Greitas ir saugus asmeninių daiktų transportavimas iš Anglijos: Eksperto vadovas

Per pastaruosius dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė rinka, o kartu ir klientų lūkesčiai. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo Europos Sąjungos dalis, daiktų perkėlimas iš Londono ar Mančesterio į Lietuvą buvo beveik tas pats, kas perkėlimas iš Kauno į Klaipėdą – tik šiek tiek ilgiau užtrukdavo kelią. Tačiau po „Brexit“ viskas pasikeitė. Dabar tai nebe paprasta logistika, o procesas, reikalaujantis žinių, dokumentų ir tikslumo.

Kai klientas susisiekia su mumis ir sako: „Reikia greitai atvežti daiktus iš Anglijos“, jis dažnai galvoja tik apie vairuotojo, kuris užveža dėžes, greitį. Tačiau kaip ekspertas galiu pasakyti, kad „greitas“ šiuo atveju reiškia ne tik greitą vairuotoją, bet ir greitai parengtus dokumentus, nes klaida muitinėje gali pristabdyti siuntą dienomis, o net savaitėmis. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip visa tai veikia iš vidaus, kad jūsų siunta pasiektų adresą kuo greičiau ir be nereikalingų rūpesčių.

Asmeninių daiktų gabenimas iš Anglijos yra specifinė transportavimo rūšis. Čia nebeveikia standartinės krovinių pervežimo taisyklės, kai svarbu tik svoris ar tūris. Čia svarbu emociškai – dažnai gabename visą gyvenimą: baldus, vaikiškus daiktus, paveikslus, buitinę techniką. Todėl mūsų tikslas ne tik greitai pristatyti, bet ir užtikrinti, kad niekas nenukentės kelyje, kuris, tiesa sakant, yra ilgas ir permainingas.

Šiandienos rinka siūlo kelis būdus, kaip tai padaryti. Galima rinktis dalinį krovininį pervežimą (kai dalis sunkvežimio skirta jums, o kita – kitiems klientams), o galima ir išsinuomoti visą sunkvežimį (išskirtinės transportavimo priemonės paslauga). Pasirinkimas priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir kiek skubate. Jei jums reikia, kad dėžės būtų pas jūsų namuose per 3–4 dienas, dalinis krovinys gali netikti – ten reikia laukti, kol sunkvežimis užsipildo ir surenka krovinius iš kitų siuntėjų. Greičiausias variantas yra išskirtinė transportavimo priemonė, kuri vairuotojas veda tiesiai iš jūsų namų Anglijoje iki jūsų namų Lietuvoje, be sustojimų tarpinių siuntų dėlei.

Tačiau greitis nėra vienintelis veiksnys. Po „Brexit“ atsirado muitinės procedūros, kurios yra būtinos net ir asmeniniams daiktams. Daugelis klientų klysta manydami, kad asmeniniai daiktai keliauja be muitų. Taip, dažniausiai mokesčių mokėti nereikia (jei taikoma Transfer of Residence procedūra), tačiau deklaravimas yra privalomas. Jei dokumentai bus parengti neteisingai, siunta gali būti sustabdyta Lietuvos ar Anglijos uoste, o tai uždelgs pristatymą ir gali sukelti papildomų išlaidų sandėliavimui.

Toliau straipsnyje aš atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos girdėju savo praktikoje. Šie atsakymai padės jums suprasti procesą ir išvengti tipiškų klaidų, kurias daro naujokai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko užtrunka asmeninių daiktų pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai klausiamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo pasirinkto transportavimo būdo ir jūsų buvimo vietos Anglijoje. Jei renkatės išskirtinę transportavimo priemonę (pilnas sunkvežimis arba sunkvežimis su pakraunama dalimi – „puse“), procesas yra greičiausias. Paprastai tai trunka nuo 3 iki 5 darbo dienų nuo to momento, kai mes pasiimame daiktus. Kelias prasideda surinkimu, toliau vykstame į uostą (Dover, Hull arba Felixstowe), keliaujame keltu arba tuneliu į Europos žemyną, ir toliau važiuojame į Lietuvą. Jei viskas eina sklandžiai ir muitinėje nėra patikrinimų, 4 dienos yra realus vidurkis.

Jei renkatės dalinį krovinį (groupage), laikas gali trukti ilgiau – nuo 7 iki 14 dienų, o kartais ir daugiau. Tai susiję su tuo, kad reikia surinkti krovinius iš kitų klientų, kad užpildyti sunkvežimį. Taip pat reikia atsižvelgti į maršrutą – vairuotojas gali važiuoti rinkti daiktus ne tik iš Londono, bet ir iš Birmingemo, Mančesterio ar Bristolio, kas užtrunka dieną-dvi. Taigi, jei jums svarbiausia yra greitis, aš visada rekomenduoju rinktis išskirtinę transportavimo priemonę arba bent jau „dalies užsakymą“, kai nereikia laukti kitų klientų.

2. Kokius dokumentus reikia parengti transportavimui iš Anglijos po „Brexit“?

Šis klausimas yra kritiškas. Anksčiau buvo pakanka vairuotojo sutarties, bet dabar, be tinkamai parengtų dokumentų, siunta neišvažiuos iš Anglijos arba neįvažiuos į Lietuvą. Pirmiausia ir svarbiausia – tai prekių deklaracija (Export Declaration) Anglijoje. Ji turi būti pateikta Jungtinės Karalystės muitinės sistemai (CHIEF arba CDS). Be šios deklaracijos, vairuotojas negali įvažiuoti į uostą arba keltą.

Antra, reikalingas transportavimo sutartis (CMR sąvada), kurioje išsamiai surašomi visi gabenami daiktai.

Trečia, ir tai labai svarbu asmeniniams daiktams – Transfer of Residence (ToR) leidimas. Jei persikeliate gyventi į Lietuvą ir daiktus naudojote mažiausiai 6 mėnesius Anglijoje, galite kreiptis į Jungtinės Karalystės muitinę dėl ToR numerio. Šis numeris leidžia atsisakyti importo mokesčių (PVM ir muito) Lietuvoje. Be šio numerio Lietuvos muitinė gali priskaičiuoti mokesčius nuo daiktų vertės, nors jie yra naudoti. Be to, reikės pilno daiktų sąrašo (packing list) lietuvių arba anglų kalba, nurodant apytikslę vertę kiekvienam daiktui (jei ToR nėra). Aš visada patariu klientams kruopščiai užpildyti šį sąrašą – „dėžė su daiktais“ nėra tinkamas aprašymas.

3. Kaip apskaičiuojama kaina? Nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimasis yra sudėtingas procesas, ir čia negalima taikyti vienos formulės visiems. Pagrindiniai veiksniai yra: tūris (m³) arba svoris, atstumas, greitis ir kuro kainos. Asmeninių daiktų atveju dažniausiai taikomas kainodaros modelis pagal tūrį (kubinius metrus), nes baldai užima daug vietos, bet sverbia santykinai mažai.

Pavyzdžiui, jei turite standartinį vieno kambario buto turinį, tai gali būti apie 8–10 m³. Toks krovinių kiekis gali tilpti į mažesnę transportavimo priemonę (LUT arba 3,5 tons sunkvežimį), kas bus pigiau nei užsisakyti didelį 40 pėdų sunkvežimį. Taip pat į kainą įeina keltų bilietai (jie brangsta), draudimas, muitinės brokerio paslaugos (jei reikia) ir, žinoma, vairuotojo darbas.

Taip pat reikia atsižvelgti į prieinamumą. Jei Anglijoje ar Lietuvoje daiktus reikia vežti siaurame gatvelėje, kur neprivažiuoja didelis sunkvežimis, reikės naudoti mažesnę transportavimo priemonę arba perkrauti daiktus į kitą mašiną (tai vadinama „perkrautimu“), kas kainuoja papildomai. Aš visada raginu klientus nurodyti tikslų adresą ir pridėti nuotraukas, jei keliavimo sąlygos yra sudėtingos – tai leidžia išvengti nemalonių staigmenų vietoje.

4. Ar asmeniniai daiktai apmokestinami importuojant iš Anglijos?

Tai vienas labiausiai klaidinantis dalykų. Bendrąja tvarka, perkant prekes iš ne ES šalių (kaip dabar yra Anglija), taikomi importo mokesčiai: muito mokestis (priklausomai nuo prekės) ir PVM (21 % Lietuvoje). Tačiau yra išimtis, kurią aš dažnai aiškinu klientams – Transfer of Relief (ToR01).

Jei atitinkate šiuos kriterijus: 1. Buvote gyvenę ne ES šalyje (Anglijoje) mažiausiai 12 mėnesių. 2. Turite nuosavą būstą Lietuvoje, į kurį ketinate persikelti. 3. Daiktus naudojote asmeniniam poreikiui ir turėjote juos mažiausiai 6 mėnesių prieš perkėlimą. 4. Neimportuojate alkoholio ar tabako gaminių dideliais kiekiais.

...tada jums nereikia mokėti importo mokesčių. Tačiau, kaip minėjau, būtina gauti specialų ToR numerį iš Jungtinės Karalystės muitinės ir pateikti jį deklaracijoje. Jei šio numerio nėra, Lietuvos muitinė privalės apmokestinti siuntą pagal standartines taisykles. Todėl dokumentų parengimas čia yra būtinas ne tik formalumo, bet ir pinigų taupymo sumetimais.

5. Kokius daiktus draudžiama arba nerekomenduojama vežti?

Per savo ilgą karjerą mačiau viską: nuo šaldytuvų, pilnų maisto produktų, iki vaistų, kurių negalima išvežti be recepto. Yra aiškus draudžiamųjų prekių sąrašas: ginklai, amunicija, sprogmenys, narkotikai, pavojingos cheminės medžiagos. Tačiau yra ir „pilkosios zonos“ dalykų, kuriuos gabenant kyla problemų.

Pirmiausia – maistas ir augalai. Anglijoje yra tam tikrų kenkėjų ir ligų, kurių Lietuvoje nenorime. Todėl mėsą, pieno produktus, vaisius ir daržoves gabenant reikia labai atsargiai, o dažnai ir visai draudžiama. Aš nerekomenduoju vežti maisto atsargas, nebent tai yra uždarytos, ilgam laikui saugomos konservės.

Antra – alkoholis ir tabakas. Jei vežate nedidelį kiekį asmeniniam vartojui (pvz., butelis viskio), tai paprastai nekelia problemų (jei deklaruojama). Tačiau jei bandoma vežti dešimtes butelių, tai gali būti klasifikuojama kaip komercinis siuntimas, ir tada ToR leidimas nebegalioja – reikės mokėti didelius akcizus ir mokesčius.

Trečia – buitinė technika su ašara (šaldytuvai, indaplovės). Prieš vežant būtina visiškai išleidžinėti vandenį (nuleisti ašarą), nes pervežimo metu ji gali nutekėti ir sugadinti kitus daiktus arba pačią mašiną.

6. Kaip turi būti supakuoti daiktai? Ar jūsų komanda padeda su pakavimu?

Pakavimas – tai pusė sėkmės. Mano patirtis rodo, kad dauguma pažeidimų atsitinka ne dėl to, kad vairuotojas vairavo blogai, o dėl to, kad daiktai buvo blogai supakuoti. Jei klientas renkasi pakavimo paslaugą „nuo durų iki durų“, mūsų komanda atvyksta su viskuo: kokybiškomis dėžėmis (double wall), burbuliukine plėvele, stambiais popieriais, baldų uždangalais.

Mes specialiai aptraukiame baldus storu kartonu arba minkšta medžiaga, kad jie nebuvo įbrėžti. Kruopščiai užklijuojame dėžių pagrindus, kad jos neišsilaikytų svorio. Jei klientas renkasi pakuoti pats, aš visada duodu patarimų: nenaudokite senų, sugedusių rinkinių dėžių iš parduotuvių – jos per silpnos. Nenaudokite plastikinių dėžių (plastic crates) – jos slysta ir gali nukristi. Stiklo indus ir keramiką reikia vynioti atskirai, kiekvieną daiktą, o ne dėti vieną ant kito be tarpinio sluoksnio.

Taip pat svarbu užpildyti tuščias vietas dėžėse (tarp daiktų) smulkiu popieriumi arba putomis, kad daiktai nejudėtų pervežimo metu. Jei dėžėje girdisi dundėjimas, vadinasi, ji supakuota blogai.

7. Kas nutinka, jei siunta sugenda arba dingsta kelyje?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau kaip profesionalas turiu apie tai kalbėti. Visi mūsų pervežami kroviniai yra apdraudžiami. Standartinis draudimas (CMR draudimas) apima atsakomybę už daiktų praradimą ar sugadinimą, tačiau jo ribos dažnai būna ribotos (pvz., pagal SDR konvenciją – apie 8,33 SDR už kilogramą). Tai reiškia, jei dingsta brangus baldas, kompensacija gali nepadengti pilnos vertės.

Todėl aš visada siūlau pasirinkti „visų rizikų“ draudimą (All Risk Insurance). Jis kainuoja šiek tiek brangiau (paprastai 2–3 % nuo krovinio vertės), bet jis apdraudžia viską: nuo to, jei vairuotojas užkerta į šaligatvio ir iškrenta dėžė, iki to, jei sunkvežimis užsidega arba patenka į avariją. Jei įvykį nustatome, reikia nedelsiant susisiekti su mumis, padaryti nuotraukas sugadintų daiktų vietoje ir užpildyti pranešimą apie žalą (protokolas). Be šio dokumento draudimo kompanija neatsiskaitys. Svarbiausia – nepašalinti pakuojimo ir nepataisyti daiktų patys prieš inspektoriaus atvykimą.

8. Ar galima sekti savo siuntos kelionę realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje – absoliučiai taip. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas visose mūsų transportavimo priemonėse. Kai pasirašome sutartį, klientas gauna specialų nuorodą arba prisijungimo duomenis, kur gali matyti, kur yra jo mašina.

Tai suteikia ramybės, ypač kai vežami brangūs ar jums brangūs asmeniniai daiktai. Matote, kada mašina išvyko iš jūsų namų Anglijoje, kai atvyko į uostą, kai išplaukė keltu ir kai pasiekė Lietuvos muitinę. Taip pat mes visada pranešame telefonu ar el. paštu, kai vairuotojas artinasi prie pristatymo vietos, kad jūs spėtumėte paruošti vietą ar susitarti su giminaičiais, jei patys negalite būti ten. Skaidrumas yra vienas iš mūsų prioriteto elementų.

9. Kuo skiriasi dalinio krovinio (groupage) ir išskirtinės transportavimo priemonės paslauga?

Jau trumpai minėjau šį skirtumą, bet panagrinėkime jį detaliau, nes tai padės jums sutaupyti pinigų arba laiko.

Dalinis krovinys (Groupage): Tai yra ekonomiškas variantas. Jums skiriama tam tikra vieta sunkvežimyje, pvz., 5 kubiniai metrai. Likusią vietą užpildo kiti klientų daiktai. Šis variantas geriausiai tinka, jei krovinių nėra daug (pvz., keli dėklė, 10–15 dėžių) ir jei jums neskubate. Kaina čia yra mažesnė, nes išlaidos (keltas, kuras, vairuotojo atlyginimas) padalinamos tarp kelių klientų. Trūkumas – ilgesnis laukimas, nes reikia surinkti visą mašiną, ir daiktai gali būti perkraunomi (iš vienos mašinos į kitą sandėlyje), kas didina sugadinimo riziką (nors mūsų atveju stengiamės to išvengti).

Išskirtinė transportavimo priemonė (Dedicated/Full Load): Čia mašina, visa arba jos dalis (pvz., 20 pėdų priekaba), priklauso tik jums. Vairuotojas važiuoja tiesiai iš jūsų adreso Anglijoje į jūsų adresą Lietuvoje. Nėra jokių tarpinių sustojjimų (išskyrus reikalingus poilsio laikus vairuotojui arba keltą). Nėra perkrovimų. Tai yra saugiausias ir greičiausias, tačiau brangesnis variantas. Jei turite daug baldų, pianiną arba tiesiog norite, kad daiktai būtų pristatyti kuo greičiau, aš visada rekomenduoju šį variantą.

10. Ką daryti, jei daiktus reikia paimti iš buto su 4 aukštų be lifto Anglijoje?

Tai labai reali situacija, ypatingą Londono senamiestyje arba senesniuose Anglijos miestuose. Daugelis klientų bijo, kad tokiu atveju kaina šoktels į dangų, arba kad niekas nenori to daryti. Mūsų komanda yra įgijusi didelės patirties dirbant sudėtingomis sąlygomis.

Mes turime specialią įrangą: nešimo juostas, ratukus su pakėlimo mechanizmais, o svarbiausia – patyrusių krovėjų komandą. Prieš atvykdami mes visada klausiame: ar yra liftas, koks laiptų pločis, ar galima privažiuoti prie pat įėjimo. Jei reikia, mes organizuojame dvi ar tris krovėjų grupes, kad darbas eitų greitai ir saugiai.

Taip, tai gali kainuoti papildomai (paprastai įkainojamas valandinis darbas krovėjams už laiptus), tačiau tai užtikrina, kad jūsų nugaros neišsirgs, o baldai neišlūžta.