Greitas ir Patikimas Krovinių Pervežimas iš Anglijos: Vadovas, kuris sutaupys Jūsų laiką ir nervus

Anglija (Jungtinė Karalystė) jau dešimtmetis yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Tūkstančiai lietuvių verslininkų kasdien užsako prekes iš Didžiosios Britanijos, o dar daugiau žmonių planuoja grįžti gyventi į Lietuvą arba paprasčiausiai nori nupirkti automobilį ar statybines medžiagas, kurios kainuoja pigiau už Lamanšo sąsiaurio. Tačiau pasakę „ieškau patikimo ir greito pervežimo iš Anglijos“, klientai dažnai neturi sunkiai įsivaizduoja, kokia sudėtinga grandis užsibrėžta už šių paprastų žodžių.

Esu šioje srityje beveik dvidešimt metų. Per tą laiką matyvau, kaip pasaulis pasikeitė: nuo paprastų prekybos susitarimų iki sudėtingų muitinės procedūrų po „Brexit“. Šiandien rasti transportą nėra problema – problema yra rasti transportą, kuris neapsigins įkainiais, nepraras Jūsų siuntos ir pristatys ją laiku, neperžengdamas įstatymų ribų. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, aiškindamas, kaip iš tikrųjų veikia krovinių pervežimas iš Anglijos, ką reikia žinoti norint sutaupyti ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios kainuoja brangiai.

Rinka pasipildė tarpininkų, kurie nieko neperveža patys, o tik parduoda užsakymus didelėms firmoms. Tai neblogai, tačiau tokie „lėlių šokėjai“ dažnai neturi tiesioginio ryšio su vairuotoju arba nežino detalių apie krovinio būklę. Patikimas pervežimas – tai ne tik mažiausia kaina. Tai aiškus komunikavimas, profesionali dokumentų tvarkymo kompetencija ir gebėjimas reaguoti į nepageidaujamas situacijas, pvz., techninius gedimus ar muitinės patikras.

Šiuo metu, kai Jungtinė Karalystė nebėra Europos Sąjungos nare, procesas tapo biurokratiškesnis. Anksčiau vairuotojas galėdava važiuoti tiesiai į sandėlį, dabar jis privalo sustoti prie eksporto muitinės Anglijoje, o prieš įvažiuodamas į Lietuvą – atlikti importo formalumus. Jei dokumentai parengti neteisingai, siunta guri stovėti uoste arba pasienio punkte dienomis. Todėl rinkdamiesi partnerį, ieškokite ne „pigiausio“, o „ kompetentingiausio“. Toliau straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kurius išgirdau iš savo klientų per šiuos metus.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kiek laiko užtrunka krovinių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai vienas populiariausių klausimų, tačiau atsakymas nėra vienas skaičius. Viskas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirinksite. Jei užsakote pilnavertę mašiną (FTL – Full Truck Load), kuri vaziuoja tiesiai iš Jūsų siuntėjo adresą į Jūsų pirkėjo adresą, standartinis tranzito laikas svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tai apima kelią per Lamanšo sąsiaurį (keltu arba tuneliu), važiavimą per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą.

Tačiau dažniausiai klientai renkasi dalių krovinių (LTL – Less than Truck Load) pervežimą. Tai reiškia, kad Jūsų siunta keliauja kartu su kitų klientų krovinais vienoje mašinoje. Tokiu atveju reikia laukti, kol mašina užsipilda Anglijoje (paprastai tai trunka 1–2 dienas), turi važiuoti į sandėlį, kur krovinių konsoliduojami, o tik tada vykti į Lietuvą. Čia terminas gali išaugti iki 7–10 darbo dienų. Taip pat reikia atsižvelgti į savaitgalius ir šventes – vairuotojų poilsio laikas yra griežtai reglamentuojamas, ir jie negali vairuoti 24 valandas per parą be pertraukų. Mano patirtis rodo, kad visada verta planuoti savo veiklą taip, kad siuntą gautumėte su savaitės ar dviejų atsarga, ypač jei prekes reikia kritiniam gamybos procesui.

2. Kokius dokumentus reikia parengti sandėriui ar asmeniui?

Dokumentų tvarkymas yra pusė sėkmės. Nors šiuolaikinės sistemos vis dažniau leidžia duomenis keistis elektroniniu būdu, popierinės versijos vis dar dažnai būtinos. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėravimo sąrašas (Packing List) ir komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Be šių dviejų dokumentų nei muitinė, nei vairuotojas neleis krovinio įvežti į šalį.

Sąskaitoje-faktūroje būtina nurodyti tikslų prekių pavadinimą (ne „įvairios prekes“, o pvz., „plieninės konstrukcijos“), svorį (bruto ir netto), prekių kiekį, vieneto kainą ir bendrą vertę. Taip pat privaloma nurodyti prekių kilmės šalį (pvz., „Made in UK“ arba „Made in China“, jei prekės atvežtos į Angliją iš trečiosios šalies). Jei šie duomenys nesutaps su realiu kroviniu, muitinė gali sustabdyti siuntą papildomai tikrinimui.

Jei pervežate asmeninius daiktus (pvz., kelyje į gyvenimą), reikės Transfer of Residence (ToR01) formos kopijos, kuri leidžia atsisakyti importo mokesčių, jei tenkinami tam tikri sąlygų kriterijai. Verslo klientams taip pat svarbu turėti teisingą EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification system), kuris yra privalomas prekiaujant su JK po „Brexit“. Be EORI, prekės gali būti sugrąžintos atgal arba sunaikintos siuntėjo sąskaita.

3. Kaip susiformuoja krovinių pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainodara logistikoje yra kaip mozaika – ji susideda iš daugybės detalių. Daugelis klientų mane klausia: „Kodėl kaina šį mėnesį skiriasi nuo praėjusio?“. Atsakymas paprastas: rinka yra dinamiška. Pagrindiniai komponentai, formuojantys kainą, yra degalai (juos lemia naftos kaina pasaulyje), keltų bilietai (kainos svyruoja priklausomai nuo sezono ir paklausos) ir vairuotojo darbo užmokestis.

Taip pat labai svarbus yra krovinio tipas. Jei Jūsų prekės telpa į standartinę 1,2 metro x 0,8 metro paletę, kaina bus standartinė. Tačiau jei tai „ilgosios“ medžiagos (6 metrų lentos), reikės specialios mašinos su atidarančiu stogu arba dugnu, kas kainuoja brangiau. Jei krovinys yra perkrautas (pvz., vienoje paletėje yra 1 tona cemento), tai kelia pavojų kelių saugumui, tokiems kroviniams reikalingos specialios leidimų sąlygos.

Ne mažiau svarbu ir atstumas Anglijoje. Jei siuntėjas yra Londono centre arba šiaurės Anglijoje (Škotijoje), kaina gali būti didesnė dėl vairuotojo darbo valandų ir užvažiavimo apribojimų didmiesčiuose. Taip pat į kainą įeina muitinės brokerio paslaugos. Dažnai klientai man sako, kad jie gali patys deklaruoti prekes, tačiau praktikoje tai reikalauja specialios programinės įrangos (ICS, NCTS) ir žinių. Patikimas vežėjas visada įtrauks šias išlaidas į savo pasiūlymą, kad Jums nereiktų gailestis vėliau.

4. Kokios muitinės procedūros taikomos po „Brexit“?

„Brexit“ visiems mums pakeitė žaidimo taisykles. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl kiekviena siunta, kertanti sieną, turi būti deklaruojama. Procesas vyksta dviem etapais: eksportas iš Anglijos ir importas į Lietuvą (arba kitą ES šalį).

Kai vairuotojas atvyksta prie Anglijos uosto (pvz., Dover arba Folkestone), jis privalo pateikti eksporto deklaraciją. Jei jos nėra, mašina nebus įleista į keltą arba tunelį. Vėliau, atvykus į ES muitinę (paprastai tai būna Kaliningrade arba tiesiog Lietuvos-Lenkijos pasienyje, atsižvelgiant į maršrutą), atliekamas importas. Čia apskaičiuojami PVM ir importo muitai (jei tokių yra pagal prekių tarifą).

Svarbiausia, ką turi žinoti klientas: PVM ir mokesčiai turi būti apmokėti prieš išleidžiant siuntą iš muitinės. Dažnai klientai stebisi, kodėl gali pristatyti siuntą tik į muitinės sandėlį, o ne iki jų durų. Tai daroma todėl, kad kol mokesčiai nebus sumokėti, muitinė paleidimo kodas nebus suteiktas. Mūsų kompanija visada stengiasi padėti klientams gauti PVM atidėjimo leidimą, tačiau tam reikalingas geras kreditingumas. Be to, po „Brexit“ atsirado naujų kontrolių, pvz., gyvūnų kilmės produktų arba augalų sertifikavimas, kas gali dar labiau uždelsti pristatymą, jei sertifikatai neatitinka reikalavimų.

5. Ar galima pervežti asmeninius daiktus (keliaujant į gyvenimą)?

Taip, tai labai dažna paslauga, ypač tarp tų, kurie po daugelio metų dirbimo Anglijoje nusprendžia grįžti į tėvynę. Svarbiausia čia yra sužinoti, kad asmeniniai daiktai gali būti įvežti be mokesčių (be PVM ir importo muito), jei tenkinami trys pagrindiniai kriterijai: pirmiausia, asmuo turi gyventi už ES ribų ne mažiau nei 12 mėnesių; antra, daiktai turi būti naudoti asmeniniam naudojimui ir ne skirti prekybai; trečia, daiktai turi būti importuoti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo asmens įsikūrimo ES šalyje.

Norint pasinaudoti šia lengvata, būtina pateikti ToR01 formą Jungtinės Karalystės mokesčių inspekcijai (HMRC). Ji suteikia eksporto mokesčių atleidimą Anglijoje. Be to, Lietuvoje reikia pateikti deklaraciją su pažyma, kad daiktai naudoti ir kad asmuo persikelia gyventi.

Ką dėl paties pervežimo? Asmeniniai daiktai dažnai pervežami dalinių krovinių būdu. Klientai dažnai renkasi surinkti daiktus į dėžes arba statyti ant paletės. Nors tai pigiau nei konteineris, būtina tiksliai užpildyti sandėravimo sąrašą. Muitinės pareigūnai yra labai atidūs, jei randa naujų su etiketėmis prekių (pvz., naują televizorių) tarp „naudotų“ drabužių. Tokiu atveju gali būti pritaikytas pilnas PVM ir muitai. Mano patarimas: jei turite brangių naujų daiktų, geriau juos parduoti Anglijoje ir nusipirkti Lietuvoje, arba būti parengusiam sumokėti mokesčius, kad išvengtumėte baudų už neteisingą deklaravimą.

6. Kokius krovinius draudžiama arba sunku pervežti iš JK?

Yra prekių, kurias pervežti tiesiog neįmanoma be specialių leidimų, o yra tokių, kurias pervežti labai brangu. Prie pirmosios kategorijos priskirtume ginklus, amuniciją, sprogmenis – tai reikalauja ADR (dangerous goods) licencijos ir griežto palydėjimo. Taip pat griežtai kontroliuojami narkotikai ir vaistai (be specialių leidimų), bei gyvūnai (reiškia veterinarinius pasus ir specialias transporto priemones).

Daug problemų kelia maisto produktai ir gyvūnų kilmės prekės iš Anglijos. Po „Brexit“ įvežti mėsą, pieno produktus ar kiaušinius iš JK į ES labai sudėtinga dėl sanitarijų ir fitosanitarinių reikalavimų. Jei bandysite pervežti „dešrų rinkinį“ sau, didelė tikimybė, kad jis bus konfiskuotas ir sunaikintas pasienyje.

Sunkiai pervežami prekės, kurios yra pernelyg didelės arba sunkios. Pavyzdžiui, industrinės preslės arba statybinės kranų dalys. Tokioms siuntoms reikia planuoti maršrutą specialiai, gauti leidimus važiuoti neparastais keliais, o kartais net reikia lydinti policijos eskorto. Taip pat reikia atsižvelgti į temperatūros režimą. Jei pervežate vaistus, kosmetiką ar maisto papildus, reikia šaldytuvo vagono (frigo), kurio kaina yra žymiai aukštesnė nei standartinio tentinio.

7. Kaip vyksta krovinio sekimas ir kodėl tai svarbu?

Anksčiau, prieš 20 metų, sekimas buvo paprastas: „Vairuotojas skambino iš telefonu kabinoje“. Dabar technologijos leidžia sekti kiekvieną mašinos judėjimą realiu laiku per GPS sistemas. Tačiau GPS nėra viskas. Tikras sekimas reiškia žinoti ne tik kur mašina yra geografiškai, bet ir koks yra siuntos statusas: „Ar jau paimtas?“, „Ar įvykdytas eksportas?“, „Ar sustota pasienio patikrai?“.

Mūsų naudojama sistema leidžia klientui matyti šiuos etapus. Kodėl tai svarbu? Todėl, kad klientas gali planuoti savo darbą. Jei žinote, kad siunta atvyks rytoj, galite susitvarkyti sandėlį arba pasirūpinti iškrovimo komanda. Jei įvyko vėlavimas (pvz., dėl rūkstos uoste), sistema apie tai praneša iš karto, o klientas nebelieka neaiškumoje ir nereikia skambinti į kompaniją kas valandą klausiant „kur mano siunta?“.

Be to, sekimas yra saugumo priemonė. Jei mašina sustojo neplanuotoje vietoje ilgesniam laikui, dispečeris gali nedelsiant sužinoti, ar nėra techninio gedimo arba nusikaltimo. Nors vagysčių atvejai Vakarų Europoje retesni nei prieš dešimtmetį, rizka visada egzistuoja, ypač su brangiais krovinais. Patikimas pervežėjas visada suteiks Jums prieigą prie sekimosi sistemos arba bent jau reguliarius pranešimus el. paštu.

8. Ar krovinių draudimas yra privalomas ir ką jis apima?

Techniškai draudimas nėra privalomas įstatymo požiūriu, tačiau jis yra privalomas protingumo požiūriu. Logistikoje egzistuoja dviejų rūšių draudimai: transporto priemonės draudimas (kurį turi kiekvienas vežėjas) ir krovinių civilinės atsakomybės draudimas. Transporto priemonės draudimas apdraudžia tik mašiną, o ne tai, ką ji veža.

Pagal tarptautinius konvencijas (pvz., CMR), vežėjo atsakomybė yra ribota – paprastai tai apie 8,33 SDR (Special Drawing Rights) už kilogramą.