Greitas krovinių transportavimas iš Anglijos į Lietuvą: Eksperto Vadovas ir Nuomonys

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, turi galimybę stebėti, kaip keičiasi logistikos pasaulis, tačiau vienas maršrutas visada išlieka ypatingai aktyvus ir reikalauja ypatingo dėmesio – maršrutas tarp Didžiosios Britanijos (Anglijos) ir Lietuvos. Nors šiuolaikinės technologijos leidžia sekti krovinius realiu laiku, o keliai tampa vis geresniais, fizinis atstumas ir, svarbiausia, administracinės kliūtys išlieka pastovios. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip veikia greitas krovinių transportavimas iš Anglijos į Lietuvą, ką turi žinoti užsakovas ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios gali uždelsti pristatymą.

Anglija visada buvo svarbi prekybos partnerė Lietuvai, tačiau po „Brexit“ situacija pasikeitė. Anksčiau tai buvo paprastas vežimas tarp šalių, dabar tai – išorinės ES sienos kirtimas. Tai reiškia, kad „greitas pristatymas“ nebeįmanomas tik dėl to, kad vairuotojas spausia pedalą iki grindų. Greitis dabar priklauso nuo dokumentų tvarkymo, muitinės procedūrų ir logistinio planavimo kruopštumo. Esu matęs daug situacijų, kai neprižiūrėti dokumentai sujaukia geriausius planus, todėl šiame tekste koncentruosiuosi ne tik ant pačio vežimo, bet ir ant to, kas vyksta „už scenos“.

Greitas transportas dažnai reiškia dalinių krovinių (angliškai – part load) arba pilnų mašinų (full load) logistiką. Jei Jums reikia, kad prekės iš Londono ar Mančesterio atvyktų į Vilnių ar Klaipėdą per 2–3 dienas, reikia suprasti, kad tai įmanoma tik naudojant tą pačią mašiną be pervežimo tarpinėse sandėliuose, arba naudojant itai gerai suderintą dalinių krovinių tinklą. Tačiau prieš pasirinkdami tokia paslaugą, verta išsiaiškinti detalią proceso eigą, kurią toliau išsamiai aptariame DUK (Dažniausiai užduodamų klausimų) skyriuje.

Svarbu pabrėžti, kad kaina ir greitis – tai dažnai priešingybės. Esu matęs, kaip klientai, siekdami sutaupyti keletą dešimčių eurų, pasirinka pigesnį, bet lėtesnį variantą su daugiau stotelėjimų, o vėliau skubėjo ir mokėjo dvigubai dėl eksporto paslaugų. Profesionalus logistikos ekspertas visada siekia surasti balansą. Šiame straipsnyje mes nagrinėsime visus aspektus: nuo to, kaip teisingai užpildyti prekių eksporto deklaraciją, iki to, kokia rizika, jei vairuotojas pamiršta T2L dokumentą.

Tikiuosi, kad šis žinynas padės Jums ne tik suprasti procesą, bet ir jaustis saugiai, pavedant savo turtą pervežėjams. Logistika – tai ne tik vairavimas, tai – pasitikėjimas ir tikslumas.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kurie man, kaip praktikui, dažniausiai tenka girdėti iš klientų, bei atsakymus į juos, paremtus ilgamete patirtimi.

1. Kiek laiko užtrunka greitas krovinių pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Atsakymas priklauso nuo to, ką mes vadiname „greitu“ pristatymu. Esu matęs, kaip skirtingai klientai suvokia laiką. Jeigu kalbame apie dedikuotąją transporto priemonę (t.y., mašina veža tik Jūsų krovinią ir nieko daugiau), tai fizinis kelionės laikas Anglijoje iki Lietuvos svyruoja nuo 24 iki 48 valandų, priklausomai nuo išvežimo vietos (pvz., iš Londono reikia daugiau laiko nei iš Piterboro) ir pristatymo vietos (Vilnius arba Kaunas). Tačiau reikia atsižvelgti ir į keltų (Dover-Calais arba Eurotunelio) grafikus bei vairuotojų poilsio laiką.

Praktiškai, įskaitant dokumentų paruošimą ir išvežimą iš siuntėjo sandėlio, standartinis „ekspresinis“ terminas yra 2–3 darbo dienos. Jei kalbame apie dalinių krovinių (groupage) transportą, kur mašina surenka krovinius iš keleto siuntėjų, terminas ilgesnis – paprastai nuo 4 iki 7 darbo dienų. Mano patirtis rodo, kad geriausia planuoti siuntą bent savaitei iš anksto, jei norite gauti kainą ir terminą, kuris nekelia streso. Tačiau jei situacija kritinė, ir reikia vežti „šiandien-rytoj“, tai įmanoma, tačiau kaina bus didesnė dėl tuščiosios kelionės grėsmės grįžtant.

2. Kokius dokumentus būtina paruošti skubiam pervežimui?

Tai vienas svarbiausių klausimų, ir, deja, čia dažniausiai sukama klaidų. Nuo 2021 m. sausio 1 d., kai baigėsi pereinamasisis laikotarpis po „Brexit“, reikalavimai tapo griežtesni. Skubiam pervežimui būtina turėti: 1. Komercinę sąskaitą-faktūrą (Commercial Invoice): Joje turi būti tiksliai nurodytos prekės, jų svoriai, kiekiai, prekių kodai (HS kodos – tai labai svarbu muitinės deklaravimui), prekių verta ir šalys kilmės. 2. Pakuotės sąrašą (Packing List): Padeda muitininkams ir vairuotojui greitiau identifikuoti krovinius. 3. EORI numerį: Siuntėjas (Anglijoje) ir gavėjas (Lietuvoje) turi turėti galiojantį EORI numerį. Be jo, krovinys nebus išleistas iš Anglijos muitinės. 4. Ex1 arba T2 dokumentus: Jei prekės yra iš ES (pvz., pagamintos Vokietijoje ir saugomos Anglijoje), gali būti taikoma T2 procedūra, leidžianti nemokęs muito vežti prekes atgal į ES. Tačiau tai reikalauja įrodymų.

Esu matęs atvejų, kai vairuotojas stovi prie Anglijos uosto vartų ir negali išvažiuoti, nes sąskaitoje nėra prekių kodų arba svoriai neatitinka realių. Tai sukelia didžiulius vėlavimus. Skubiant, šiuos dokumentus reikia patikrinti dar prieš krovinio pakrovimą.

3. Ar „Brexit“ paveikė greitojo pristatymo galimybes?

Žinoma, paveikė, ir tai ne vien tik dėl dokumentų. Anksčiau Anglija buvo kaip ES dalis – sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar tai – trečioji šalis. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys turi praeiti išvykimo muitinę Anglijoje ir atvykimo muitinę Lietuvoje (arba pirmoje ES šalyje, pvz., Lenkijoje).

Kas labiausiai paveikia greitį? Tai galimybė sulaikyti krovinį patikrinimui. Nors dauguma krovinių eina per „žaliąją juostą“, bet jei muitinės sistema paskirs patikrinimą (fizinį ar dokumentinį), tai gali užtrukti nuo kelias valandų iki kelių dienų. Mano patirtis rodo, kad tiksliai užpildyti dokumentai sumažina šią riziką maždaug 90%. Taip pat, reikia atsižvelgti į tai, kad dabar vairuotojai turi turėti leidimus vežti krovinius į ES (KEMER arba ekvivalenti lietuviška licencija), o tai taip pat gali sukelti problemų, jei pervežėjas neatsakingai žiūri į savo vairuotojų dokumentus.

4. Kuo skiriasi dalinis krovinys (Part Load) nuo pilnos mašinos (Full Load) skubiant?

Jei Jums svarbiausias laikas, pasirinkimas turi būti aiškus – pilna mašina (Full Truck Load – FTL). Kai užsakote pilną mašiną, ji važiuoja tiesiai iš Jūsų siuntėjo adreso į Jūsų gavėjo adresą. Nėra jokių sustojimų tarpiniuose sandėliuose, nėra krovinių perkrovimo. Tai garantuoja greičiausią įmanomą pristatymą.

Dalinis krovinys (Less than Truck Load – LTL) yra pigesnis, bet lėtesnis. Logistikos kompanija surenka krovinius iš skirtingų klientų, juos supažindina sandėlyje (pvz., vidurio Anglijoje) ir tik tada veža į Lietuvą. Čia gali kilti vėlavimų dėl to, kad mašina laukia, kol užsipildo. Jei Jūsų krovinys nedidelis (pvz., 1–3 europalette), ir Jums nėra skubos, tai geriausias pasirinkimas ekonomiškumui. Tačiau jei reikia detalės cechei rytoj, dalinis krovinys per daug rizikingas – gali atvykti vėlai dėl kito kliento dokumentų problemų tame pačiame fure.

5. Kaip susiformuoja kaina, ir kodėl skubus pristatymas brangesnis?

Kainos formavimas pervežimuose iš Anglijos nėra tiesioginis. Svarbiausi komponentai yra: kuro kaina, keltų bilietas (jis labai padidėjo po pandemijos), vairuotojo atlyginimas ir, svarbiausia, užsakymo tipas.

Skubus pristatymas brangesnis dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, jei reikia rasti mašiną tą pačią dieną arba kitą dieną, logistikos brokeras turi siūlyti aukštesnę kainą vairuotojui, kad šis atsisakyktų kitų planų arba nukreiptų savo mašiną į reikalingą maršrutą. Antra, „tuščias važiavimas“ (empty run). Jei vairuotojas veža krovinią į Angliją, bet negrįžta su niekuo, jis nori uždirbti bent dalį pinigų grįžtamajam kelioniui. Jei Jūs užsakote eksportą iš Anglijos tuo metu, kai ten yra daug importo (į Angliją), kainos gali būti žemesnės. Jei atvirkščiai – kainos šuoliauja aukštyn.

Taip pat į kainą įeina muitinės brokerio paslaugos. Skubant, brokeris turi dirbti naktį arba savaitgalį, kas taip pat kainuoja papildomai. Visada rekomenduoju klientams klausti: „Ar ši kaina įtraukia ir muitinės deklaravimą abiejose pusėse?“, nes dažnai pigesnis pasiūlymas gali būti be jų, o galutinė sąskaita gali nustebinti.

6. Ar galima transportuoti asmeninius daiktus ar transporto priemones greitai?

Taip, bet čia yra savos niuansai. Asmeninių daiktų (pvz., kai persikeliate gyventi iš Anglijos) transportavimas laikomas ne komerciniu, o Transfer of Residence kroviniu. Tai leidžia nemokėti PVM ir muito, jei daiktai buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesių ir nebus parduoti per metus. Tačiau norint gauti šią lengvatą, reikia pateikti papildomus dokumentus (oversas formą, kopiją paso, sutartį su darbuotoju arba dokumentus, patvirtinančius gyvenamąją vietą Anglijoje).

Transporto priemonių (automobilių, motociklų) vežimas taip pat populiarus. Greitas pristatymas čia įmanomas naudojant autovežius arba dedikuotas platformas. Svarbiausia čia – draudimas. Daugelis bendrovių neapsidrauna automobilių gabenimo metu (tik krovinių, esančių priekaboje). Esu matęs, kaip klientai išsigandę, sužinoję, kad jų „BMW“ nebuvo apdrausta nukritus nuo autovežio. Visada tikrinkite draudimo sąlygas. Automobilių dokumentai (V5C logbook) turi būti su vairuotoju arba išsiųsti kurjeriu iš anksto, nes be jų automobilį nebus įmanoma deklaruoti muitinėje.

7. Kaip tinkamai supakuoti siuntą, kad nebūtų uždelstas pristatymas?

Pakuotė – tai ne tik apsauga, bet ir greitis. Jei krovinys yra supakuotas ant europaletės (120x80cm) ir užfiksuotas (ostruota arba įvyniota plastiku), jis yra lengviau kraunamas, kraustomas ir tikrinamas. Tai leidžia vairuotojui praleisti krautuvę per 15–20 minučių.

Jei siuntate dėžutes be paletės (vadinamuosius „loose cargo“), tai užtrunka daugiau laiko, yra didesnė sugadinimo rizika, o tokie kroviniai dažniau patenka į papildomus patikrinimus, nes sunku identifikuoti, kas yra viduje be atidarymo. Mano patarimas: jei kiekis leidžia, visada naudokite paletes. Be to, ant kiekvienos dėžės ar paletės turi būti lipdukas su siuntėjo ir gavėjo duomenimis bei užsakymo numeriu. Esu matęs, kaip dėžės nuklysta milžiniškuose sandėliuose tiesiog todėl, kad ant jų nebuvo jokio užrašo. Skubant, tokių klaidų negalima leisti.

8. Kas nutinka, jei krovinys užstringa muitinėje?

Tai blogiausias scenarijus bet kuriam logistikos ekspertui. Jei krovinys užstringa Lietuvoje (pvz., Kybartų arba Medininkų punkte), jis gali būti nukreiptas į muitinės sandėlį (tarpininko sandėlį). Ten prasideda kažkas panašaus į detektyvą. Reikia pateikti papildomus dokumentus, mokėti mokesčius (PVM, muito), o kartais netgi įrodyti prekių kilmę.

Jei tai įvykia, „greitas pristatymas“ tampa praeities liūdnys. Tokia procedūra gali užtrukti nuo 1 iki 5 darbo dienų. Ką klientas gali daryti? Geriausia priemonė – prevencija. Užtikrinti, kad brokeris turi visus duomenis prieš išvykstant mašinai iš Anglijos. Jei krovinys vis tiek užstrigo, reikia būti aktyviam: nedelsiant pateikti prašomus dokumentus, jei reikia – susisiekti su muitinės tarnyba arba pasamdyti greitąją muitinės brokerio pagalbą vietose. Dažnai vėlavimą sukelia neblogos nuodangos, o paprasta bukratinė klaida – pvz., neteisingas SVNR (PVM) kodas sąskaitoje.

9. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku, ir kaip tai veikia?

Šiuolaikinė logistika be sekimo neįsivaizduojama. Jei pervežėjas sako, kad negali pasakyti, kur yra mašina, – keiskite pervežėją. Profesionalios kompanijos naudoja GPS stebėjimo sistemas, leidžiančias matyti mašinos vietą tiksliai iki kelių metrų.

Dažniausiai klientui suteikiamas nuoroda (tracking link), kurioje jis gali matyti mašinos judėjimą. Tačiau reikia suprasti, kad GPS rodo tik mašiną, o ne tai, kiek laiko liko iškrauti. Vairuotojas gali būti 10 km nuo Jūsų, tačiau jei jo vairavimo poilsio laikas pasibaigė (pagal tachografą), jis prival sustoti 9 valandas (arba 45 minutes). Tokios atostogos taip pat gali paveikti pristatymo laiką. Sekimo sistema leidžia planuoti Jūsų darbuotojų laiką – kada reikia būti sandėlyje, kad priimtą krovinį. Esu matęs, kaip klientas, matydamas mašiną artėjančią, skambina vairuotojui ir spaudžia jį važiuoti greičiau, kas ne tik nelegalu, bet ir pavojinga. Sekimas skirtas planavimui, o ne vairuotojų spaudimui.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad būtų garantuotas greitas pristatymas?

Rinktis pervežėją šiandien sunku – pasiūlytos dešimtys. Žiūrėkime ne tik į kainą. Pirma, patikrinkite ar įmonė turi licenciją (jei ji Lietuvoje – tai Transporto licencija, jei Anglijoje – Operator’s Licence). Antra, paklauskite apie atsakingumo draudimą. Patikimas pervežėjas visada turės draudimą, padengiantį žalą, jei krovinys bus sugadintas arba dingsta (CMR draudimas).

Trečia, paklauskite apie jų patirtį būtent su Anglija. Ar jie turi savus brokerius Anglijoje?