Greitas ir saugus keleivių pervežimas į ir iš Anglijos: Visas vadovas

Įvadas

Kelionės tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės jau daugiau nei dešimtmetį yra neatsiejama tūkstančių žmonių kasdienybės dalis. Nesvarbu, ar tai kelionė darbo reikalais, vizitas šeimos nariams, ar grįžtantys emigrantai, kyla tas pats klausimas: kaip nuvykti taip, kad būtų ir greita, ir, kas svarbiau, saugu? Esdamas šioje srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, mačiau, kaip pasikeitė rinka – nuo chaotiškų „kelionių draugų“ iki profesionalių logistikos kompanijų, kurios laikosi aukščiausių standartų.

Šiandieninis keleivių pervežimas į ir iš Anglijos tai ne tik tiesioginis vairavimas. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių apie kelionių organizavimą, tarptautinius reikalavimus vairuotojams, techninę būklę ir, žinoma, kliento aptarnavimą. Atstumas tarp Vilniaus ir Londono viršija 1800 kilometrų, ir šis kelias praeina per keletą valstybių, kiekviena su savais greičio apribojimais, kelių būklės ypatumais ir biurokratiniais reikalavimais. Po „Brexit“ situacija keliuose dar labiau pasikeitė – atsirado papildomi pasų kontrolės punktai, o dokumentų tikrinimas tapo griežtesnis.

Tikras profesionalumas pasireiškia ne tuo, kad vairuotojas važiuoja 160 km/valandą tiesioginėje linijoje (kas yra neįmanoma ir nelegalu), o tuo, kad kelionė yra suplanuota taip, kad išvengtume nereikalingų stabdžių, įtampų per sienas ir, svarbiausia, užtikrintume keleivių saugumą. Šiame straipsnyje mes pažvelgsime giliau į tai, kaip veikia ši industrija, ką tiksliai reiškia „greitas“ pervežimas ir kodėl saugumas turėtų būti Jūsų pirmasis prioritetas renkantis pervežėją. Mes išsiaiškinsime, kaip pasiruošti kelionei, ką tikėtis kelyje ir kaip atpažinti patikimą partnerį, kuris ne tik nuvež į vietą, bet ir duos ramybės.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, sukurtas pagal mano ilgametę patirtį bei dažniausius klientų abejones, susijusias su keleivių pervežimu į ir iš Anglijos.

1. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Tai tikriausiai dažniausiai užduodamas klausimas, tačiau atsakymas nėra vienas ir vienintelis „skaičius“. Oficialiai, vairuotojų darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių nuostatų (EOBR) ribose, beveik neįmanoma įveikti šio atstumo greičiau nei per 24–26 valandas, jei kelionė vyksta be ilgesnių pernaktų stabdžių. Tačiau praktikoje, norint užtikrinti saugumą ir komfortą, dauguma patikimų kompanijų siūlo keliones trunkančias nuo 30 iki 36 valandų.

Kodėl trunka tiek ilgai? Visų pirma, mums tenka važiuoti per Vokietijos ir Belgijos autostradas, kuriose dažnai pasitaiko didelių spūsčių, ypač prie Štutgarto ar Briuselių. Antra, labai svarbus faktorius yra Anglijos kanalas. Visi pervežimai vyksta keltu arba per Eurotunelį. Keltų ir traukinių tvarkaraščiai nėra pritaikyti po minutę – reikia atvykti bent 30–60 minučių iki išvykimo, patirti įlaipinimą, patį persikėlimą (kuris trunka apie 1,5–2 valandas) ir išlaipinimą. Be to, vairuotojai privaloma laikytis poilsio pertraukų: po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti 45 minučių pertrauką. Taigi, „greitas“ pervežimas šiuo atveju reiškia maksimaliai efektyvų maršruto planavimą be saugumo aukojimo, o ne lenktyniavimų su laikrodžiu.

2. Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi keliaujant į Angliją po „Brexit“?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra Europos Sąjungos narė, todėl dokumentų reikalavimai pasikeitė. Visi Lietuvos piliečiai privalo turėti galiojantį pasą. Asmeninio tapatybės kortelės (asmens dokumentas su mikroschemu) į Angliją daugeliui atvejų nebetinka arba jų panaudojimas yra labai apribotas (pavyzdžiui, tik tam tikroms grupėms ar su specialiais leidimais). Aš visada patariu savo klientams pasitikrinti paso galiojimo laiką – jis turi būti galiojantis ne mažiau kaip 6 mėnesius po numatomos kelionės pabaigos.

Jei Jūsų kelionės tikslas ne tik lankyti artimuosius, bet ir dirbti, būtinas turėti tinkamą vizą arba leidimą gyventi (Settled Status arba Pre-Settled Status). Vairuotojams, kurie atlieka komercinį pervežimą, taip pat reikalingi specialūs dokumentai: transporto licencija, CMR draudimas (keleivių atveju keičiamas draudimo polisu), ir, žinoma, vairuotojo pažymėjimas bei darbo grafiko lentelė (tachografo juosta). Pasienio kontrolėje (tiksliau – prie įlaipinimo į keltą ar traukinį) britų pareigūnai gali labai detaliai tikrinti ne tik dokumentus, bet ir bilietus, taip pat užduoti klausimų apie kelionės tikslą. Todėl visi dokumentai turi būti pasiruošti iš anksto.

3. Kaip užtikrinamas keleivių saugumas kelyje?

Saugumas yra prioritetas nr. 1, nors kai kurie klientai, žiūrėdami į kainą, kartais tai pamiršta. Profesionalus pervežimas prasideda ne nuo to, kai vairuotojas užveda variklį, o daug anksčiau. Visi automobiliai, naudojami tokio tipo reisams, turi būti jaunesni nei 8–10 metų (dažniausiai renkamasi 5-7 metų amžiaus automobiliai), praeiti technišką apžiūrą prieš kiekvieną reisą ir turi būti aprūpinti visais reikalingais saugumo priemonėmis: ABS, ESP, oro pagalvės, stabdžių asistentai.

Be to, esu didelis šalininkas tachografo naudojimo net ir tada, kai įstatymai leidžia tam tikrų tipų transporto priemonėms (pvz., iki 3,5 tonų) važiuoti be jo (jei tai ne komercinis krovinių vežimas). Mūsų kompanijoje mes diegiame tachografus net ir į keleivinį mikroautobusą, kadangi jie neleidžia vairuotojui viršyti greičio ir priverčia laikytis poilsio režimo. Vairuotojas negali vairuoti daugiau kaip 9 valandas per dieną (išskyrus išskirtinius atvejus) ir turi atsisėsti pailsėti kas 4,5 valandos. Tai neapsiriboja vien kofe puodeliu degalinėje – tai turi būti 45 minučių nepertraukiamas poilsis. Taip užtikrinama, kad prie vairo sėdinti nusilpusius ir mieguistą žmogų.

4. Kiek bagažo galiu pasiimti su savimi? Ką daryti, jei daugiau?

Standartinis keleivio bagažo limitas tokiose kelionėse paprastai yra vienas didelis lagaminas (iki 20–25 kg) ir rankinis bagažas (iki 5–8 kg), kurį galima padėti po sėdyne ar ant užpakalinės dalies. Šie limitai nustatomi ne iš kaprizo, o dėl techninių automobilio galimybių bei saugumo. Perkrautas automobilis turi blogesnę valdymą charakteristiką, ilgainiui geda pakaba, o ir jei įvyktų avarija, neįtvirtintas bagažas gali tapti pavojingu svaidmeniu.

Tačiau aš suprantu, kad žmonės dažnai grįžta iš Anglijos su visais gyvenimo daiktais. Jei Jūsų bagažas viršija nustatytas normas, būtina apie tai pranešti užsakovams iš anksto. Mes dažnai tvarkome tokias situacijas – arba priskiriame keleiviui vieną ar du papildomus vietus (t.y. sumokėjus už bilietą bagažui), arba, jei reikia, siūlome papildomą krovininę transporto priemonę, kuri važiuoja paskui keleivinį mikroautobusą. Niekada nerekomenduoju „slapta“ vežti didelių krepšių, kur nepatenka į bagažinę – tai sukuria konfliktų situacijas ir gali trukdyti kitiems keleiviams.

5. Kaip vyksta persikėlimas per Anglijos kanalą (La Manšas)?

Tai vienas įdomiausių ir, tiems, kas važiuoja pirmą kartą, nerimą keliančių etapų. Yra du pagrindiniai būdai: keltu arba Eurotuneliu (traukiniu). Abiejų atveju reikia atvykti į terminalą (Doveris arba Folkstonas) laiku. Atvykus praeina pasienio kontrolę (tiek JK, tiek Prancūzijos pusėje), nusirenkama iš automobilio (jei kelionė vyksta keltu) ir išlipama į laivą arba traukinį.

Keltas užtrunka apie 90–120 minučių. Jis suteikia galimybę pavalgyti restorane, parduotuvėse (duty free) arba paprasčiausiai išsikvepėti jūros ore. Eurotunelio traukinys greitesnis – pati kelionė po kanalu trunka tik 35 minutes, tačiau ten reikia likti automobilyje per visą persikėlimą, kuris vyksta uždarame vagonelyje. Mano patirtis rodo, kad keleiviai dažniau mėgsta keltus dėl galimybės pailsėti, tačiau pervežėjai renkasi traukinį dėl greičio ir dažnesnių išvykimų (kas 30–45 minučių). Visi šie išlaidos (keltų bilietai) yra įskaičiuotos į Jūsų bilieto kainą, todėl keleiviui nereikia rūpintis papildomu mokėjimu vietoje.

6. Ar galima keisti maršrutą (paimti ir paleisti keleivius ne fiksuotose vietose)?

Tai dažnai diskutuojamas klausimas. Standartinis komercinis pervežimas vyksta pagal fiksuotą maršrutą: Vilnius – Kaunas – Klaipėda – Londonas – Birmingham – Leeds ir t.t. Tai leidžia planuoti laiką ir užtikrinti, kad visi keleiviai bus pasiekti laiku. Tačiau mes žinome, kad gyvenimas yra neprognozuojamas.

Dauguma patikimų pervežėjų siūlo „durų į duris“ (door to door) paslaugą arba galimybę nustatyti papildomas sustojimo vietas už papildomą mokestį. Jei Jums reikia nusigauti į mažą miestelį, kur nėra pagrindinio maršruto, arba paimti ką nors iš kelią, tai įmanoma, tačiau tai visada turi būti suderinta iš anksto. Vairuotojas negali tiesiog nukrypti iš maršruto be pranešimo, nes tai vėlina visą reisą kitiems keleiviams. Esu matęs situacijų, kai nepasitarus su vairuotoju, keleiviai prašydavo sustoti neplanuotose vietose, kas sukeldavo konfliktus. Komunikacija čia raktas – mes visada stengiamės ieškoti kompromiso, jei tai nekenkia kitų keleivių patogumui.

7. Kokio tipo transporto priemonėmis vyksta pervežimai?

Rinkoje galite sutikti viską – nuo senų, „perdirbtų“ sunkvežimių iki prabangių, naujausių modelių mikroautobusų. Profesionali kompanija naudoja specialiai pritaikytus keleivinį transportą. Populiariausi yra 8–9 vietų (vairuotojo vieta skaičiuojama atskirai) mikroautobusai, tokie kaip Mercedes-Benz Vito ar VW Transporter (Caravelle versija). Šie automobiliai yra erdvūs, turi pakankamai vietos kojoms (kas būtina 30 valandų kelionei), o dauguma šiuolaikinių modelių yra įrengti USB jungtimis, Wi-Fi (kai įmanoma), ir patogiomis, atlenkiamomis sėdynėmis.

Verta atkreipti dėmesį, kad jei Jums siūloma važiuoti 18–20 vietų autobusu mažai keleivių grupei, gali būti, kad Jūsų kelią sudarys daugybė nereikalingų sustojimų paimti kitus žmones. Mažesnės grupės reiškia greičiau aptarnavimą ir mažiau triukšmo. Aš visada raginu klientus klausti apie automobilio amžių ir modelį – tai tiesiogiai susiję su Jūsų saugumu ir komfortu.

8. Kaip elgiamasi su vaikais ir nėščiosiomis?

Šioje srityje taikome ypatingą atjautą. Vaikai iki tam tikro amžiaus (paprastai iki 12 metų, bet priklauso nuo ūgio ir svorio) privalo naudoti automobilinę kėdutę. Profesionalus pervežėjas visada pasirūpins, kad kėdutės būtų užtikrintos, jei apie tai pranešama iš anksto. Nėra nieko blogesnio nei bandyti įsprausti 3-metį vaiką į saugos diržus be kėdutės – tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga.

Nėščiosios visada turi teisę į priekinę sėdynę (jei nėra oro pagalvės išjungimo funkcijos) arba patogią vietą viduryje, kur ne taip stiprus virpesių poveikis. Be to, mūsų vairuotojai yra mokyti dažniau padaryti papildomas pertraukas, jei kelyje yra mažų vaikų, nes su jais ilgos kelionės būna daug pavargesnės. Mes visada turime užsigręžę vandens bei rankinės rankšluosčius, o kai kurie mūsų automobiliai net turi specialią „kūdikių kampo” zoną su galimybe pasikeisti sauskelnes.

9. Ką daryti, jei užstrigsiu sienoje arba pavėluju į išvykimą?

Tai reali problema, su kuria susiduriama dažniau nei galėtum pagalvoti. Sienų kontrolėje, ypač po „Brexit“, eilės gali būti ilgos. Jei Jūs esate tas, kuris laukiamas, ir Jūsų pavėlavimas trukdo kitiems, kompanija turi aiškų veiksmų planą.

Pirmiausia, susisiekite su vairuotoju arba dispečeriumi iš karto. Nenaudokite pranešimų „būsiu po 5 minučių“, jei žinote, kad tai ne tiesa. Jei pavėlavate ilgiau nei 15–20 minučių nuo susitikimo laiko, vairuotojas gali išvykti, kad nedelstų kitiems keleiviams. Tačiau, jei problema rimta (pavyzdžiui, paslydo pasas arba techninė problema automobiliui kuriame važiuojate), mes stengiamės adaptuoti maršrutą arba laukti, jei įmanoma. Nėra vienos taisyklės – viskas priklauso nuo konkretaus atvejo ir kompanijos politikos, tačiau atviras ir skubus bendravimas visada padeda išvengti nemalonių situacijų.

10. Kodėl kaina skiriasi tarp skirtingų pervežėjų?

Kaina dažnai yra lemiamas veiksnys, tačiau ji turi tiesioginę sąsają su kokybe. Jei mataite pasiūlymą, kuris yra 30–40 proc. pigesnis nei rinkos vidurkis, tikėkitės, kad kažkur bus taupyta. Tai gali būti senas automobilis, kuris gali sugesti Vokietijos autostradoje, arba vairuotojas, kuris dirba 20 valandų per dieną pažeisdamas įstatymus, arba tiesiog labai daug keleivių („žvejybos“ reisas), kai Jums teks sėdėti ant sulenktos sėdynės be kojų vietos.

Mūsų kainoje įskaičiuotos: keltų bilietai (jie brangūs, apie 200–300 EUR vienam automobiliui į abi puses), degalai (kurie Europoje nėra pigūs), vairuotojo atlyginimas (su visais mokesčiais), automobilio priežiūra ir draudimas. Mes netaupome Jūsų saugumo dėl 50 eurų skirtumo. Renkantis pervežėją, vertinkite ne tik galutinę sumą, bet ir tai, kas į ją įeina: ar yra draudimas, ar vairuotojas profesionalus, ar automobilis patogus. Pigu gali tapti labai brangu, jei reikės šaukti pagalbos kelyje.

Išvada

Greitas ir saugus keleivių pervežimas į ir iš Anglijos nėra paprasta logistika – tai menas sujungti laiko efektyvumą, žmogiškąjį požiūrį ir techninę tobulumą. Per dvidešimt metų šioje srityje išmokau vieno pagrindinio dalyko: kliento ramybė prasideda ne tada, kai jis atvyksta į vietą, o tada, kai jis užsako bilietą ir žino, kad gali pasitikėti savo pervežėju.

Kelionė beveik 2000 kilometrų yra iššūkis net patyrusiems keliautojams. Pasitikėjimu profesionalais leidžiate sau atsipalaiduoti, pasnūsti arba skaityti knygą, o tikėtis įdomių vaizdų pro langą, o ne rūpintis, ar sulaikys pasą, ar nešoks ratas, ar kada bus pietūs. Rinkdamiesi pervežimo paslaugas, visada atsakykite sau į klausimą: „Ar aš čia jauciuosi saugiai?“. Jei atsakymas teigiamas – kaina taps antrinis.