Greitas pervežimas į Angliją: išvykimai kasdien – logistikos subtilybės ir klientų gidas

Tarptautinės prekybos dinaminis pasaulis neleidžia sau ilgo laukimo. Kai verslas ar asmeninės aplinkybės reikalauja operatyvumo, logistika tampa ne tiesiog paslauga, o strateginiu įrankiu. Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas šioje srityje, mačiau, kaip keitėsi maršrutai, kaip brexitas pakeitė žaidimo taisykles ir, svarbiausia, kaip išaugo klientų lūkesčiai dėl greičio. Vienas populiariausių ir intensyviausių maršrutų visada buvo ir išlieka ryšys tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir detaliai paaiškinsiu, kaip veikia greitas pervežimas į Angliją su kasdieniais išvykimais, ką tai reiškia siuntėjui ir kokias naudas suteikia tokio tipo logistika.

Anglija – viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Nuo mažmeninės prekybos grandinių iki individualių siuntų, kroviniai keliauja per Baltiją, Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir per Lamanšą kasdien. Anksčiau tokio intensyvumo nebuvo, bet šiandien rinka reikalauja, kad krovinys, išsiuntimas pirmadienį, galėtų būti paimtas jau antradienį arba trečiadienį. "Kasdieniniai išvykimai" nėra tik marketingo frazė – tai sudėtingas logistinis mechanizmas, reikalaujantis tikslumo, gerai suderinto fleeto (autoparko) valdymo ir žinių apie muitinės procedūras.

Straipsnyje sužinosite, kaip susitvarkyti dokumentus, ką daryti, siunčiant brangius ar nestandartinius daiktus, ir kodėl profesionalus ekspeditorius gali padaryti skirtumą tarp sėkmingo pristatymo ir ilgos nervinės laukimo savaitės. Gilinsimės į techninius niuansus, kurie dažnai lieka nematomi klientui, bet yra kritiškai svarbūs sklandžiam procesui.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu išsamius atsakymus į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su krovinių gabenimu į Angliją. Esu juos parinkęs remdamasis savo ilgamečiu patarimu ir to, kas dažniausiai sukelia neaiškumus ar nesusipratimus tarp siuntėjų ir gabenimo paslaugų teikėjų.

1. Ką tiksliai reiškia „kasdieniniai išvykimai“ ir kaip tai veikia praktiškai?

Kai sakome „kasdieniniai išvykimai“, logistikoje turime omenyje nuolatinę, nepertraukiamą maršrutų eigą. Tai reiškia, kad mūsų arba mūsų partnerių transporto priemonės kiekvieną dieną (išskyrus techninius pristabdymus ar šventes) išvyksta iš Lietuvos arba kaupia krovinius vykdami per Angliją. Praktiškai tai atrodo taip: tarpininkaujant (konsoliduojant) krovinius, mažesnės siuntos surenkamos į vieną didesnę transporto priemonę (pavaruotoją). Jei jūsų siunta paruošta ryte, ji gali būti pakrauta į automobilį, kuris išvyksta tą pačią dieną, arba į kitą, kuris pravažiuoja artimiausiu maršruto tašku.

Svarbu suprasti, kad „kasdien“ nereiškia, kiekvienas krovinys pasiekia gavėją po 24 valandų. Tai reiškia, kad procesas nesustoja. Kasdien išvyksta mašina, kasdien vyksta siuntų surinkimas ir išsiuntimas. Dėl to klientams nereikia laukti savaitės, kaip buvo anksčiau, kada reisai vykdavo tik 1–2 kartus per savaitę. Šis modelis užtikrina maksimalų greitį ir lankstumą, leidžiantį planuoti tiekimą be didelės atsargos laikymo.

2. Kiek laiko užtrunka krovinio pristatymas į Angliją?

Standartinis pristatymo laikas (transito laikas) Lietuva – Anglija šiuo metu, atsižvelgiant į visus sustojimus ir muitinės procedūras, svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tai yra realus vidurkis, kurį reikėtų turėti omenyje planuojant tiekimus.

Ypatingai reikia pažymėti įtaką, kurią turi keltas per Lamanšo sąsiaurį (Dover-Calais arba Dover-Dunkirk). Net ir jei vairuotojas važiuoja be sustojimų, laukimas keltas gali užtrukti nuo 1 valandos iki kelių valandų, priklausomai nuo užburimų, muitinės kontrolių (ypač po Brexit) ir migracijos procedūrų. Taip pat svarbi angliškoji pusė – Anglijoje yra griežti vairuotojų poilsio režimai. Jei vairuotojas pasiekia savo darbo laiko limitą, jis privalo sustoti. Todėl, nors atstumas atrodo įveikiamas per 2–3 dienas, visada derėtų palikti laiko rezervą nenumatytiems situacijoms (pvz., oro sąlygoms, eismo spūstims Vokietijoje ar Belgijoje).

3. Kokius dokumentus reikia paruošti siuntimui į Angliją po Brexit?

Tai, galbūt, svarbiausias klausimas, dėl kurio dažniausiai kyla problemų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nėra ES narė, todėl kiekviena siunta, net ir mažiausia dovanėlė, privalo kirsti muitinės sieną. Be formalumų čia nebus įmanoma praeiti.

Minimalus dokumentų rinkinys, kurį turi paruošti siuntėjas (eksportuotojas), yra šis: 1. Prekių sandėliavimo kvitas (Packing List): Detalus sąrašas, kas yra dėžėjeje. Nurodykite svorį, matmenis ir, labai svarbu, – HS kodus (tarifų kodus). Be HS kodų muitinė gali uždelsti siuntą. 2. Komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice): Joje turi būti nurodyta tikroji prekių vertė. Nėra kaltų ar mažia verčių – Anglijos muitinė labai griežtai tikrina rinkos kainas. Jei parašysite 10 eurų vertę už daiktą, kuris kainuoja 100, siunta gali būti konfiskuota arba baudžiama. 3. EORI numeris: Jis turi būti tiek siuntėjo (ES EORI), tiek ir gavėjo (UK EORI). Be gavėjo EORI numerio importo mokesčius Anglijoje nebus įmanoma apmokėti.

Be šių dokumentų, ekspeditorius negalės užpildyti eksporto deklaracijos (EX-1) išleistuvoje, o olandų ar britų pusė – importo deklaracijos.

4. Kaip formuojasi kaina ir kodėl ji gali skirtis nuo paskutinio karto?

Kainos formavimasis tarptautiniuose pervežimuose priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių. Pirmasis ir akivaizdiausias – kuro kaina. Dešimtmečius dirbu šioje srityje, ir kuro svyravimai visada atsispindi mūsų paslaugų kainose. Taip pat svarbi „užpildomumas“. Jei įvyksta didelės prekybos šventės (pvz., Kalėdos, Juodasis penktadienis), pakraustumų (užpildomumo) Anglijoje sumažėja – tenka vežti tuščius gražinimus, kas padidina kainą.

Taip pat įtakos turi pabrangimas anglų rinkoje. Jei mums reikia organizuoti krovinio išsiuntimą iš Anglijos atgal (importas), o ten nėra pakankamai krovinių, ekspeditoriai kelia eksporto kainą, kad padengtų išlaidas. Taip pat svarbu ir kuro priedlaukis (fuel surcharge), kuris gali keistis kas mėnesį. Todėl, kai gaunate pasiūlymą, dažnai joje nurodoma „apie“ arba galiojimo laikas, nes per savaitę kainos gali šiek tiek pasikeisti dėl aukščiau minėtų veiksnių.

5. Ar galima siųsti asmeninius daiktus (kelionę) ar baldus?

Žinoma, galima. Tai sudaro didžiąją dalį mūsų kasdieninio darbo. Dažnai kreipiasi žmonės, persikeliančiai gyventi arba studentai, vežantys savo daiktus. Tokiu atveju procesas šiek tiek skiriasi nuo komercinio siunto.

Asmeninių daiktų atveju vietoj komercinės sąskaitos faktūros reikia pateikti Packed List (daiktų sąrašą) ir Transfer of Residence dokumentą (jei persikeliate gyventam). Dokumentas turi pažymėti, kad daiktai naudoti, asmeniniai ir nebus parduodami (nekomercinė paskirtis). Tai leidžia išvengti PVM ir muito mokesčių Anglijoje, jei tenkinami tam tikri laiko ir naudojimo kriterijai.

Siunčiant baldus, svarbu jais tinkamai pasirūpinti. Negalima tiesiog užmesti ant grindų. Rekomenduojame baldus supakuoti į storą stiklo vatiną (bubble wrap) ir, jei įmanoma, uždėti ant paletės. Tai apsaugo nuo drėgmės (keltų sąsiauryje oras drėgnas) ir mechaninių pažeidimų. Mūsų patirtis rodo, kad gerai supakuoti baldai pasiekia gavėją tokią pat formą, kaip ir buvo išsiųsti.

6. Kokios yra apribojimai? Ką negaliu siųsti?

Yra griežtai apibrėžtas draudžiamųjų ir ribotųjų prekių sąrašas, kuris nėra mūsų išgalvojimas, o reglamentuojamas tarptautinėmis konvencijomis ir Anglijos įstatymais.

Negalima siųsti: * Ginklų ir amunicijos (net ir medžioklinių be specialių leidimų). * Narkotinių ir psichotropinių medžiagų. * Kenksmingų cheminių medžiagų. * Gyvūnų (be specialių veterinarinių pasų ir karantino sąlygų).

Yra ir specialių grupių, pvz., maisto produktai ir gyvūnų kilmės produktai. Į Angliją labai sunku įvežti mėsą, pieno produktus, kiaušinius. Anglijos veterinarijos tarnybos (DEFRA) turi labai griežtus reikalavimus dėl galvijų encefalopatijos ir kitų ligų. Smulkmeniškas maistas (pvz., sausainiai vaisiais) dažnai praeina, bet bet koks mėsos ar sūrio gabaliukas gali būti konfiskuojamas ir sunaikintas pasienyje, o siuntėjas gauti baudą.

Taip pat atsargiai reikia elgtis su akumuliatoriais ir baterijomis. Jei jos yra įrenginyje (pvz., telefone, kompiuteryje), tai paprastai nebedaro problemų, tačiau atskirai siunčiamos ličio jonų baterijos laikomos pavojingomis krovinių (ADR) kategorijomis ir reikalauja specialios pakuotės bei dokumentacijos.

7. Kaip veikia siuntos sekimas ir ar aš visada žinosiu, kur yra mano krovinys?

Technologijos per 20 metų pažengė milžiniškais žingsniais. Anksčiau tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo iš telefono kabinoje. Šiandien kiekviena sunkvežimio priekaba turi GPS imtuvą, kuris siunčia duomenis į serverį realiu laiku.

Kaip klientas, jūs gausite sekimo nuorodą (tracking number) arba prieigą prie klientų portalo. Ten galėsite matyti, kada krovinys buvo paimtas, kada perėjo sieną (pvz., Lenkijoje ar Vokietijoje), kada atvyko į keltą ir, svarbiausia, kai pasiekė sandėlį Anglijoje. Tačiau verta prisiminti, kad GPS gali „užstringti“ keltuose arba sandėliuose, kur signalas silpnas. Jei matote, kad krovinys „stovi“ vietoje valandas ar net dieną, visada rekomenduoju pirmiausia susisiekti su savo vadybininku, o ne panikuoti, nes tai gali būti tiesiog planinis tūzimas arba muitinės eilė.

8. Kas yra „Door-to-Door“ paslauga ir ar ji apima viską?

„Door-to-Door“ (nuo durų iki durų) – tai populiariausias ir patogiausias paslaugos tipas. Ji reiškia, kad mūsų vairuotojas atvyksta pas jūsų nurodytą adresą Lietuvoje, užkrauna krovinį ir pristato tiesiai į gavėjo sandėlį ar namus Anglijoje.

Tačiau čia yra vienas „pavojingas“ momentas, apie kurį dažnai užmirštama. „Door-to-Door“ paprastai apima krovinio pakrovimą į automobilį. Tačiau jis ne visada įtraukia krovinio iškrovimo Anglijoje, jei ten nėra krautuvo (forklift) arba jei krovinys yra ne ant paletės, o, pvz., baldai be pakavimo. Anglijoje darbo jėgos kaina yra viena aukščiausių pasaulyje. Jei mūsų vairuotojas turės rankomis nešti 20 dėžių į antrą aukštą, tai gali būti papildomai apmokestinta.

Todėl, kai užsakote „Door-to-Door“, visuomet paaiškinkite: „Ar aš turiu turėti krautuvą?“ arba „Ar reikės nešti rankomis?“. Profesionalus ekspeditorius visuomet išklausys šiuos niuansus ir į juos įskaičiuos pasiūlyme, kad jums nereikėtų mokėti netikėtų priemokų vietoje.

9. Kokios yra mokesčių (muitinės ir PVM) apmokėjimo ypatybės?

Tai dažniausia kliūtis, kurios dėl siuntos pristatymas gali užtrukti. Kai siunta atvyksta į Angliją, ji privalo praeiti importo kontrolę. Anglijos muitinė apskaičiuoja mokesčius pagal deklaraciją.

Kas šiuos mokesčius moka? Priklausomai nuo susitarimo (Incoterms sąlygų). Jeigu mes sutarėme DDP (Delivered Duty Paid – pristatyta su mokesčiais apmokėta), tai mūsų įmonė apmoka visus mokesčius Anglijoje, o tu mums juos atsiskaitai Lietuvoje. Tai patogiausias variantas klientui, kadangi gavėjas Anglijoje neturi nieko mokėti ar rūpintis dokumentais.

Jeigu sutarimas yra DAP (Delivered at Place) arba EXW, tuomet importo mokesčius ir PVM turi sumokėti gavėjas Anglijoje. Be to, dažnai pasitaiko situacijų, kai muitinė reikalauja garantinio užtikrinimo (tikrinimo) arba papildomų patikrinimų. Tai užtrunka. Mano patarimas: jei norite ramybės, visada rinkitės DDP paslaugą. Taip išvengsite situacijos, kai jūsų klientas Anglijoje atsisako priimti siuntą dėl nežinomų mokesčių, ir ji grįžta atgal su jūsų sąskaita.

10. Kas atsitinka, jei krovinys pažeidžiamas ar dingsta?

Daugelis bijo perduoti brangius daiktus svetimoms rankoms. Tai natūralu. Tačiau profesionali logistika veikia pagal griežtas taisykles ir draudimus.

Visi kroviniai, kuriuos pervežame, yra apdraudžiami pagal CMR konvenciją (tarptautinis kelių transporto draudimas). Standartinė draudimo suma dažnai siekia apie 8,33 SDR (specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui, tačiau profesionalios kompanijos siūlo ir „Viso rizikos“ (All Risks) draudimą. Jis apima ir mechaninius pažeidimus, ir grožybę, ir netgi dalinį praradimą (pvz., sužalojęs vieną iš 10 sofų dalių).

Jeigu įvykį nustatome pakrovimo metu arba prieš pasirašant važtaraštį, vadybininkas turi būti apie tai informuotas iš karto. Būtina užfiksuoti pažeidimus nuotraukomis. Jei pažeidimas pastebimas tik išpakavus Anglijoje, reikia tam tikrą laiką (paprastai 7 dienas) apie tai pranešti ir pateikti pažeidimo aktą, kurį pasirašo gavėjas. Esu patyręs, kad 99% atvejų draudimo išmokos gaunamos, jei visi dokumentai (nuotraukos, važtaraščiai, sąskaitos) pateikiami laiku ir teisingai. Todėl nerašykite „gentvagonu“ – visada tikrinkite krovinių būklę.

Išvada

Apibendrinant, greitas pervežimas į Angliją su kasdieniais išvykimais yra ne tiesiog vežimas, o sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir tikslogumo. Nors maršrutas Lietuva – Anglija yra išrašytas maždaug prieš 20 metų, jo dinamika visada keičiasi. Nuo pusantruko tūkstančio kilometrų kelionės per Europą iki keltų per Lamanšą ir anglų muitinės labirintų – kiekviename etape gali slėptis kliūtys.