Greitas krovinių gabenimas į ir iš Angljos: Vadovas verslui ir privatiems asmenims

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, turi galimybę stebėti, kaip vystosi logistikos pasaulis. Tačiau vienas maršrutas visada išlieka ypatingas, reikalaujantis ne tik žinių, bet ir nuolatinio budrumo – tai krovinių gabenimas į ir iš Jungtinės Karalystės. Nors po „Brexit“ daugelis manė, kad procesas taps paprastesnis, praktika parodo, kad sparčiai ir be problemų pristatyti krovinius į Angliją ar iš jos išvežti dabada reikalauja dar gilesnės procesų supratimo. Greitas gabenimas šiuo atveju nėra tik vairuotojo kojos sunkio ar didesnio greitojo kelio klausimas – tai tikslus planavimas, dokumentų tvarka ir geografinių ypatumų įvertinimas.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip tikrai veikia greitas krovinių pervežimas tarp Lietuvos ir Anglijos. Nesvarbu, ar esate didelės gamybos įmonės logistikos vadovas, ar norite išsiųsti asmeninį siuntą šeimai – principai išlieka tie patys. Suprasdami, kaip formuojamos kainos, kiek laiko užtrunka muitinės procedūros ir kurios trasos yra efektyviausios, galėsite ne tik sutaupyti pinigų, bet ir išvengti nemalonių staigmenų, tokių kaip prekių užlaikymas uoste ar neteisingai suformuluoti dokumentai.

Anglija visada buvo viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Mažmeninės prekybos tinklai, statybos sektorius ir maisto pramonė nuolat reikalauja kuo greitesnio prekių aprūpinimo. Dabar, kai šalis yra už Europos Sąjungos ribų, logistika tapo kaip šachmatų partija – vienas netikslus žingsnis gali prailginti kelionę keletą dienų. Todėl šiame tekste mes ne tik apžvelgsime techninius dalykus, bet ir pateiksime praktinius patarimus, kaip užtikrinti, kad jūsų krovinius vairuotojas rastų tikslą laiku.

Svarbu pabrėžti, kad „greitas“ šiuo kontekstu nereiškia rizikingo vairavimo. Tai reiškia optimalaus maršruto parinkimą (pvz., pro Kopenhagos arba Roterdamo uostus), efektyvų vairuotojų darbo laiko valdymą ir, kas svarbiausia, visų muitinės dokumentų paruošimą dar prieš krovinį išvežant iš sandėlio. Toliau rasite atsakymus į daugiausiai klientų dominančius klausimus, kurie padės suorientuotis šioje sudėtingoje, tačiau valdomoje srityje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kiek laiko užtrunka krovinių gabenimas į Angliją ar iš jos?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, atsakymas į kurį nėra vienas ir universalus, nes priklauso nuo krovinio tipo ir pasirinkto transporto būdo. Tačiau remiantis mano daugiamete patirtimi, galiu teikti orientacinius laiko standartus.

Jeigu kalbame apie dalinius krovinius (siuntų kolekciją arba grupinius pervežimus), kai viename sunkvežimyje vežami kelių klientų siuntos, standartinis pristatymo laikas svyruoja nuo 4 iki 7 darbo dienų. Čia įskaičiuotas laikas surinkti siuntas Lietuvoje, nuvažiuoti iki uosto (pavyzdžiui, Klaipėda – Kielis arba Tilbūras – Harvičius), perplaukti jūrą ir išparduoti siuntas Anglijoje.

Jei klientui svarbus maksimalus greitis, pasirenkamas visas sunkvežimis (FTL – Full Truck Load). Tokiu atveju krovinys važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų tarpiniuose sandėliuose. Tada pristatymas gali užtrukti nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo kelio sąlygų ir uosto laukimo laiko. Verta pažymėti, kad „Brexit“ sąlygomis net ir pilnai užpildytas sunkvežimis turi praleisti muitinę, todėl jei dokumentai bus neteisingi, 2 dienos gali virsti 5 arba daugiau. Mano patarimas: visada planuokite savaitę galimybe, ypač jei gabenate prekes, kurios skubos.

2. Kokius dokumentus reikia parengti gabenimui į Angliją po „Brexit“?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl dokumentų reikalavimai pasikeitė drastiškai. Anksčiau pakako standartinio CMR sąskaitos, bet dabadien be kruopščiai parengtų dokumentų krovinys neviršys sienos. Esu matęs nemažai situacijų, kai vairuotojai stovėjo pasienyje valandas dėl trūkstamo parašo ar neteisingo prekės kodo.

Pagrindinis dokumentas yra prekių eksporto (arba importo) deklaracija. Ji turi būti pateikta Lietuvos muitinės sistemai (EMCS), o vairuotojas turi turėti su savimi MRN (Movement Reference Number) kodą, kuris patvirtina, kad deklaracija buvo priimta.

Be to, būtina komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti parašyta anglų kalba, nurodyant tikslų prekių pavadinimą, svorį, vertą ir prekių kodus pagal TN VED (Tarifų nomenklatūros) sistemą. Šie kodai yra kritiškai svarbūs, nes nuo jų priklauso muito mokesčiai.

Taip pat reikalingas pakavimo sąrašas (Packing List), jeigu vienoje siuntoje yra daugiau prekių vienetų. Jeigu gabenate maisto ar gyvūnų kilmės produktus, reikės sveikatos sertifikatų. Nepamirškite ir CMR konvencijos dokumento, kuris yra pagrindinis vežimo sutarties įrodymas. Jei šiuos dokumentus pavedate pasirūpinti profesionaliam logistikos brokeriui, procesas vyks sklandžiai, bet patys klientai taip pat turi suprasti, kad jų pateikta informacija (pvz., prekių vertė) turi būti 100 procentų tiksl.

3. Kas yra EORI numeris ir ar jis būtinas kiekvienam eksportuotojui?

Tai klausimas, su kuriuo susiduria dauguma smulkesnių verslininkų, pradedančių prekiauti su Anglija. EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris – tai unikalus identifikavimo kodas, kuris būtinas bet kokiam muitinės deklaravimui ES šalyse ir Jungtinėje Karalystėje.

Atsakymas paprastas: taip, jis būtinas. Jeigu Jūsų įmonė siunčia prekes į Angliją, ji turi turėti Lietuvos (ES) EORI numerį. Be jo neįmanoma pateikti eksporto deklaracijos. Be to, jeigu Anglijos pusėje (pirkėjas) yra atsakingas už importo mokesčius, jis taip pat turi turėti Jungtinės Karalystės EORI numerį. Jei pirkėjo jo neturi, siuntos išleidimas iš uosto gali užtrukti ilgiau, nes vietiniai brokeriai turės naudoti savo numerį, o tai kainuoja papildomai laiko ir pinigų.

Mano patirtis rodo, kad dažnai užmirščiamas ir GB EORI numeris importuotojams. Jei planuojate reguliarius pervežimus, patariu iš anksto pasitikrinti, ar Jūsų Anglijos partneris turi šį numerį. Jo gavimas užtrunka vos kelias minutes internetu, bet jo nebuvimas gali sustabdyti sunkvežimį pasienyje ilgam laikui.

4. Kaip veikia muitinės patikra ir ar dažnai sustojama inspekcijai?

Klientai dažnai bijo, kad jų kroviniai bus „išardyti“ ir patikrinti muitininkų. Tiesą sakant, dažnumas priklauso nuo rizikos vertinimo, kurį atlieka kompiuterinės sistemos. Esu matęs, kad kai kurios įmonės veža dešimtmetis vienodus krovinius ir niekada neturi problemų, o kitos, vėlujančios su dokumentais, patenka į raudoną zoną vos po kelių kartų.

Muitinės patikra gali būti dviejų tipų: dokumentinė (kai tikrinami pateikti dokumentai) ir fizinė (kai tikrinamas pats krovinys). Anglijoje, ypač „Gateway“ uostuose, tokie kaip Felixstowe, taikomi griežti biosaugumo reikalavimai, todėl maisto produktų ar augalų patikros tikimybė yra didesnė.

Jei krovinys pažymimas kaip „raudonas“ (raudonas šviesoforas), jis gali būti nukreiptas į muitinės sandėlį patikrai. Tai gali užtrukti nuo 1 iki 3 dienų, o šios paslaugos (iškrovimas, patikra, pakrovimas) yra mokamos. Geriausias būdas išvengti inspekcijos – tiksliai užpildyti deklaracijas ir nurodyti teisingus TN VED kodus. Jei sistemose nebus neatitikimų (pavyzdžiui, svoris nurodytas sąskaitoje nesutampa su svoriu deklaracijoje), tikimybė būti sustabdytam mažėja.

5. Kuo skiriasi „Full Truck Load“ (FTL) ir „Part Load“ (LTL) pervežimai ir kuris greitesnis?

Suprasti šią skirtybą yra esminė norint efektyviai planuoti savo logistiką. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad užsisakote visą sunkvežimį sau. Jūsų krovinys užpildo visą priekabą (arba didžiąją jos dalį). Sunkvežimis važiuoja tiesiai iš Jūsų sandėlio į Jūsų kliento sandėlį be jokių sustojimų tarpiniuose taškuose. Tai yra greičiausias ir saugiausias būdas, idealus tais atvejais, kai prekės yra brangios, stambios arba labai skubios.

LTL (Less than Truck Load) arba dalinis krovinys yra pigesnis variantas, kai Jūsų siunta užima mažiau vietos (pvz., tik keletas europaletų). Tokiu atveju logistikos kompanija surenka kelias siuntas iš skirtingų klientų, įkrauna juos į vieną sunkvežimį ir veža į Angliją. Ten krovinys iškraunamas tarpiniame sandėlyje (konsolidacijos sandėlyje) ir paskui perduodamas vietiniam transportui pristatymui galiniam vartotojui.

Kodėl LTL lėtesnis? Ne tik dėl to, kad reikia surinkti siuntas Lietuvoje (paprastai tai trunka 1-2 dienas), bet ir dėl to, kad Anglijoje reikia laukti, kol bus iškrautas visas sunkvežimis ir paskirstytos prekės. Jei Jums svarbu, kad prekės atvyktų per 48-72 valandas, pasirinkite FTL. Jei galite laukti 5-7 dienas ir norite sutaupyti, LTL yra puikus pasirinkimas.

6. Ar galima vežti asmeninius daiktus į Angliją (persikraustymui) ir kokie mokesčiai taikomi?

Tai labai dažnas klausimas, ypač tarp tų, kurie išvyksta gyventi ar dirbti į Didžiąją Britaniją. Geras žinios: asmeniniai daiktai, kai kuriami persikraustymui (Transfer of Residence), gali būti importuojami be PVM ir muito mokesčių. Tačiau tam tenka įvykdyti griežtas sąlygas.

Pirmiausia, asmuo turi gyventi už ES ribų (Anglijoje) mažiausiai 12 mėnesių ir prieš tai gyvento ES šalyje mažiausiai 12 mėnesių. Be to, daiktai turi būti asmeniniai, naudoti ir nebus parduoti per pirmus 12 mėnesių po atvykimo.

Norint gauti atleidimą nuo mokesčių (ToR01 – Transfer of Residence relief), reikia iš anksto pateikti paraišką Jungtinės Karalystės muitinės ir pajamų departamento (HMRC). Gavęs šį leidimą, klientas turi pateikti jį brokeriui, kuris atlieka importo procedūras. Jei ToR01 nėra, muitinė gali apmokestinti visus daiktus kaip naujus importuotamus prekes (pvz., drabužius, baldus, elektroniką) pagal standartines tarifines normas. Mano patarimas: pradėkite šią procedūrą ne vėliau kaip mėnesį prieš planuojamą išvykimą.

7. Kokios yra pagrindinės trasos į Angliją ir kuri yra patikimiausia?

Geografiškai Lietuva yra „sustojusi“ prie Baltijos jūros, todėl norint patekti į Angliją, tenka kirsti jūrą. Yra dvi pagrindinės strategijos, kurias naudojame pervežimuose.

Pirmoji ir populiariausia – maršrutas per Vokietiją ir uostą Kielis arba Rostokas. Iš čia keltai plaukia į Goteborgą (Švedija) arba tiesiai į Anglijos uostus (pvz., Immingham arba Hull). Taip pat naudojamas maršrutas pro Kaliningradą ir uostą Baltijskas, tačiau dėl politinių situacijų ir sankcijų šis maršrutas dabar yra labai ribotas ir sudėtingas, todėla vengiame jo.

Antroji strategija – važiuoti pro Lenkiją ir Vokietiją iki Olandijos (Nyderlandų). Ten, per uostus Roterdamas arba Hook of Holland, keltais arba Eurotuneliu pasiekiame Angliją (Doveris/Folkestone). Šis maršrutas dažnai naudojamas, jeigu reikia pristatyti prekes į pietinę Angliją arba Londoną.

Kas patikimiau? Esu linkęs manyti, kad maršrutai pro Švediją ir Kielį yra stabilesni žiemą, nes jie vengia labai užterštų ruožų Vokietijoje (Ruhr srityje) ir potencialių spūstių prie Eurotunelio, kurios sukeliamos ne tik eismo, bet ir migrantų problemų. Tačiau jei krovinys skuba į Londoną, maršrutas pro Olandiją gali būti trumpesniu atstumu, bet brangesnis dėl keltų kainų.

8. Kaip formuojama kaina už pervežimą ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas logistikoje yra sudėtingas lygtis. Daugelis klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais, tačiau tarptautiniuose pervežimuose atstumas yra tik vienas iš komponentų.

Pagrindiniai kainos komponentai yra: 1. Kuro kaina: Kuro kainos svyravimai tiesiogiai veikia freights tarifus. 2. Keltų ir tunelio mokestis: Tai viena brangiausių pozicijų. Bilietas į keltą Kielis-Goteborgas arba per Eurotunelį gali kainuoti šimtus eurų. 3. Muitinės brokerio paslaugos: Po „Brexit“ tai tampa privaloma išlaida. Reikia apmokėti tiek Lietuvos (eksporto), tiek Anglijos (importo) brokerio darbą. 4. Anglijos „RDC“ (Road Delivery Charge) mokestis: Anglijoje daugelis vietinių vežėjų taiko mokestį už važiavimą šalies vidumi, kadangi ten brangiau degalai ir aukštesni atlyginimai. 5. Papildomos paslaugos: ADR (pavojingi kroviniai), temperatūrinis režimas, „tail lift“ (keliantis platforma) ir t.t.

Taip pat didelę įtaką turi sezonas. Prieš Kalėdas ar vasaros atostogų pradžią kainos šuoliauja aukštyn, nes transporto priemonių trūksta.