Greitas pervežimas iš Anglijos: Kaip pasiekti trumpiausią kelionės trukmę?

Šiuolaikinėje verslo aplinkoje laikas yra viena brangiausių resursų, o logistika – tai ne tiesiog krovinių perkėlimas iš taško A į tašką B, tai sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo, žinių ir patirties. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs, kaip pasikeitė rinka, kaip atsirado nauji iššūkiai ir, svarbiausia, kaip technologijos bei organizacija leido sumažinti kelionės trukmę netgi tarp tokių geografiškai atitolusių partnerių kaip Lietuva ir Jungtinė Karalystė.

Anglija (arba teisingiau – Jungtinė Karalystė) visada buvo ir išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Po „Brexit“ procesų pasikeitė muitinės taisyklės, tačiau prekybos srautai nesumažėjo – tiesiog reikėjo prisitaikyti ir tapti geresniais, greitesniais, lankstesniais. Klientai, kreipiantys į mus, dažniausiai keliauja vienu klausimu: „Kada krovinis bus pas mane?“. Atsakymas į šį klausimą nėra paprastas „rytoj“ ar „poryt“. Jis priklauso nuo begalės veiksnių, kuriuos aš išdėliosiu šiame straipsnyje, norėdamas padėti jums suprasti, kaip užtikrinamas greitas pervežimas iš Anglijos ir ką jūs patys galite padaryti, kad kelionės trukmė būtų trumpiausia įmanoma.

Svarbu suprasti, kad „greitas pervežimas“ nėra vairuotojo paspaustas duobės pedalas iki grindų. Tai yra optimaliai suderinta logistika, kurioje kelio trukmę trumpina ne greitis, o efektyvumas – be klaidų parengta dokumentacija, tinkamai parinktas maršrutas, profesionalus krovinio įkrovimas ir iškrovimas bei operatyvus bendravimas. Toliau nagrinėsime pagrindinius aspektus, lemiančius greitą pristatymą.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt dažniausiai klausimų, susijusių su greitu krovinių pervežimu iš Anglijos, atsižvelgiant į mano ilgametę patirtį šioje srityje.

1. Kokie yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys krovinių pervežimo trukmę iš Anglijos?

Kelionės trukmę lemiančių veiksnių yra nemažai, ir juos galima suskirstyti į kelias kategorijas. Pirmiausia tai geografinis atstumas ir maršrutas. Kelias tarp Lietuvos ir Anglijos gali būti įveikiamas keliais būdais: keltu iš Dover į Kalė (arba Duisburgą) arba per Eurotunelį. Pasirinkimas priklauso nuo to, į kurią Anglijos dalį reikia važiuoti ir kiek laiko norima sutaupyti.

Antrasis, o gal net ir svarbiausias veiksnys šiuo metu, yra muitinės procedūros. Po „Brexit“ kiekvienas krovinis turi būti deklaruojamas. Jei dokumentai parengti neteisingai arba trūksta kuri nors nors licencija, krovinis gali užstrigti uoste arba prie pat sienos kelias valandas ar net dienas.

Trečias veiksnys – krovinių tipas ir įkėlimo/iškėlimo organizacija. Jei tai pilnas krovininis (FTL – Full Truck Load), kai sunkvežimis važiuoja tik su vieno kliento siunta, kelionė vyksta greičiau, nes nereikia statyti tarpinių prekių perdirbimo sandėliuose. Jei tai dalinis krovinis (LTL – Less than Truck Load), tenka laukti, kol sunkvežimis užsipildys kitomis siuntomis arba jas iškraus, kas prailgina procesą. Galiausiai, svarbi techninė būklė ir oro sąlygos – netikėta sniego audra Anglijoje ar avarija ant magistralės gali visus grafikus sugriauti. Tačiau patyręs ekspertas visada turi atsarginius planus (pvz., kelionės maršruto keitimą), kad šios delsos neįtakotų galutinio pristatymo termino.

2. Koks yra realus greičiausio pervežimo iš Anglijos į Lietuvą laikas?

Kai klientas klauso apie „greitą pervežimą“, dažniausiai kalbame apie ekspresinius reisus. Idealiuose sąlygose, kai kalbame apie dedikuotąjį transportą (t.y., sunkvežimis važiuoja tik su jūsų kroviniu ir tiesiogiai į paskirties vietą be sustojimų), realus laikas nuo užsakymo pradžios iki prekių iškraunimo Lietuvoje yra maždaug 48–72 valandos.

Tačiau čia svarbu apibrėžti, ką pradedame skaičiuoti. Jei sunkvežimis jau yra Anglijoje ir pasiruošęs važiuoti, tai fizinis kelias įveikiamas per maždaug 24–30 valandų (priklausomai nuo vietos Anglijoje). Jei reikia surasti transportą, jį paruošti, tai papildomai užtrunka. Taip pat būtina atsižvelgti į vairuotojo darbo laiko apribojimus (po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 min. pertrauka, po 9 valandų – 45 min. poilsis). Todėl „per naktį“ atvežti krovinių iš Londono į Vilnių fiziniu požiūriu neįmanoma dėl saugumo reikalavimų. Esant tokiems greitiesiems reisams, naudojami dviejų vairuotojų ekipažai, kas leidžia mažiau statoti poilsio, tačiau tai brangesnė paslauga.

3. Ar „Brexit“ paveikė greičio galimybes, ar dabar reikia daugiau laiko?

„Brexit“ tikrai neįtakojomas fizinio greičio – keliai niekur nedėjo, o keltai plaukia tuo pačiu greičiu. Tačiau jis labai stipriai įtakojo administracinį greitį. Anksčiau pervežimas tarp ES ir JK buvo kaip pervežimas tarp dviejų ES šalių – nereikėjo jokios muitinės deklaracijos išvykstant ar atvykstant. Dabar situacija pasikeitė.

Dabar, norint užtikrinti greitą pervežimą, būtina iš anksto (prieš patį krovinio išvežimą) pateikti išvežimo deklaraciją (EX) Anglijoje ir įvežimo deklaraciją (IM) Lietuvoje. Jei šios deklaracijos pateikiamos jau uoste („frontier“), tai sukelia eiles. Greitas pervežimas dabar reiškia, kad dokumentai turi būti tvarkingi ir patvirtinti dar prieš kroviniui pasiekiant uostą arba tunelį. Esu matęs atvejų, kai dėl vienos klaidos dokumentuose krovinius buvo stabdoma šešias valandas, kas visiškai sunaikina „ekspreso“ efektą. Taigi, dabar greitis priklauso ne tik nuo vairuotojo, bet ir nuo logistikos kompanijos deklarantų greitumo bei tikslumo.

4. Kas yra dedikuotasis pervežimas (Express/FTL) ir kiek jis greitesnis už grupinį?

Dedikuotasis pervežimas, dar vadinamas „ekspresu“ arba FTL (Full Truck Load), yra paslauga, kai klientas išsinuomoja visą sunkvežimį su priekaba savo siuntai. Tai yra greičiausias būdas pervežti krovinius. Sunkvežimis atvažiuoja į nurodytą vietą Anglijoje, užkrauna prekes ir važiuoja tiesiai į Lietuvą (arba atvirkščiai). Sustojimai daromi tik dėl degalų, vairuotojo poilsio ar muitinės kontrolės. Nėra jokio laukimo kitų siuntų, jokio iškrovimo tarpiniuose sandėliuose.

Priešingai, grupiniai pervežimai (LTL) yra pigesni, bet lėtesni. Sunkvežimis surenka krovinius iš keloliko siuntėjų Anglijoje, vėliau juos gabeną į terminalą (pvz., Belgijoje arba Vokietijoje), kur kroviniai iškraunomi, rūšiuojami ir vėl pakraunami į kitus sunkvežimus, važiuojančius į Lietuvą. Šis procesas gali prailginti kelionę iki 5–7 dienų. Jei jums svarbu laikas – pasirinkite dedikuotąjį transportą. Jei svarbi kaina – grupinis. 20 metų patirtis rodo, kad avarinių dalių ar paros prekių pervežimui visada renkamės dedikuotąjį.

5. Kaip pasirinkti optimalų maršrutą (keltas arba Eurotunelis), kad sutaupyti laiko?

Maršruto pasirinkimas yra vienas iš pagrindinių instrumentų laiko valdyme. Turime du pagrindinius kelių per Lamanšą persikėlimo būdus: keltus (Dover-Calais, Dover-Dunkerque, Newhaven-Dieppe ir kt.) ir Eurotunelį (Folkestone-Calais).

Eurotunelis techniškai yra greitesnis. Persikėlimas truko maždaug 35 minutes. Jums nereikia išlipti iš sunkvežimio, užeini į vagoną ir po keleto minučių esi Prancūzijoje. Tačiau čia dažnai susiduriama su eilėmis, ypač jei nėra rezervuotos vietos. Be to, tunelis gali būti brangesnis ir turi griežtesnius kelionių apribojimus (pvz., kai kurių pavojingų medžiagų negabenama).

Keltai gali trukti ilgiau (1,5–2 valandos plaukimas), bet jie dažnai siūlo daugiau išvykimų pasirinkimų. Jei vairuotojas pavėluoja į vieną keltą, kitas gali išvykti po valandos. Be to, keltuose vairuotojai gali pailsėti (pavalgyti, praeiti į tualetą), kas yra svarbu ilgesnėse kelionėse. Jei krovinių paskirties vieta yra šiaurės Anglijoje (pvz., Mančesteris, Lidzas), dažnai greičiau važiuoti ne į Doverį (pietryčiuose), o į šiaurinius uostus, tokius kaip Hull (į Zebriugę ar Roterdamą). Nors kelias iki Lietuvos gali būti šiek tiek ilgesnis, tačiau laikas sutaupomas važiuojant per Angliją, nes nereikia kirsti visos šalies iš šiaurės į pietus su pilna apkrova. Ekspertas visada įvertina, kur Anglijoje yra siunta ir pasirenka trumpiausią galutinį maršrutą, ne būtinai trumpiausią atkarpą per Lamanšą.

6. Kokią įtaką greičiui turi vairuotojo darbo laikas ir poilsio režimas?

Tai yra vienas dažniausiai klientų nepaisomų dalykų. Mes negalime priversti vairuotojo vairuoti 20 valandų iš eilės, net jei klientas sumokėtų milijoną. Europos Sąjungos reglamentai (ir Jungtinės Karalystės, kurios dauguma taisyklių panašios) griežtai reglamentuoja vairuotojų darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną (gali būti pratęsta iki 10 valandų du kartus per savaitę), o po 4,5 valandų vairavimo privaloma padaryti 45 minučių pertrauką.

Taip pat po savaitės vairavimo privalomas ilgas poilsis (45 valandos). Kai kuriose situacijose galima taikyti „suskaldytą poilsį“, tačiau tai ne visada įmanoma. Todėl, jei užsakote pervežimą padieniai, o vairuotojas artėja prie savaitinio poilsio limito, jo reikės sustabdyti. Kadangi Anglija yra sala, ten atvykęs vairuotojas jau yra įveikęs nemažai kelio. Norint užtikrinti greitą pervežimą, logistika turi būti planuojama taip, kad vairuotojo poilsio laikas sutaptų su keltuose arba prieš tai numatytomis stotelėmis, o ne viduryje kelio Lietuvoje, kai krovinis jau „ant rankų“. Geriausias sprendimas greitiesiems reisams – dviejų vairuotojų komanda, kai vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tada sustojimai trumpinami iki minimumo (tik degalams).

7. Kaip tinkamas dokumentų paruošimas pagreitina pervežimą?

Dokumentacija yra logistikos kraujas. Be teisingų dokumentų net greičiausias sunkvežimui nuvažiuoti negalės. Greitą pervežimą iš Anglijos lemia šių dokumentų tvarka: Prekybinis dokumentas (Invoice), Pakavimo sąrašas (Packing List) ir CMR konosamentas.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. būtina taip pat turėti EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification). Jei siunčiate prekių, kurios yra reguliuojamos (pvz., maisto produktai, gyvūnai, chemija), reikalingos papildomos licencijos ar sertifikatai (SANIT, PHYTO ir t.t.). Jei šie dokumentai nėra pateikti elektroninei muitinės sistemai prieš išvykstant, krovinis gali būti sustabdytas „Good Vehicle Movement Service“ punktuose Anglijoje.

Mano patirtis rodo, kad dažniausia delsa atsitinka ne dėl techninių gedimų, o dėl to, kad klientas vėluoja pateikti sąskaitą faktūrą arba joje nurodytas neteisingas prekių kodas (HS kodas). Neteisingas kodas gali sukelti papildomą muitinės patikrą. Norint greito pervežimo, dokumentai turi būti pateikti pervežėjui ne vėliau kaip 24 valandos iki planuojamo krovimo.

8. Ar galima pervežti krovinius per šventes ar savaitgalius be delsos?

Taip, tai įmanoma, tačiau tai reikalauja ypatingo planavimo. Tarptautiniai vairuotojai gali vairuoti šventinėmis dienomis, tačiau yra vietinių apribojimų. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir kai kuriose kitose šalyse yra griežti vairavimo draudimai tam tikromis šventinėmis dienomis (ypač per Velykas ir Kalėdas). Jei maršrutas eina per šias šalis, reikia planuoti kelionę taip, kad šiuo draudžiamu laiku sunkvežimis būtų ilsintis arba jau būtų įveikęs draudžiamą zoną.

Savaitgaliai Anglijoje taip pat gali būti iššūkis, nes dauguma sandėlių ir klientų dirba tik pirmadienį-penktadienį. Jei užsakote ekspresinį pervežimą penktadienio vakarą, sunkvežimis gali atvykti prie sandėlio durų, bet jo niekas nepriims. Todėl, kalbant apie trumpiausią kelionės trukmę, mes vertiname ne tik važiavimo laiką, bet ir „galinio laiko“ (operational time) prie kliento. Geriausias patarimas – derėkis su gavėju dėl galimybės priimti krovinius ne darbo laiku arba planuok atvykimą darbo dieną. Jei krovinią reikia atvežti būtinai šventę, tai įmanoma, bet reikia užtikrinti, kad paskirties vietoje bus kas nors, kas gali jį priimti.

9. Kuo skiriasi kainos tarp standartinio ir greito pervežimo, ar verta tai mokėti?

Kainų skirtumas gali būti esminis. Standartinis grupinis pervežimas gali kainuoti X, o ekspresinis (dedikuotas) – 2X ar net 3X. Kodėl taip? Pirmiausia, todėl, kad dedikuotame reise jums sumokate už visą sunkvežimio talpą, net jei jo neužpildote. Antra, greitieji reisai dažnai reikalauja dviejų vairuotojų, kas padvigubina darbo užmokestį. Trečia, greities priemonei dažnai tenka mokėti papildomai uosto mokesčius už prioritetą ar greitesnius bilietus.

Ar verta? Viskas priklauso nuo jūsų verslo pobūdžio. Jei jums reikia atvežti brangias avarines dalis, kad sustojęs gamybos cechas pradėtų veikti, tai kiekviena valanda pristatymo delsos kainuoja tūkstančius eurų. Tokiu atveju ekspresinio pervežimo kaina yra nedidelė investicija į verslo tęstinumą. Jei tai planinis užsakymas prekių, kurios nebūtinos iš karto, geriau pasirinkti standartinį variantą ir sutaupyti. Patirtis moko, kad sėkmingas verslininkas moka įvertinti šį balansą – kur laikas yra pinigai, o kur – pinigai yra taupymas.

10. Kaip klientas pats gali padėti sumažinti kelionės trukmę?

Klientas vaidina vieną svarbiausių vaidmenų.