Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Greitas ir patogus kelionės maršrutas į Angliją mikroautobusu: Eksperto vadovas
Kelionė į Jungtinę Karalystę – tai visada didelis iššūkis, nepaisant to, ar keliaujate poilsiui, ar verslo reikalais. Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė maršrutai, pasienio kontrolės reikalavimai ir keleivių lūkesčiai. Vienas dalykas išliko nepakitęs: kai svarstomas greitas ir patikimas būdas patekti į Londoną ar kitus Anglijos miestus, mikroautobuso nuoma su vairuotoju vis dar išlieka vienu geriausių pasirinkimų.
Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiuolaikinis maršrutas į Angliją mikroautobusu veikia praktiškai. Nesvarbu, planuojate grupinę kelionę, rengiate vestuves ar tiesiog vykstate su šeima, suprasite, kas laukia kelyje, nuo išvykimo Lietuvoje iki atvykimo į Londono centrą. Mes ne tik aptarsime geografinį kelią, bet ir panagrinėsime smulkmenas, kurios lemia sėkmingą kelionę – nuo pasienio formalumų iki privalomų pertraukų vairuotojui.
Įvadas
Kiekvienas, kas bent kartą bandė nuvykti į Angliją, žino, kad tai nėra paprasta važiavimas per miestą. Tai ilga kelionė, kuri reikalauja gero planavimo ir logistinių žinių. Dažnai keleiviai klausia: „Ar ne greičiau skristi?“ Galbūt taip, jei skaičiuojame tik valandas ore, tačiau jei pridėsime laiką, skiriamą nusileidimui, pasienio kontrolei ir kelionei iš oro uosto iki centro, mikroautobusas tampa labai konkurencingu variantu. Be to, jis suteikia laisvės: vežame jums visą bagažą, paimame tiesiog iš namų durų ir atvežame iki pačios paskirties vietos.
Patyręs transporto kompanijos vadovas žino, kad pagrindinis raktas į sėkmę – tai ne greitis, o pastovumas. Mūsų naudojamas maršrutas formavosi dešimtmečius. Anksčiau dažnai važiuodavo per Varšuvą, tačiau dabartinės realybės ( Lenkijos kelių būklė ir eismo intensyvumas) nulėmė, kad optimaliausias kelias eina per Vokietiją, Olandiją ir Belgiją. Tai vadinamasis „Vakarų koridorius“, leidžiantis išvengti didžiausių spūsčių ir maksimaliai išnaudoti kelių kokybę.
Tačiau maršrutas – tai ne tik asfaltas. Tai ir Britanijos salos pasiekimas. Čia turime dvi pagrindines galimybes: „Eurotunelis“ (po La Manšo sąsiauriu) arba keltai. Mikroautobuso pervežime dažniau pasirenkamas tunelis, nes jis garantuoja pastovų grafiką ir nepriklauso nuo oro sąlygų taip, kaip keltai. Visa ši konstrukcija – maršrutas per Europos žemyną, tinkamas pasirinkimas peržengiant jūrą ir pasirengimas Anglijos keliams – sudaro pilną paveiksllą apie tai, kas laukia keleivio.
Šiame straipsnyje mes giliau panagrinėsime kiekvieną šios kelionės etapą. Išnagrinėsime, kiek laiko trunka kelionė, kokie dokumentai reikalingi po „Brexit“, kaip vyksta bagažo patikra ir kodėl reikia skirti dėmesio vairuotojo darbo laikui. Mano tikslas – padaryti taip, kad Jūsų kelionė ne būtų staigmenų kupinas nuotykis, o sklandžiai suplanuotas procesas.
DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)
Šioje skyriuje suformulavau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos girdėju iš savo klientų per ilgus metus. Atsakymai į juos padės Jums suprasti subtilybes ir geriau pasiruošti kelionei.
1. Kiek trunka kelionė mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?
Tai vienas sudėtingiausių klausimų, nes atsakymas priklauso nuo kelionių pobūdžio. Jei kalbame apie tiesioginį važiavimą be ilgų sustojimų (išskyrus privalomas pertraukas vairuotojui), atstumas nuo Vilniaus iki Londono yra apie 1800–1900 km. Techniškai vairuojamas laikas svyruoja nuo 20 iki 22 valandų.
Tačiau realybėje tokia kelionė trunka ilgiau. Priešingai nei asmeninis automobilis, kurio vairuotojas gali važiuoti 10–12 valandų iš eilės (kas, tiesa sakant, pavojinga), mūsų vairuotojai yra pavaldūs griežtoms tarptautinėms taisyklėms. Tai reiškia, kad kas 4,5 valandos vairavimo jie privalo padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų – ilgesnį 11 valandų poilsį (arba 9 valandų poilsį po 4,5 valandų vairavimo, tačiau šiuo atveju dažniausiai taikoma dviejų vairuotojų sistema arba vienos dienos maršrutas su nakvyne).
Be to, reikia skirti laiką pasienio kontrolėms. Pravažiavimas pro Lenkijos-Vokietijos ir ypač Jungtinės Karalystės (Anglijos-Francijos) pasienius gali užtrukti nuo 30 minučių iki kelių valandų priklausomai nuo eismo. Taigi, reali kelionės trukmė nuo išvykimo iki atvykimo į paskirties vietą vidutiniškai svyruoja apie 24–30 valandų. Jei kelionė planuojama su nakvyne kelyje (pavyzdžiui, Vokietijoje), tai užtrunka dvi dienas, bet bus daug saugiau ir patogniau keleiviams.
2. Kokiu maršrutu dažniausiai važiuojate ir kodėl būtent taip?
Per savo karjerą išbandžiau daugybę variantų: per Švediją ir Daniją (su keltais), per Varšuvą, net per Čekiją. Tačiau šiandien „auksinis standartas“ yra maršrutas, vedantis per Kaliningrado sritį (jei taip leidžia situacija) arba, dažniau, per Lietuvos-Lenkijos pasienį (priešais Lazdijus ar Šalčininkus) ir toliau – autostrada A12 Lenkijoje.
Toliau maršrutas veda per Vokietiją, naudojant greitąsias autostradas (A2, A3, A30), vengdamas didmiesčių centro spūsčių. Vokietija pasižymi puikia kelio infrastruktūra, kas leidžia išlaikyti gera vidutinį greitį. Po Vokietijos įsijungiame į Olandiją (Nyderlandus) ir Belgiją. Šis koridorius yra labai intensyvus, bet keliai čia yra plačiai išvystyti.
Paskutinis etapas – Prancūzija. Mes važiuojame link Kalė (Calais). Nuo ten į Angliją. Kodėl būtent šis maršrutas? Jis trumpiausias ir ekonomiškiausias pagal kuro sąnaudas, be to, jame mažiau mokamų už važiavimą vietų (toliau kalbėsime apie vinietas) palyginti su keliu per Alpes ar Šiaurės Italiją. Be to, šiuo maršrutu yra daugiausia degalinių, pritaikytų sunkiai transportui, kuriose vairuotojas gali saugiai užsistoti, pailsėti ir papildyti degalus.
3. Kaip vyksta pasienio kontrolė patekus į Angliją (po „Brexit“)?
Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštama. Nuo 2021 m. sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė baigė galutinai išstoti iš ES, pasienio formalumų pasikeitė. Anksčiau mums (ES piliečiams) tekdavo eiti tiesiogiai per pasą „ES piliečiams“. Dabar situacija kitokia.
Atvykus į „Eurotunelio“ terminalą Kalė (Prancūzijoje) ar į uostą, turime praeiti dvi kontrolės: Prancūzijos (išvykimo iš Schengeno zonos) ir Jungtinės Karalystės (įvykimo į JK). Anglijos pasienio kontrolė dabar yra griežtesnė. Visi keleiviai turi turėti galiojančius paso. Tapatybės kortelės nebegalio.
Procesas atrodo taip: mikroautobas užvažiuoja į terminalą, keleiviai išlipa su visa rankiniu bagažu ir nueina į pasienio kontrolės pastatą. Ten patikrinami pasai, fotografuojamas veidas. Svarbu: vaikai taip pat privalo turėti savo pasus (neįrašytus į tėvų pasus). Jei kelionės tikslas yra ne tik turizmas, pavyzdžiui, darbas, gali būti reikalaujama parodyti vizą ar leidimą gyventi, tačiau daugumai turistų Lietuvos piliečių, važiuojančių iki 6 mėnesių, vizos nereikia.
Taip pat vyksta bagažo pasitikrinimas. Nors tai nevyksta kiekvienam, pasienio pareigūnai turi teisę patikrinti bagažą nelegalioms prekėms (maistas, gyvūnai ir t.t.). Mano patirtis rodo, kad jei viskas tvarkingai – ši procedūra trunka neilgai, tačiau reikia būti pasiruošusiam emociškai ir laisvai nešti savo rankines.
4. Koks yra optimaliausias būdas peržengti La Mančo sąsiaurį: tunelis ar keltas?
Abu variantai turi savų privalumų, tačiau profesionaliame pervežime aš dažniau rekomenduoju „Eurotunelį“ (LeShuttle). Kodėl? Pirmiausia, dėl pastovumo. Keltai gali būti atšaukti dėl blogo oro (audros, rūko), kas gali sugadinti kelionės grafiką. Tunelis veikia beveik visada.
Antra, trukmė. Kelto kelionė trunka apie 90 minučių (1,5 val.), prieš tai reikia atvykti bent valandą anksčiau į uostą, išlipti iš mašinos, užlipti į keltą, o paskui vėl laukti, kol išvažiuosite. Tai suvalgo daug laiko. Tunelio perėjimas trunka tik 35 minutes. Mikroautobas užvažiuoja į specialų vagoną, keleiviai gali likti mašinoje arba išlipti trumpam į vagoną, ir per pusvalandį jūs jau esate Anglijoje.
Trečia, komfortas. Tuneliuose nėra jūros ligos rizikos, o keltuose, net jei jūra ramu, Bangų judesys gali trukdyti keleiviams.
Tačiau keltai gali būti pigesni, jei keliaujate labai didelės grupės arba neįprastu laiku. Taip pat keltai (pvz., DFDS ar P&O) siūlo parduotuves, kavinę, kurioje galima pavalgyti pilnavertį pusryčius ar vakarienę, kas gali būti malonu ilgos kelionės metu. Bet jei tikslas – greitas maršrutas, tunelis nugalėtojas.
5. Kiek bagažo galiu pasiimti su savimi?
Šis klausimas dažnai sukelia nesusipratimų. Skirtingai nei lėktuvuose, kur varguojame su 20 kg, mikroautobuse turime daugiau laisvės, tačiau ribos vis tiek yra. Standartinis 8–9 vietų mikroautobusas turi didelį bagažinės skyrių, tačiau jame turi tilpti ne tik keleivių lagaminai, bet ir vairuotojo daiktai bei reikalingi įrankiai.
Paprastai apibrėžiame, kad vienam keleiviui skirta viena didelė lagamino (iki 20–25 kg) ir viena rankinė bagažo dalė, kurią galima laikyti su savimi salone. Rankinis bagažas neturi trukdyti kitiems keleiviams ar blokuoti išvykimo kelių (paleidimo priemonių) – tai yra saugumo reikalavimas.
Jeigu planuojate vežti daugiau (pavyzdžiui, judesius nešiojimo priemones, muzikos instrumentus, didelę kiekį prekių), apie tai būtina pranešti iš anksto. Gali reikėti papildomo mikroautobuso su priekaba arba didesnio transporto priemonės. Taip pat svarbu prisiminti, kad Anglijoje yra griežtos taisyklės dėl nelegalių prekių (alkoholio, tabako, maisto produktų) importo, todėl per didelis kiekis mėsos ar pieno produktų gali būti konfiskuotas pasienyje.
6. Kaip užtikrinamas keleivių saugumas ir komfortas ilgos kelionės metu?
Kaip ilgametis šios srities profesionalas, galiu pasakyti, kad saugumas yra viršenybė. Mūsų naudojami mikroautobusai yra ne seni „Gazeliai“, o modernūs, dažniausiai ne vyresni kaip 5–7 metų, transporto priemonės (pvz., Mercedes-Benz Vito, VW Transporter ar Ford Transit Custom), atitinkantys griežtus „Euro 6“ ekologinius standartus. Tai ne tik mažiau teršia, bet ir suteikia geresnį komfortą: patogios sėdynės su diržais, klimato kontrolė, dirbtinėmis pakabomis.
Vairuotojai – tai mūsų veidas. Jie turi ne tik vairuotojo pažymėjimą (C kategorija), bet ir daug metų patirties tarptautiniuose reisuose. Jie žina kur sustoti, kur pavalgyti ir kaip elgtis esant techninei trūkčiai. Kiekvienas mikroautobusas turi pirminės pagalbos apyrankę, ugn gesintuvus ir atitinka visus techninius reikalavimus.
Komfortas taip pat priklauso nuo keleivių pačios elgsenos. Ilgoje kelionėje (24h+) yra būtina reguliariai maudytis, keistis oru (mes sustojame kas 4–5 valandas), užtikrinti, kad salone būtų švara. Mūsų vairuotojai stengiasi išlaikyti ramią atmosferą, tačiau keleiviai taip pat turi pagarbiai elgtis vieni kitiems ir ne triukšminti naktį, kai kiti nori pailsėti.
7. Kiek kainuoja tokia kelionė ir nuo k priklauso kaina?
Kaina nėra fiksuota ir ji susideda iš daugelio komponentų. Klientai dažnai lygina su bilietu į autobusą (pvz., „Ecolines“), tačiau čia mes kalbame apie privatalų, individualų pervežimą. Pagrindinės išlaidos yra šios:
1. Kuras: Mikroautobusui, keliaujančiam 1800+ km viena kryptimi, sunaudojama apie 180–220 litrų degalų.
2. Mokesčiai keliais: Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Olandijoje mokami mokesčiai už sunkesnį transportą (vinietės ar už važiavimą). Tai gali sudaryti 100–150 EUR viena kryptimi.
3. Perėjimas per sąsiaurį: Bilietas į „Eurotunelį“ ar keltą mikroautobusui kainuoja nuo 80 iki 200 EUR priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko.
4. Vairuotojo darbas: Kelionė trunka dvi dienas (su grįžimu), tai reiškia algą, dienpinigius ir nakvyinę.
Taigi, kaina svyruoja, tačiau jei padalijome sumą tarp 8 keleivių, ji dažnai tampa panaši į pigių aviabiličių kainą, tačiau suteikia daugiau privalumų (patogumas, duris-į-durų). Paskutinį žodį turi sezoniškumas – per šventes (Kalėdos, Velykos) kainos gali šokti dėl paklausos augimo.
8. Ar galima vežti gyvūnus (šunis, kates) į Angliją mikroautobusu?
Taip, tai įmanoma, tačiau yra griežtų taisyklių. Anglija yra šalis, kurioje labai saugoma nuo ligų, todėl gyvūnų importas reglamentuojamas. Norint vežti šunį ar katę, reikalingas „Gyvūno pasas“.
Šiame pase turi būti:
* Mikročipas (skaitytinas ISO standarto).
* Paspaudžiama nuo pasninko (ragebės) vakcina (ji turi būti padaryta ne mažiau kaip 21 dieną prieš kelionę, bet nėra vėlesnė kaip pasninko vakcinos galiojimo laikas).
* Be to, gyvūnas turi būti apdorotas prieš parazitus (ešerinėmis kirmėlėmis) 24–48 valandos prieš įvažiavimą į JK. Veterinaras turi užpildyti atitinkamą pažymą, kurioje nurodytas preparato pavadinimas ir laikas.
Keliaujant mikroautobusu, gyvūnas turi būti transportuojamas transportavimo dėžėje arba ant specialios antklodės, jei jis ramus. Negalima leisti gyvūnui būti laisvame salone be priežiūros, nes tai saugumo pažeidimas. Taip pat svarbu prisiminti, kad kai kuriose kavinėse ar poilsio vietose gyvūnai gali būti neleidžiami, todėl reikia planuoti pertraukas atsakingai.
9. Kas vyksta, jei kelionės metu įvyksta techninė trūkčia ar avarija?
Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo susiduriame retai, bet būtina būti pasiruošusiam. Esu patyręs, kad patikimas techninės priežiūros planas yra pusė sėkmės. Prieš kiekvieną tolimą reisą mikroautobusas praeiama pilną techninę apžiūrą: tikrinamos padangos, stabdžiai, tepalai, akumuliatoriai.
Visgi, jei įvykta gedimas, veiksme yra glaudžiai susijęs su draudimu.