Greitas ir Patogus Kelias į Angliją: Visas Vadovas Keliautojams

Kelionė į Angliją (Jungtinę Karalystę) jau daugelį metų išlieka viena populiariausių pasirinkimų tarp lietuvių – tiek vykstančių laikinai dirbti, tiek lankančių savo artimuosius ar tiesiog tyrinėjančių užjūrio šalių grožį. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų ir logistikos srityje, mačiau, kaip keitėsi šios kelionės pobūdis. Anksčiau tai buvo daugiau kaip nuotykis, reikalavęs nemažai kantrybės, o šiandien, dėl pasaulio atsivėrimo ir technologijų, galime pasirinkti tokį būdą, kuris idealiai atitinka mūsų biudžetą ir laiko apribojimus.

Tačiau, nepaisant to, kad pasirinkimų yra daug, keliautojai dažnai susiduria su iššūkiais: kaip išvengti ilgų laukimų pasienyje? Kuris transportas tikrai patogus, o ne tik pigus? Kaip „Brexit“ paveikė keliones? Šiame straipsnyje remiantis savo ilgamečia patirtimi, išsamiai paaiškinsiu, kaip viskas vyksta, ką tikėtis kelyje ir, svarbiausia, kaip pasiekti Angliją greitai ir be nereikalingų rūpesčių.

Svarbu suprasti, kad „greitas“ ir „patogus“ – ne visada tas pats. Greičiausias būdas gali būti stresantis, o patogiausias – brangus. Mano tikslas padėti jums rasti auksinį vidurkį, atsižvelgiant į jūsų asmeninius poreikius. Pasiruoškite, nes mes aptarsime viską nuo mikroskopinių bilietų kainų detalių iki didelių logistinių sprendimų, kurie lemia sėkmingą kelionę.

DUK: Dažniausiai Užduodami Klausimai

Šioje skyriuje suėmiau daugiausiai klientų rūpinančius klausimus ir atsakymus į juos, paremtus praktine patirtimi. Tai padės jums susidaryti išsamų vaizdą apie kelionę į Angliją.

1. Kuris transporto tipas yra greičiausias norint pasiekti Angliją iš Lietuvos?

Abstrakčiai kalbant, lėktuvas visada laikomas greičiausiu transporto priemone. Tačiau, jeigu kalbėsime apie realų laiką „nuo durų iki durų“ (door-to-door), situacija gali pasikeisti. Skrydis iš Vilniaus ar Kauno iki Londono trunka apie 3 valandas, tačiau reikia atsižvelgti į laiką, skirtą nuvykti į oro uostą (prieš 2-3 valandas), registracijai, saugumo patikrai, o atvykus į Londoną – laikui, skirtam išlipti iš lėktuvo, paimti bagažą (jei jis buvo registruotas) ir nuvykti į galutinę vietą (pvz., centras ar priemiestis). Londono oro uostai (Heathrow, Gatwick, Stansted, Luton) yra išsidėstę dideliame atstume nuo miesto centro, o greitas traukinys ar autobusas gali užtrukti dar valandą ir daugiau.

Tuo tarpu keliaujant keliomis transporto priemonėmis (pvz., autobusu ar automobiliu), kelyje praleidžiame daugiau laiko (apie 30–40 valandų), tačiau šis laikas yra „nuolatinis“ – jums nereikia atvykti į stotį prieš kelias valandas. Be to, modernūs autobusai ar keltai suteikia galimybę gerai pailsėti. Taigi, jei skubate labai ir jūsų kelionės tikslas yra arti Londono oro uosto, lėktuvas laimės. Jei norite vykti be streso, susitvarkyti reikalus ir atvykti tiesiai į miestą, greitojo autobuso ar net keltų maršrutai gali būti ne prastesnis, o net geresnis pasirinkimas dėl mažiau „šlamšto“.

2. Ar autobusų kelionės į Angliją dar yra populiarios ir kiek jos trunka?

Absoliučiai taip. Nors atsirado pigių skrydžių, autobusai (tokios kaip „Lux Express“, „Kautra“, „Ollex“ ir kt.) išlieka labai populiarūs, ypač tarp tų, kurie vyksta su dideliu bagažu arba nori sutaupyti. Kelionė iš Vilniaus iki Londono trunka maždaug 30–35 valandas. Atrodo, kad tai ilgas laikas, tačiau šios kompanijos siūlo patogius autobusus su Wi-Fi, elektros lizdais, WC ir netgi patogiais sėdynėmis, kurios gali atsilenkti į miego režimą.

Dvidešimt metų patirtis rodo, kad autobusų maršrutai yra gerai suderinti. Paprastai kelionė vyksta per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Nyderlandus, o tada – per Prancūziją iki Kalė (Calais), kur autobusas įvažiuoja į keltą arba Eurotunelį, kad pasiektų Douverį (Dover). Svarbu paminėti, kad daugelis šiuolaikinių keleivių vertina tai, kad gali užmigti viename mieste ir pabusti kitoje šalies pusėje be jokių persėdimų rūpesčių. Tai yra raminantis būdas keliauti, kai visą logistiką perima vairuotojai ir dispiceriai.

3. Kaip veikia keltų pervežimas ir ar tai patogu?

Keltai – tai mano asmeninis mėgstamas kelionių elementas, suteikiantis tikrą patogumo jausmą. Nors nėra tiesioginių keltų iš Lietuvos į Angliją, dažniausiai kelionė vyksta automobiliu arba autobusu iki kontinentinės Europos uostų (pvz., Kalė arba Diunkerkas Prancūzijoje, o taip pat Olandijoje). Nuo ten keltas perkelia jus per Lamanšą į Angliją (Doveris).

Kelionė keltu trunka apie 1,5–2 valandas. Tai yra unikali proga išlipti iš transporto priemonės, pailsėti, pavalgyti restorane, apsipirkti duty-free parduotuvėse (kurios po „Brexit“ vėl tapo labai aktualių prekių, tokių kaip alkoholis ir tabakas, vieta) arba tiesiog pasigrožėti jūra. Didžiuliuose keltuose (pvz., „DFDS“, „P&O Ferries“) yra kino salės, lovos, vaikų žaidimų kambariai. Mano patirtis rodo, kad po 10–12 valandų važiavimo automobiliu po Europą, šios dvi valandos keltuje yra kaip rojus – galima išsitiesinti kojas, nusiprausti ir pasigaminti karštą kavą. Tai žymiai padidina kelionės kokybę, lyginant su monotoniniu važiavimu tiesiai į Eurotunelį.

4. Kokie yra pagrindiniai pasirinkimai tarp skrydžių kompanijų?

Lietuvoje turime dvi pagrindines oro linijas, kurios vykdo skrydžius į Angliją: „Ryanair“ ir „Wizz Air“. Nuo pat jų atsiradimo stebiu, kaip jos revoliucionizavo rinką. „Ryanair“ dažniausiai skrenda į Londono Luton ir Stansted oro uostus, o „Wizz Air“ – į Luton, Gatwick ir kartais į Liverpulį ar Bringtoną.

Pasirinkimą lemia ne tik kaina, bet ir oro uosto vieta. Pavyzdžiui, jei jūsų tikslas yra Londono šiaurė, Luton gali būti patogesnis. Jei planuojate keliauti toliau traukiniu, Gatwick arba Heathrow (jei ten skrenda kitos kompanijos) gali būti geriau susisiejimo su visa šalimi atžvilgiu. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šios žemo sąnaudų kompanijos taiko griežtas taisykles dėl bagažo. Pigus bilietas dažnai neleidžia sunešti daugiau nei mažos rankinės bagažo, kuri turi tilpti po sėdynę. Jei reikia daugiau daiktų, teks papildomai mokėti, o tai gali padaryti bilietą brangesniu už komfortiškesnį autobusą.

5. Ar verta važiuoti savo automobiliu ir ką reikia žinoti vairuotojams?

Važiavimas savo automobiliu suteikia nepalyginamą laisvę – jums nereikia priklausyti nuo tvarkaraščių, galite sustoti kada norite ir vežti tiek daiktų, kiek telpa. Tačiau tai ir didžiausia atsakomybė. Kelionė į Angliją automobiliu trunka maždaug 20–24 valandas gryno važiavimo be poilsio, bet rekomenduojama tai padalyti į 2-3 dienas.

Po „Brexit“ pasikeitė taisyklės: jei važiuojate į Angliją savo automobiliu, privalote turėti „Green Card“ – tai tarptautinė kasko draudimo polisas, patvirtinantis, kad jūsų automobilis yra draudžiamas JK. Be to, jei automobilis neregistruotas jūsų vardu (pvz., draugo ar įmonės), būtina turėti raštišką leidimą iš savininko vairuoti šį automobilį užsienyje. Taip pat nepamirškite, kad Anglijoje važiuojama kairėje kelio pusėje. Pirmosios valandos po išlipimo iš kelto gali būti labai stresančios, todėl rekomenduoju pirmąją nakvynę užsibrėžti arti Doverio arba netoli Londono, kad pailsėtumėte prieš įsijungdami į intensyvų britų eismą.

6. Kaip „Brexit“ paveikė pasienio kontrolę keliaujant į Angliją?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų. Nors Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, fizinės sienos pasienyje nėra – nėra griovių ar sienų, tačiau pasikeitė dokumentų patikra. Anksčiau su lietuviu pasu galėdava eiti pro eismo kontrolių be sustojimo. Dabar visi ES piliečiai privalo naudotis specialiomis eilėmis (prieš tai buvo bendros eilės), kurioje pasienio pareigūnas patikrina jūsų pasą.

Jeigu kelionės tikslas yra ne trumpesnis nei 6 mėnesiai (pvz., darbas ar gyvenimas), gali būti reikalaujama parodyti vizą ar leidimą gyventi. Paprasti turistai ar savanoriai paprastai gauna įspaudą, kuris leidžia stayti 6 mėnesius. Svarbu prisiminti, kad nebegalioja asmens kodas kaip tapatybės patvirtinimas – turi būti tik galiojantis pasas. Be to, pasikeitė muitinės taisyklės: nebegalite vežti mėsos, pieno produktų ir vaisių (išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus, pvz., bananų ar kokosų). Už šių taisyklių pažeidimą gresia didelės baudos.

7. Kokia yra pigiausia kelionės strategija?

Pigiausia strategija dažniausiai susideda iš dviejų dalių: ankstyvo užsakymo ir lankstumo. Jei planuojate kelionę savaitėmis ar mėnesiais iš anksto, pigių aviakompanijų bilietai gali kainuoti vos keletą dešimčių eurų. Tačiau jei reikia vežti daug bagažo, pigiausia tampa autobusas.

Daugelis žmonių nežino, kad egzistuoja ir toks variantas kaip „autostopas“ arba dalijimosi kelione (ridesharing), pvz., per „BlaBlaCar“ platformą. Tai gali būti pigiau nei autobusas, jei sutinkate su vairuotoju, kuris jau važiuoja į Londoną ir ieško keleivių, kad padengtų kuro išlaidas. Tačiau čia reikia atsižvelgti į saugumą ir patikimumą. Mano kaip eksperto patarimas: jei renkatės pigiausią variantą, visada susimokėkite už kelionės draudimą (jei tokį siūlo platforma) arba pasirūpinkite galimybe grįžti namo atskirai, jei planai pasikeis. Pigu gali būti, tikrai, bet patogumas ir saugumas turi būti prioritetas.

8. Kokius paslėptus mokesčius reikėtų numatyti biudžete?

Daugelis klientų susiduria su staigmenomis, kai atvyksta į mokėjimo vietą. Pavyzdžiui, skrendant lėktuvu, dažnai pamirštami keliautojo mokestčiai (pvz., „APD“ Jungtinėje Karalystėje), kuris jau įskaičiuotas į bilietą, tačiau gana didelis. Tačiau didžiausia staigmena dažnai susijusi su transportu iš oro uosto.

Londono oro uostuose viešasis transportas nėra pigus. Traukinio „Heathrow Express“ bilietas į centrą gali kainuoti virš 25 svarų sterlingų (apie 30 eurų). Tas pats su „Gatwick Express“. Taigi, jei perkat bilietą už 20 eurų, o paskui dar 30 eurų išleidžiate transportui mieste, kelionė nebebebus tokia pigi. Taip pat automobilių vairuotojai turi žinoti apie „Ulez“ zoną Londono centre – jei jūsų automobilis neatitinka taršos standartų (Euro 6), teks mokėti didelę dienos mokestį už važiavimą mieste. Visus šiuos mokesčius būtina įsiskaityti į kelionės kainą iš anksto.

9. Ką daryti, jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota (delsimai)?

Eismo uždarymas, blogas oras ar techninės problemos – tai kasdienybė tarptautiniuose pervežimuose. Jei keliaujate autobusu, dažniausiai vairuotojai turi instrukcijas laukti arba rasti alternatyvų maršrutą. Svarbiausia čia – kantrybė ir komunikacija.

Jei keliaujate savo automobiliu, visada turėkite atsarginį vandens ir maisto atsargas, ypač žiemą. Eurotunelyje ar prieš jį gali susidaryti didelės eilės, ir kartais tenka laukti valandas ar net dėl saugumo patikrų. Jei skrendate lėktuvu ir jis nuskęsta ar atšaukiamas, ES reglamentuose numatyta, kad aviakompanija privalo užtikrinti maistą, gėrimus ir net apgyvendinimą, jei naktį. Naudokitės savo teisėmis – daugelis žmonių apie tai nežino ir tiesiog nusileidžia. Visada turėkite pasiekiamą telefono numerį kelionės organizatoriui ar draudimo kompanijai.

10. Kuris būdas geriausiai tinka šeimoms su vaikais?

Šeimoms su vaikais kriterijai pasikeičia – čia nebe kaina ar greitis lemia, o o vaikų ir tėvų patogumas. Ilgas skrydis su mažu vaiku gali būti košmaras dėl spaudimo ausyse, riboto judėjimo ir nuobodulio. Autobusas taip pat gali būti varginantis, nors vaikui lengviau užmigti.

Mano nuomone, geriausias pasirinkimas šeimai yra keltas su automobiliu. Vaikai gali judėti, yra kur žaisti, valgyti, o tėvai gali pailsėti nuo vairo. Be to, turint automobilį Anglijoje, galite lengviau vykti į pamėgtas vietas (pvz., Legoland, Londono zoologijos sodas) nešinant visus reikmenis. Jei visgi renkatės lėktuvą, būtinai pasirūpinkite įtraukiamomis kėdutėmis (nors dauguma aviakompanijų jas teikia nemokamai, reikia pranešti iš anksto) ir imkitės daugiau užkandžių ir žaislų, nes maistas lėktuve gali būti brangus ir neįtraukiamas į bilieto kainą.

Išvada

Pasiruošti kelionei į Angliją reiškia ne tik įsigyti bilietą. Tai sudėtingas logistinis sprendimas, reikalaujantis atsižvelgti į laiką, biudžetą, patogumą ir kelionių dalyvių poreikius. Per savo dvidešimt metų patirtį mačiau, kad geriausios kelionės – tai ne būtinai pigiausios ar greičiausios, o geriausiai suplanuotos.