Greitas ir ekonomiškas daiktų transportavimas į ir iš Jungtinės Karalystės: Eksperto Vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvi dešimtis metų, tenka stebėti, kaip pasikeičia geopolitinės žemėlapiai ir kartu su jais – logistiniai keliai. Vienas ryškiausių pavyzdžių pastaraisiais metais yra prekybos su Jungtine Karalyste (JK) transformacija. Nuo „Brexito“ įvykdymo daugelis Lietuvos verslo atstovų ir privčių asmenų kyla klausimas: kaip dabar užtikrinti, kad krovinių gabenimas į šią šalį būtų ne tik greitas, bet ir ekonomiškai pagrįstas?

Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo Europos Sąjungos narė, siuntų judėjimas vyko beveik kaip vidinės prekybos metu – sustojimas pasienio punktuose buvo minimalus, o dokumentacija paprasta. Šiandien situacija kitokia. Tačiau tai nereiškia, kad procesas turi būti sudėtingas ar brangus. Tiesą sakant, turint tinkamą žinių bagažą ir patikimą partnerį, logistika tampa efektyviu konkurencinio pranašumo šaltiniu.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios lemia brangų stabdymą uostuose, ir kaip suorganizuoti transportavimą taip, kad jums kainuotų kuo mažiau, o siunta pasiektų adresatą laiku. Nesvarbu, ar jums reikia pergabenti vieną paletą prekių, ar visą sunkvežimio krovą – principiai likę tie patys, tik reikalavimai detalėse tapo griežtesni.

Svarbiausia suprasti, kad „greitai“ ir „pigiai“ logistikoje nėra priešingybės, jeigu viskas suplanuota iš anksto. Problemos atsiranda tada, kai bandome taupyti laiką parengiant dokumentus arba ignoruojame muitinės procedūrų niuansus. Toliau aptarsime pagrindinius aspektus, kurie leis jums jaustis tikrais šios srities žinovu.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje sekcijoje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai girdžiu iš savo klientų. Atsakymai į juos padės susidaryti išsamų vaizdą apie tai, kaip veikia krovinių gabenimas į ir iš JK šiandien.

1. Kaip „Brexit“ pasikeitė krovinių gabenimo laikus į Jungtinę Karalystę?

Prieš „Brexitą“ krovinių transportavimas iš Lietuvos į JK užtrukdavo maždaug 3–4 dienas. Šiuo metu, jei kalbame apie standartinį tentinį sunkvežimį (FTL), techninis tranzito laikas išliko panašus, tačiau reikia atsižvelgti į papildomus laiko rezervus. Svarbiausias pasikeitimas yra muitinės tikrinimas.

Anksčiau vairuotojas galėdava važiuoti be sustojimų. Dabar jis privalo užtikrinti, kad prieš pasienio kirtimą būtų pateikta eksporto deklaracija, o atvykus į JK – importo deklaracija. Jeigu dokumentuose yra klaidų ar trūksta pridėtinių dokumentų (pvz., sanitarijos sertifikatų maistui), krovinys gali būti sulaikytas muitinėje. Tai gali pridėti nuo keleto valandų iki kelių dienų prie bendro pristatymo laiko. Taigi, techninis greitis išliko toks pat, bet administracinės užklosios reikalauja geresnio planavimo.

2. Kokius dokumentus būtina paruošti norint išsiųsti krovinius į JK?

Dokumentų parengimas yra pusė sėkmės. Esant daugiau nei 20 metų patirčiai, galiu pasakyti, kad 90 % vėlavimų kyla ne dėl techninių gedimų, o dėl blogai parengtų popierių. Pagrindinis dokumentas yra prekybinė-invoicė (Commercial Invoice). Ji turi būti pildoma anglų kalba, nurodant tikslią prekių vertę, svorį, prekių kodus (HS kodus), siuntėjo ir gavėjo duomenis.

Be to, būtina turėti pakavimo sąrašą (Packing List). Jei gabenate ypatingas prekes (pvz., maisto produktus, gyvūnus, chemines medžiagas), reikės specialių leidimų ir sertifikatų. Taip pat privaloma užtikrinti, kad įmonė turėtų galiojantį EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification numeris), be kurio negalima atlikti muitinės deklaravimo. Šis numeris turi būti nurodytas visose deklaracijose.

3. Ar tikslinga naudoti dalinio krovinio (LTL) gabenimą, ar geriau išsinuomoti visą sunkvežimį (FTL)?

Tai vienas dažniausių klausimų, susijusių su kainos ir greičio balansu. Dalinis krovinys (Less than Truck Load – LTL) yra ekonomiškesnis mažiems siuntiniams, kai neturite enough prekių, kad užpildytumėte visą sunkvežimį. Tačiau šiuo atveju greitis gali nukristi, nes krovinys keliauja „kolektyviniu“ būdu – vairuotojas turi sustoti įvairiose vietose surinkti ar iškrauti kitas siuntas.

Jūsų krovinys gali būti perkraunomas tarpinėse sandėliuose (hubs), pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje, kas padidina pažeidžiamumo riziką ir prailgina pristatymą. Jeigu jums svarbus greitis ir prekės yra brangios ar jautrios, viskas, ką aš galiu patarti, – rinktis visą sunkvežimį (Full Truck Load – FTL). Tuomet sunkvežimis važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį be tarpinių sustojimų. Nors kaina bus didesnė, gausite garantiją dėl laiko ir saugumo.

4. Kaip susiformuoja kaina? Kodėl ji kartais svyruoja?

Kainos formavimas logistikoje yra kompleksinė lygtis. Pagrindiniai komponentai yra kuras ir keltų bilietai. Kuro kaina pasaulyje nuolat kinta, o tai atsispindi ir frachto rate taikomame priedame. Tačiau kalbant apie JK, ypatingą vaidmenį vaidina keltų kainos.

Kadangi Lietuva neturi tiesioginės jūros ribos su JK, krovinių gabenimas vyksta keltais per Prancūziją (Kalė/Dover), Olandiją arba tiesiogiai iš Vokietijos/Žemutinės Saksonijos uostų (pvz., Kukshafenas į Harwich’ą ar Iminghemą). Keltų operatoriai nuolat keičia kainas priklausomai nuo sezono ir paklausos. Be to, dabar į kainą įeina muitinės brokerio paslaugos, kurios anksčiau nebuvo būtinos. Taip pat svarbu atsiminti, kad JK šiuo metu taiko priedus už nešvarų transportą (Clean Air Zone), kas taip pat gali padidinti galutinę sąskaitą, jeigu maršrutas eina per miestus.

5. Ar galima transportuoti maisto produktus ar gyvūnus į JK dabar?

Taip, galima, bet tai yra vienas sudėtingiausių gabenimų tipų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. JK taiko griežtas sanitarijos ir fitosanitarinių reikalavimų (SPS) taisykles. Jei gabenate gyvūninės kilmės produktus (mėsą, pieną, kiaušinius), privalote turėti veterinarijos pažymą, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Be šio dokumento, krovinys bus sulaikytas JK uoste arba pasienio punkte ir greičiausiai bus nurodytas sunaikinti ar grąžinti atgal siuntėjui (siuntėjo sąskaita). Tai viena brangiausių klaidų, kurią gali padaryti pradedantys eksportuotojai. Mano patarimas: jei nesate tikri dėl dokumentacijos, geriau iš anksto pasikonsultuokite su profesionaliu muitinės brokeriu, o ne tikėkite, kad „kažkaip įeis“. Gyvūnų transportavimas taip pat reikalauja specialių leidimų (ATR) ir atitinkamų transporto priemonių (pvz., vėdinimo sistemų).

6. Kas yra EORI numeris ir kodėl jis būtinas?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris yra unikalus kodas, kuris naudojamas identifikuojant ekonominius operatorius (įmones ar fizinius asmenis) vykdant muitinės operacijas Europos Sąjungoje. Be šio numerio negalite legaliai importuoti ar eksportuoti prekių.

Jei vykstate prekybą su JK, jums būtinas ES EORI numeris (Lietuvoje jį išduoda Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Be to, jūsų JK pirkėjas arba tarpininkas turi turėti JK EORI numerį. Be abiejų šių numerių sistema neleis užbaigti importo deklaravimosi proceso, o tai reiškia, kad krovinys liks „užstrigęs“. Gavau nemažai skambučių iš klientų, kurių siuntos stovėjo uoste dvi dienas tik todėl, kad gavėjas JK neįvedė savo EORI numerio laiku. Tai paprasta, bet kritinė detalė.

7. Kaip elgtis, jei krovinys atvykgo su defektu ar prarastu pakavimu?

Nepaisant visų pastangų, incidentai vyksta. Per 20 metų mačiau viską – nuo sulūžusių forkšortų iki pilnai užlieto tento. Visų pirma, labai svarbu patikrinti krovį vairuotojui atvykus į paskirties vietą. Jei išoriškai matomi pažeidimai, vairuotojas privalo užpildyti „Protesto aktą“ (Reservation Note) ant važtaraščio (CMR).

Jei pažeidimai pastebimi tik iškrovus (vidiniai pažeidimai), reikia nedelsiant fotografuoti žalą ir pranešti draudimo kompanijai. Svarbiausia yra CMR draudimas. Pagal tarptautinius susitarimus, vežėjo atsakomybė yra ribota (paprasčiausiai kalbant, apie 8,33 SDR už kilogramą), todėl, jei prekės yra labai brangios, visada rekomenduoju papildomą krovinių draudimą. Be teisingai užpildytų dokumentų pranešant apie žalą per nustatytą laiką (paprastai 3-7 dienas), gauti kompensaciją bus beveik neįmanoma.

8. Ar privatūs asmenys taip pat gali siųsti daiktus į JK, ar tik įmonės?

Žinoma, privatūs asmenys taip pat gali siųsti daiktus, pvz., keliaujant gyventi, siunčiant dovanas ar perkant internetu. Tačiau čia taip pat veikia muitinės taisyklės. Jei siuntos vertė viršija nustatytą neapmokestinamojo importo limitą (kuris gali keistis, bet paprastai yra apie 135 svarų sterlingų dovanoms ar pirkiniams iš trečiosios šalies), gavėjas JK privalo sumokėti PVM ir importo muitus.

Čia reikia būti ypatingai atidiems su dovanomis – jei siunčiate dovaną, ji negali būti su komercine paskirtimi (pvz., negalima siųsti 10 vienodų marškinių, nes tai bus laikoma prekyba). Reikia aiškiai pažymėti invocese „Gift“ (Dovana) ir nurodyti, kad tai asmeninis daiktas, ne skirtas pardavimui. Taip pat verta paminėti, kad jei persikeliate gyventi, galima taikyti „Transfer of Residence“ procedūrą, kuri leidžia atvežti daiktus be mokesčių, jei tenkinami tam tikri laiko ir nuosavybės kriterijai.

9. Kokius maršrutus naudojate? Koks yra greičiausias kelias?

Greičiausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas iš Lietuvos yra per Lenkiją ir Vokietiją į vieną iš Šiaurės jūros uostų. Populiariausi yra keltai iš Kukshafeno (Cuxhaven) į Harwich’ą arba iš Roterdamo/Hiuk van Holando į Killingholmą, Iminghemą ar Hull’ą.

Pasirinkimas priklauso nuo to, kur JK yra jūsų gavėjas. Jei jis yra šiaurėje (pvz., Škotija, Mančesteris), vertinga važiuoti per Hull arba Newcastle. Jei pietuose (Londonas, Birmingemas), tinka Doveris arba Harwich. Mūsų kaip ekspertų užduotis yra sujungti tranzito laiką kontinentinėje Europoje su keltų tvarkaraščiais, kad vairuotojas neliktų stovėti uoste porą valandų laukiant išvykimo. Planuodami maršrutą, visada atsižvelgiame į savaitės dienas – pavyzdžiui, sekmadieniais uostuose gali būti didelės eilės, o tai sukelia vėlavimus.

10. Ką klientas gali padaryti pats, kad sumažintų išlaidas?

Kliento vaidmuo šiame procese yra nepaprastai svarbus. Pirmiausia – kruopštus dokumentų paruošimas. Jei invocėje nėra klaidų, prekių svoris ir kodai tikslūs, muitinės brokeris gali apdoroti deklaraciją automatiškai, o tai kainuoja mažiau. Jei dokumentai neatitinka realybės, brokeris turi skambinti, klaustyti, pataisyti, o tai laiko pinigai.

Antra – lankstumas. Jei galite leisti vežėjui paimti krovinią šiek tiek vėliau ar pristatyti anksčiau, galite išvengti „premium“ tarifų, taikomų skubioms siuntoms. Trečia – krovinių konsolidacija. Jei turite mažą siuntą, laukite, kol surinksite pilną paletę, arba susitarkite su tiekėjais dėl bendrų siuntimų. Vienos paletės vežimas kainuoja daugiau už vieną svorio vienetą nei penkių paletės vežimas. Planavimas čia yra raktas į ekonomiškumą.

Išvada

Greitas ir ekonomiškas daiktų transportavimas į ir iš Jungtinės Karalystės po „Brexito“ tapo nebe paprasta „kelionė A į B“, o sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir tikslumo. Kaip žmogus, kuris praleido dešimtmetį šioje srityje, galiu drąsiai teigti: paslaptis ne slepiasi brangiuose technologijose ar stebuklinguose maršrutuose, o o dėmesye smulkmenoms.

Ryškus supratimas dėl dokumentų reikšmės, EORI numerių, tinkamų HS kodų pasirinkimo ir profesionalių partnerių (nuo vežėjo iki muitinės brokerio) komandos sudarymas leis jums ne tik išvengti nemalonumų uostuose, bet ir žymiai sumažinti išlaidas. Logistika yra kaip muzika – jei vienas instrumentas išderina, visa kompozicija sugenda. Todėl investuokite laiką į preparaciją, ir jūsų krovinių judėjimas bus lygus ir sklandus.

Nepaisant to, kad JK dabar yra „trečioji šalis“, ji vis dar yra viena didžiausių Lietuvos prekybos partnerių. Rinka ten gyva, o paklauga didelė. Tie, kurie moksis dirbti pagal naujas taisykles, įgis didelį konkurencinį pranašumą. Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti pagrindinius šios proceso aspektus ir leis jaustis tikriems, kai kitą kartą reikės siųsti krovinius per Lamanšą.