Greitas ir patogus keleivių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą: Visas vadovas

Šiuolaikinis pasaulis verčia mus būti mobilūs, o tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės susiformavęs ryšys yra vienas stipriausių Europoje. Tūkstančiai lietuvių kasdien keliauja šiuo maršrutu – vieni grįžta atostogauti, kiti keliauja verslo reikalais, dar kiti persikelia gyventi arba veža siuntas. Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė šios rinkos standartai ir lūkesčiai. Anksčiau paklausa buvo paprasta: „nuvežk tenk, kur reikia“. Šiandien klientas nori daugiau – jis nori suprasti procesą, jausti saugumą ir, svarbiausia, gauti paslaugą, kuri neapsunkina jo piniginės bei nervų sistemos.

Straipsnyje mes išsamiai aptarsime, kaip šiuo metu vyksta keleivių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą. Mes nekalbėsime tik apie tai, kur įsigyti bilietą. Mes panagrinėsime gilesnius procesus: kodėl kelionė trunka tiek laiko, kokie yra bagažo apribojimai ir kaip pasirinkti tinkamą pervežėją, kad kelionė nevirtų košmaru. Esu matęs nemažai situacijų, kai dėl nežinojimo arba paslėptų mokesčių keleiviai patirdavo nemažą stresą. Šis vadovas sukurtas tam, kad jūs būtumite informuoti ir galėtumite priimti geriausią sprendimą.

Anglija ir Lietuva yra geografiškai atskirtos ne tik Lamanšo sąsiauriu, bet ir dideliu atstumu bei įvairių šalių teritorijomis. Tai reiškia, kad toks pervežimas ne tik „nuo A iki B“. Tai sudėtinga logistika, reikalaujanti tikslaus planavimo, žinių apie migracinius reikalavimus (ypač po „Brexit“) ir techninio autobuso pasiruošimo. Nors lėktuvai atrodo greičiausias sprendimas, autobusų ar mikroautobusų pervežimas vis dar išlieka populiariausiu pasirinkimu dėl savo universalumo. Kodėl? Todėl, kad jis leidžia pasiimti daugiau bagažo, pristatyti jūsų tiesiai į pageidaujamą miestą (o ne tik į oro uostą) ir dažniausiai kainuoja žymiai mažiau.

Šiame tekste rasite atsakymus į daugumą klausimų, kuriuos dažniausiai girdėnu savo klientų. Mes kalbėsime apie tai, kaip pasiruošti kelionei, ką daryti, jei užstrigote, ir kaip atpažinti patikimą vežėją. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad jūsų kelionė iš Anglijos į Lietuvą būtų ne būtinybė, o malonus, ramus ir planingas procesas. Gilinkimės į detales.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kiek trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą autobusu?

Kelionės trukmė yra vienas sudėtingiausių klausimų, nes atsakymas priklauso nuo maršruto ir sustojimų skaičiaus. Vidutiniškai, kelionė iš Londono į Vilnių trunka apie 30–34 valandas. Tačiau tai nėra tiesioginis vairavimo laikas – tai yra „duris iki durų“ laikas. Į šį laiką įskaičiuojamos techninės pertraukos vairuotojams, keleivių išlaipinimas ir įlaipinimas bei, žinoma, Lamanšo sąsiaurio perkelimas.

Svarbu suprasti, kad Europoje galioja griežti vairuotojų darbo laiko apribojimai. Vairuotojas privalo padaryti pertrauką po 4,5 valandų vairavimo ir poilsį kas 9 valandas. Tai yra ne pasirinkimas, o įstatymas, reglamentuojantis jūsų saugumą. Be to, kelyje į Lietuvą mes pravažiuojame per kelias šalis: Prancūziją, Belgiją, Olandiją arba Vokietiją (priklausomai nuo maršruto), Lenkiją. Kiekvienoje šalyje yra savo greičio apribojimai, o dideliuose miestuose, tokiuose kaip Briuselis ar Hamburgas, dažnai susidaro spūstys. Patyręs pervežėjas visada numato šias spūstis ir bando rasti efektyviausius maršrutus, tačiau 30–34 valandos yra realus standartas, su kuriuo verta susitaikyti siekiant komforto ir saugumo.

2. Kiek bagažo galima pasiimti su savimi?

Tai vienas dažniausiai kylančių nesutarimų prieš pat išvykstant. Rinkos standartas yra tokas: kiekvienas keleivis dažniausiai gali pasiimti vieną didelį registered lagaminą (svoris apie 20–30 kg) ir vieną rankinės bagažo itemą, kuris telpa po sėdynėmis arba ant kelnių (pvz., rankinė, nupirkti prekių maišelis).

Tačiau čia yra svarbi nuomonė: jei vykstate gyventi arba vežate daug dovanų, visada iš anksto susitarkite su pervežėju. Daugelis kompanijų, su kuriais aš turiu galimybę dirbti, siūlo papildomos bagažo vietos už papildomą mokestį. Tai pigiau ir paprasčiau nei bandyti „įsipushyti“ per didelį lagaminą į bagažinę, rizikuojant, kad jis nebetilps ar bus sugadintas. Taip pat verta paminėti, kad draudžiama vežti pavojingus daiktus (degtukus, aerozolius, skysčius virš 100ml rankiniame bagaže) bei daiktus, kurie gali pažeisti kitų keleivių bagažą. Jei vežate brangius elektroninius prietaisus, kompiuterius ar muzikos instrumentus, visada klauskite apie juos specialiai – kai kurie vežėjai leidžia juos vežti salone, o ne bagažinėje, už papildomą saugumo užtikrinimą.

3. Kaip atrodo šiuolaikiniai autobusai ir koks keleivių komforto lygis?

Atsilikusių „gurguolių“ laikai jau seniai praėjo. Šiuolaikinėje tarptautinėje pervežimų srityje naudojami autobusai yra labai aukštos klasės. Dažniausiai tai yra „Setra“, „Neoplan“ arba „Mercedes-Benz“ modeliai, pritaikyti ilgoms kelionėms. Jie turi pakeltą grindų lygį (High Deck), kas suteikia daugiau vietos kojoms ir erdvės bagažui.

Komfortas susideda iš kelių elementų. Pirma, sėdynės. Jos turi būti ergonomiškos, atlenkiamos (kad galėtumėtė miegoti), turi rankų atlošus ir individualus saugos diržus. Antra, pramogos. Beveik visi šiuolaikiniai autobusai yra aprūpinti Wi-Fi (tačiau prisiminkite, keliaujant per Europą signalas gali būti silpnas arba išvis dingti, pvz., Vokietijos kalnuotose vietovėse), individualiais ekranais su filmais arba bent jau elektros lizdais (USB ar 230V) prie kiekvienos sėdynės. Trečia, sanitarijos zonos. Ilgos kelionės reikalauja švaraus ir veikiančio WC, kuris yra aptarnaujamas kas kelių šimtų kilometrų. Taip pat yra virtuvėlė su mikrobangų krosnele ir karštu vandeniu, kur galite pasigaminti arba pasišildyti maistą (sriubą, arbatą), ką ypatingai vertina tie, kurie nori sutaupyti užkandžių stoteliuose.

4. Kokie yra dokumentų reikalavimai kelionės metu (po „Brexit“)?

Po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos, situacija pasikeitė, tačiau ji nėra baisi, jei žinai, ką turi. Pagrindinis taisyklės: keleiviai turi turėti galiojantį pasą. Asmeninės tapatybės kortelės (ID) nebėra priimamos kaip kelionės dokumentas tarp JK ir ES šalių (išskyrus atvejus, kai JK gyventojas turi gyvenimo leidimą ES šalyje, bet tai reti atvejai).

Pasi privalo būti galiojantis ne mažiau kaip 6 mėnesius po planuojamo sugrįžimo datos. Taip pat, jei kelionę atliekate ne Lietuvos pilietis, o, tarkime, ES šalies pilietis gyvenantis Anglijoje ar trečiosios šalies pilietis, būtina patikrinti vizų reikalavimus. Lietuvai įvažiuoti vizos nereikia (jei esate ES pilietis), tačiau Norvegijoje ar Vokietijoje, jei sustojame, gali būti tikrinami dokumentai. Mano patirtis rodo, kad geriausias sprendimas yra turėti visus dokumentus pasiežiamuose vietose (ne giliausiai lagamine) ir jų kopijas elektroniniu būdu. Taip pat rekomenduoju turėti sveikatos draudimo polisą, kuris galioja visoje Europoje – tai ne privalomas reikalavimas autobusu važiuojantiems, tačiau esminis saugumo aspektas, jei nutiktų nenumatyta situacija užsienyje.

5. Ar galima vežti naminius gyvūnus (šunis, kates)?

Taip, dauguma tarptautinių pervežėjų siūlo galimybę vežti augintinius, tačiau tai yra griežtai reglamentuota. Pagrindinė taisyklė – gyvūnas turi būti specialioje transportavimo dėžėje (krepšelyje), kuri telpa po keleivio sėdynėmis arba ant kelių. Gyvūnas negali būti išleistas laisvėn salone. Tai susiję ne tik su higiena, bet ir su kitų keleivių saugumu bei alergijomis.

Be to, būtina turėti visus reikalingus veterinarinius dokumentus: čipą, pasą su vakcinacijomis (nuo pasiutligės būtina) ir, jei reikia, rabies antikūnų tyrimo rezultatus. Nors Anglija yra bepasiutligės šalis, kertant sieną su ES šalimis (Prancūzija), griežtai tikrinami šie dokumentai. Aš visada patariu klientams kiekvieną kartą prieš kelionę pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, nes taisyklės gali šiek tiek pasikeisti. Taip pat svarbu prisiminti, kad viename autobuse gali būti ribojamas gyvūnų skaičius (pavyzdžiui, ne daugiau kaip 2–3 viename reise), todėl vieta būtina rezervuoti iš anksto.

6. Kokiais maršrutais dažniausiai važiuoja autobusai ir kur sustojama?

Klasikinis maršrutas veda per Lamanšo sąsiaurį. Dažniausiai autobusai iš Londono (arba kitų Didžiosios Britanijos miestų, tokių kaip Birminghamas, Peterborough, Bostonas) važiuoja link Folkestone arba Dover. Ten įvyksta perkelimas – arba keltu (Dover-Calais), arba geležinkelio tuneliu (Eurotunnel). Eurotunnel yra greitesnis (trunka apie 35 minutes), tačiau keltas gali būti pigesnis ir suteikia galimybę pailsėti viršuje, pasižiūrėti į jūrą.

Toliau maršrutas eina per Prancūziją (dažniausiai Calais, Lille), Belgiją (Brugė, Briuselis), Olandiją (Eindhovenas) ir Vokietiją. Vokietija yra ilgiausia trasos dalis. Ten autobusai dažnai sustoja didžiuosiuose poilsių centruose prie autostradų (pvz., „Autohof“), kur yra galimybė pavalgyti, nusipirkti maisto ir, svarbiausia, naudoti švarius tualetus. Į Lietuvą įvažiuojama per Lenkiją (prie Lietuvos-Lenkijos pasienio punkto, pvz., Lazdijų ar Kalvarijos). Šiuo metu pasienio kontrolė vyksta labai greitai, tačiau retkarčiais gali būti didesnės eilės, ypač švenčių metu. Sustojimai Lietuvoje vyksta pagal tvarkaraštį: dažniausiai tai yra Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Marijampolė ir kiti didesni miestai.

7. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir ką žiūrėti atsiliepimuose?

Rinkoje yra nemažai pervežėjų – nuo didelių, žinomų kompanijų iki mažų, vos vieno autobuso turinčių vežėjų. Mano, kaip eksperto, patarimas: ne visada pigiausias yra geriausias. Žiūrėkite į kompanijos istoriją ir oficialumą. Patikimas pervežėjas turi turėti licenciją, tinklalapį su aiškiais kontaktais ir aiškiomis sąlygomis.

Atsiliepimuose dėmesį atkreipkite ne tik į tai, ar autobusas atvyko laiku (pavėlavimai gali būti dėl eismo įvykių, nepriklausomų nuo vairuotojo), bet į tai, kaip buvo išspręsta problema. Jei autobusai sulūžo kelyje, ar kompanija suteikė pakeitimą? Ar vairuotojas buvo mandagus? Ar buvo laiku pranešta apie atidėjimus? Vertybės, kurias ačiu vertinu, yra komunikacija ir atsakomybė. Jei kompanija neatsako į skambučius ar žinutes prieš kelionę, tai signalas, kad ir kelionės metu pagalbos gali būti sunku gauti. Taip pat patikrinkite, ar jie turi fiksuotą adresą Anglijoje – tai padeda išvengti sukčių, kuriose veikia be jokios bazės.

8. Kas daro šią pervežimo paslaugą patogesnę nei skrydis?

Skrendant lėktuvu, jūs atsiduriate oro uoste. O kur yra jūsų namai? Jei gyvenate ne Vilniuje ar Kaune, o mažame mieste (pvz., Rokiškyje, Tauragėje), tai reiškia dar vieną pervežimą iš oro uosto. Autobusų pervežėjai dažnai turi išplėstą sustojimų tinklą mažesniuose miestuose. Tai reiškia, kad jūs galite išlipti arba įlipti arčiau namų.

Be to, bagažo klausimas. Lėktuvu 20 kg bagažas dažnai kainuja beveik tiek, kiek bilietas, o rankinėje neleidžiama vežti skysčių. Autobusu jūs galite pasiimti daugiau maisto, gėrimų (netgi skysčių) ir daiktų, kuriuos nėra leidžiama vežti lėktuvų salone (pvz., aštrus peilis, skustuvą, kosmetiką virš 100ml). Taip pat nereikia atvykti į oro uostą 2 valandas prieš skrydį, eiti per saugos kontrolę, nusirengti avalynę. Autobusu atvykstate 10–15 minučių prieš išvykimą, įsėdate ir vykstate. Nors kelionė ilgesnė, ji yra mažiau stresinguojanti ir „organizuotesnė“ be to chaoso, kuris vyksta didžiuosiuose oro uostuose.

9. Kas nutinka, jei autobusas sulūžta kelyje?

Tai yra baisiausias scenarijus, bet jis nutinka. Po 20 metų patirties galiu pasakyti: technika yra technika. Svarbiausia ne tai, kad nutiko, o tai, kaip su tuo kovoja. Patikimos kompanijos turi techninį pagalbą (assistance) visoje Europoje. Jei autobusui sugenda variklis arba padangą, vairuotojas iškviečia pagalbą.

Jei gedimas yra rimtas ir autobusas negali tęsti kelionės, kompanija privalo organizuoti pakeitimą. Tai gali užtrukti kelias valandas, kol atvykstąs kitas autobusas iš artimiausio bazinio miesto (pavyzdžiui, iš Berlyno ar Varšuvos). Čia svarbu kantrybė. Jei kompanija pasirūpina vandeniu, maistu laukimo metu ar, reikia atveju, apgyvendinimu, problema tampa tik nepageidaujama pauze, o ne katastrofa. Visada patariu klientams turėti šiltą drabužį ir vandens butelį rankinėje bagaže būtent tokioms situacijoms, ypač žiemą.

10. Kaip užtikrinti geriausią kainą ir kada geriausia pirkti bilietus?

Kaip ir visose transporto srityse, kaina priklauso nuo paklausos. Brangiausiai bilietai kainuoja šventiniu laikotarpiu: Kalėdoms, Naujiems metams, Vasario 16-ajai, Velykoms ir vasaros atostogų pradžiai (birželėliepą). Jei žinote, kad kelsite šiuo laiku, bilietus verta įsigyti kuo anksčiau – 2–3 mėnesius iš anksto.

Taip pat stebėkite akcijas. Daugelis vežėjų, kuriuos aš žinau, organizuoja „Early Bird“ pasiūlymus arba nuolaidas grįžtantiesiems keleiviams (pvz., nupirkus bilietą į abi puses). Dar vienas patarimas – jei keliaujate grupėje (4–5 žmonių), visada klauskite grupinės nuolaidos.