maršruto planavimas ir keltų grafikas. Lankstumas čia pasireiškia pergebu. Patyrusiems ekspeditoriams žinoma, kuri uostas (Dover, Calais, Dunkirk ar net Hook of Holland) šiuo metu veikia efektyviausia. Jei viename uoste susidaro eilės ar techniniai nesklandumai, greitas ir lankstus pervežėjas nedelsdamas pakeina maršrutą per Eurotunelį arba kitą uostą. Taigi, greitis – tai gebėjimas iš anksto sužinoti apia sunkias vietas ir jas apeiti, o ne važiuoti „galva į sieną“. Be to, svarbu ir pačių prekių pakavimas – jei prekės supakuotos taip, kad jas galima greitai perkrauti arba patikrinti, tai taip pat sumažina prastovą.

2. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimų laiką ir lankstumą, ar tai tik priežiūros procedūros?

„Brexit“ buvo didžiausias šokas logistikos sistemai per pastaruosius dešimtmečius. Prieš tai Anglija buvo beveik kaip kita ES valstybė – nereikėjo sustoti prie sienos. Dabar situacija kitokia. Tai ne tik papildomos priežiūros procedūros. Tai pasikeitė visą verslo logiką. Dabar reikia laikytis ne tik ES, bet ir JK muitinės taisyklių, kurios kartais skiriasi. Pavyzdžiui, maisto produktų ar gyvūnų kilmės produktų importas reikalauja specialių veterinarinių sertifikatų, kurių gavimas gali užtrukti kelias dienas.

Lankstumas šiame kontekste reiškia gebėjimą adaptuoti prie besikeičiančių taisyklių. Mūsų komanda nuolat stebi muitinės naujienas, nes taisyklės keičiasi dažnai. Pavyzdžiui, naujos reikalavimai dėl pakuočių atliekų arba plėvelių (plastic packaging tax) registracijos. Jei pervežėjas apie tai nežino, krovinys bus sulaikytas iki kol bus išspręstas administracinis nesupratimas. „Brexit“ taip pat padidino eilių tikimybę uostuose, todėl lankstumas reiškia ir gebėjimą sklandžiai susitvarkyti su „Smart Freight“ sistemą, reikalingą važiuojant į Kentą. Taigi, „Brexit“ pridėjo administracinės apkrovos, kurios tiesiogiai įtakoja pristatymo laiką, todėl labai svarbu turėti patikimą partnerį, kuris šiuos „popierius“ valdo be jūsų įsikišimo.

3. Kuo skiriasi ekspresinis pervežimas nuo grupinio (sustojimo) pervežimo, kada kurį pasirinkti?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas priklauso nuo jūsų prioriteto: kaina ar laikas. Ekspresinis pervežimas (taip pat vadinamas „direct“ arba „full load“ kai tai reikia) yra pasirinkimas tiems, kuriam svarbiausia yra laikas. Šiuo atveju krovinys vežamas tiesiai iš siuntėjo prie gavėjo be tarpinių sustojimų, arba su minimaliais sustojimais tik vairuotojo poilsiui. Tai yra greičiausias būdas – kroviniui gali prireikti 24–48 valandų (priklausomai nuo atstumo), tačiau tai brangiausias variantas, nes sumokate už visą mašinos talpą arba už ypatingą skubą.

Grupinis pervežimas (arba „part load“ / „groupage“) yra lankstesnis sprendimas biudžetiui. Čia vienoje mašinoje suvenami kelių skirtingų klientų kroviniai. Mašina važiuoja pagal tam tikrą maršrutą, sustoja paskirstymo centruose, kur kroviniai perkraunami. Šis būdas yra žymiai pigesnis, tačiau lėtesnis. Jis gali užtrukti nuo 3 iki 7 dienų, kartais ir ilgiau, jei reikia surinkti pilną grupę. Pasirinkimą lemia jūsų atsargų valdymo politika. Jei sandėlyje lieka trys dienų atsargų, galite sutaupyti pasirinkdami grupinį pervežimą. Jei gamyba sustos be dalelės – turite rinktis ekspresą. Mano patirtis rodo, kad protingiausia yra derinti šiuos metodus: rutinines siuntas vežti grupiškai, o kritinius – ekspresu.

4. Ar įmanoma pervežti krovinius į Angliją per 24 valandas, ir kokios to sąlygos?

Teoriškai – taip, praktiškai – tai labai priklauso nuo išvykimo vietos ir krovinio paruošimo. Jei krovinys yra Vilniuje ir jis turi atvykti į Londoną per 24 valandas, tai yra iššūkis. Kelias mašina trunka apie 30–34 valandas viena kryptimi, atsižvelgiant į tai, kad vairuotojas turi laikytis poilsio režimo (tachografas). Todėl „per 24 valandas“ įmanoma tik dviem būdais: jei naudojami dviejų vairuotojų ekipažai (kai vienas važiuoja, kitas ilsisi) arba jei kalbame apie oro pervežimus, bet tai jau visiškai kaina lygiavertė byla.

Tačiau dažnai klientai, sakant „24 valandos“, turi omenyje „rytoj“ arba „poryt“. Jei išvykstate pirmadienį ryte, dviejų vairuotojų ekipažas gali atvykti antradienio vakare arba trečiadienio ryte. Čia svarbu suprasti ne tik fizines galimybes, bet ir muitinės „langus“. Jei krovinys atvyks į uostą naktį, o muitinės postas bus uždarytas arba bus perpildytas eilėmis, 24 valandų garantija išsilys. Todėl, kai kalbame apie tokius griežtus terminus, mes visada įtraukiame įkainius dviejų vairuotojų ekipažui ir užtikriname, kad visi muitinės dokumentai būtų patvirtinti (išankstinis deklaravimas) dar prieš išvykstant. Be to, reikia atsižvelgti ir į galimas eiles prie Anglijos muitinės, kurios gali prailginti laiką.

5. Kokie dokumentai būtini norint užtikrinti sklandų pravažiavimą per sieną ir greitą pristatymą?

Dokumentacija yra „kraujas“ logistikoje, ir be jos net greičiausia mašina stovi vietoje. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėlis (CMR), kuris patvirtina sandėrios sutartį. Tačiau dėl Anglijos svarbiausias yra komercinė invoice (Commercial Invoice). Ji turi būti labai tiksli. Joje turi būti nurodytos: prekės pavadinimas, svoris, bruto svoris, HS kodas (prekių tarptautinės prekybos kodas), prekių vertė, siuntėjo ir gavėjo duomenys bei Incoterms sąlygos (pvz., EXW, FOB, DAP). Jei HS kodas nurodytas neteisingai, muitinė gali sustabdyti siuntą patikrinimui.

Be to, būtina turėti EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification identification) – tiek siuntėjo, tiek gavėjo. Be šio kodo importas į Angliją ar eksportas iš jos negalimas. Jei krovinys yra pavojingas (ADR), reikalingi specialūs leidimai. Taip pat svarbu įgaliojimas (jei pervežimą vykdo brokeris). Esu matęs ne vieną kartą, kai dėl trūkstančio parašo ant įgaliojimo krovinias buvo pristatytas diena vėliau. Greitį lemia ne fizinis dokumentų buvimas, o jų pateikimas elektroniniu būdu iš anksto (pre-lodgment). Mes visada rekomenduojame klientams pateikti dokumentus bent 24 valandas prieš krovinio išvežimą.

6. Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę pagal krovinio tipą, kad tai paveiktų greitį?

Transporto priemonės pasirinkimas – tai ne tik klausimas, ar telpa 18 europalečių. Tai taip pat klausimas, kaip greitai galima atlikti pakrovimą ir iškrovimą. Standartinis tentelinis sunkvežimis (13,6 m ilgio) tinka daugumai krovinių, tačiau Anglijoje reikia atsižvelgti į vietinių kelių ypatumus. Anglijoje daugiau siaurų gatvių ir mažesnių sandėlių nei Lietuvoje. Todėl kartais greičiau ir lankstiau naudoti „mega“ trailerį (aukštesnis, dažniausiai su grindimis) arba net 7,5 ar 3,5 tonų sunkvežimius (vodus). Mažesnė mašina gali prasukti pro siaurus miesto centrus ir greičiau pasiekti paskirties vietą nei didelis vilkikas, kuriam reikia specialių leidimų arba kuris tiesiog įvažiuoja į akmens sienelę.

Taip pat svarbu krovinio charakteristika. Jei tai šaldytas produktas, reikalingas šaldytuvas su temperatūros dienynu. Jei tai perkraunami (oversize) krovinių, reikalingi palydoviniai transporto priemonės, kas natūraliai sulėtina greitį. Lankstumas čia reiškia gebėjimą pasiūlyti ne tik standartinį sprendimą. Jei klientas turi skubų siuntą į Londono centrą, mes siūlome 3,5 tonų mašiną, kuri gali važiuoti greičiau (ne visur yra ribojimai sunkvežimiams) ir lengviau randa vietą parkavimui. Netinkamas transporto rūšies pasirinkimas gali lemti tai, kad krovinys stovės pasienyje arba sandėlio kieme, laukdamas specialios technikos iškrovimui.

7. Kas yra „partial load“ ir kada verta juos naudoti siekiant lankstumo?

„Partial load“ (liet. dalinis krovinys) tai tarpinis variantas tarp pilnos mašinos (Full Truck Load - FTL) ir grupinio pervežimo (Groupage). Tai puikus sprendimas siekiant lankstumo, kai jūsų krovinis per didelis grupiniam pervežimui (pavyzdžiui, užima 4–5 europaletes), bet per mažas, kad vertėtų mokėti už visą sunkvežimį. Šiuo atveju mes suvename kelių klientų krovinius į vieną mašiną, tačiau, skirtingai nei paprastame grupiniame pervežime, čia mašina gali važiuoti greičiau, nes sustoja mažiau (tik prie kelių klientų, o ne kiekviename sandėlyje).

Šis pasirinkimas suteikia lankstumo kainos ir laiko atžvilgiu. Jums nereikia laukti, kol bus surinkta visa grupė (kaip būna grupiniame), tačiau mokate tik už užimtą vietą. Tai idealu tais atvejais, kai atsargos baigiasi, tačiau ne kritiškai greitai, arba kai norite sutaupyti palyginti su pilnu kroviniu. Be to, „partial load“ dažnai leidžia geriau planuoti išvykimo datas, nes maršrutas formuojamas pagal konkretų užsakymą, o ne pagal fiksuotą tvarkaraštį, kaip tai būna reguliariuose linijiniuose reisuose.

8. Kaip lankstus planavimas padeda išvengti papildomų išlaidų, susijusių su pristatymo delsimu?

Lankstumas planavime yra geriausia apsauga nuo nepageidaujamų išlaidų. Vienas dažniausių šaltinių yra pristatymo delsimo baudos (demurrage) uostuose arba sandėliuose. Jei krovinys atvyksta ir negali būti iškrautas dėl to, kad gavėjas neparuošė dokumentų arba nesugeba priimti prekių, uostai pradeda skaičiuoti baudas už vietą. Jos gali būti labai aukštos – nuo šimtų iki tūkstančių eurų per dieną.

Lankstus planavimas reiškia nuolatinę komunikaciją. Mes stebime mašiną realiu laiku (GPS) ir žinome, kada ji bus vietoje. Jei matome, kad bus vėluojama dėl eilių, nedelsdami informuojame klientą, kad šis suspėtų susiderėti dėl iškrovimo laiko arba pakeisti planus. Taip pat lankstumas reiškia galimybę keisti pristatymo adresą.