Greitas ir efektyvus krovinių pervežimas iš Anglijos dabar: Eksperto vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, praleistų tarptautinių krovinių pervežimų srityje, mačiau ne vieną rinkos pertvarką. Tačiau nė vienas pokytis nebuvo toks drastiškas ir sudėtingas kaip „Brexit“ ir su tuo susijęę pasikeitimai. Anksčiau, kai Anglija buvo Europos Sąjungos dalis, krovinių pervežimas iš Londono, Mančesterio ar Birmingamo į Lietuvą buvo tiesiog klausimas rinkimosi greičio ir kainos – sienos buvo formalios. Dabar situacija yra visiškai kitokia. „Greitas ir efektyvus“ šiandien reiškia ne tik tai, kaip greita vairuotojas važiuoja automagistrale, bet ir tai, kaip tvarkingai yra sutvarkyta dokumentacija, ar pasirinktas tinkamas muitinės tarpininkas ir ar suprantame naujusiosios realijas.

Šiuo metu krovinių pervežimas iš Anglijos (arba Jungtinės Karalystės – JK) yra pasidariusios sudėtingesnės logistikos grandinės dalis. Mums, specialistams, reikia neorganizuoti tik transporto, bet ir tapti konsultantais muitinės klausimais. Klientai dažnai klausia: „Kodėl mano siunta užtrunka ilgiau negu anksčiau?“ arba „Ar įmanoma viską padaryti per 48 valandas?“. Atsakymas yra taip, įmanoma, tačiau tai reikalauja tikslumo ir žinių. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiandien organizuojamas greitas ir efektyvus pervežimas, ką reikia žinoti siuntėjui ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios gali sustabdyti krovinius pasienio punktuose.

Efektyvumas šiuolaikinėje logistikoje nėra atsitiktinis dalykas. Jis susideda iš trijų pagrindinių elementų: tinkamo krovinio paruošimo, profesionalaus muitinės formalumų valdymo ir logistinio partnerio pasirinkimo. Kai vienas iš šių grandinės narių nesuveikia, visa procesionė užstringa. Žemiau išsamiai analizuosiu visus šiuos aspektus ir atsakysiu į dažniausiai pasitaikančius klausimus, kad jūsų verslas galėtų veikti be pertraukų, nepaisant geografinių ir biurokratinių barjerų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai užduoda man kasdien. Atsakymai į juus padės jums suprasti ne tik teorinę pusę, bet ir praktinius niuansus, kurie lemia sėkmingą pervežimą.

1. Kaip „Brexit“ pakeitė krovinių pervežimo laikus iš Anglijos į Lietuvą?

Prieš „Brexit“ krovinių pervežimas iš Anglijos techniškai buvo vidaus pervežimas, todėl sienos kirtimas trukdė tiek, kiek reikėjo tik parodyti vairuotojo pažymėjimą. Dabar situacija pasikeitė pagrindiškai. Kiekviena siunta turi būti deklaruojama ir patikrinama. Tai reiškia, kad net jei vairuotojas važiuoja maksimaliu leistinu greičiu, jis gali pristabdyti pasienyje (pvz., Francūzijoje arba Belgijoje) dėl netinkamai užpildytų dokumentų.

Praktiškai tai reiškia, kad standartinis pristatymo laikas išvidurio Anglijos į Lietuvą išaugo maždaug viena ar dviem dienomis. Anksčiau 72 valandų terminas buvo standartas, dabar – 4–5 dienų yra realistiška norma, jei nėra jokių nesklandumų. Greitas pervežimas dabar priklauso nuo to, kaip greitai muitinės sistema išduoda „išvykimo leidimą“. Jei dokumentai pateikiami elektroniniu būdu iš anksto, vairuotojas gali pravažiuoti per „žaliąją juostą“ (green lane), tačiau net mažia klaida dokumentuose perkelia jį į „raudonąją juostą“, kur vykdomas papildomas tikrinimas, ir tai uždelsia siuntą ne vienai dienai.

2. Kokius dokumentus būtina paruošti, kad siunta neužstrigtų muitinėje?

Tai, galima sakyti, šiuolaikinio pervežimo šventa šventė. Be šių dokumentų nei vienas profesionalus vežėjas neišvažiuos iš Anglijos su jūsų kroviniu. Pirmiausia ir svarbiausia – tai prekybinis sąskaita faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti anglų kalba, nurodyant tikslią prekių vertę, svorį, prekių kodus (HS kodus) ir šalies kilmę. Be HS kodų muitinė negalės nustatyti muito mokesčių ir PVM tarifų, todėl tai yra kritiška vieta.

Be to, būtina turėti pakavimo sąrašą (Packing List), kuris detalizuoja, kaip supakuotas krovinius (kiek vienetų dėžėje, bendras svoris ir t.t.). Nereikia pamiršti ir transporto dokumento – CMR konosamente, kuri yra pagrindinis sandorio tarp siuntėjo ir vežėjo įrodymas. Ir, žinoma, EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification). Jis privalomas tiek Jungtinės Karalystės, tiek Europos Sąjungos importuotojams. Jei viena iš šalių neturi galiojančio EORI numerio, siunta bus sustabdyta tol, kol jis bus gautas, o tai gali užtrukti kelias dienas.

3. Ar verta rinktis dalinius (LTL) ar pilnus krovinius (FTL)?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, susijusių su efektyvumo ir kainos balansu. Pilnakrovis (FTL – Full Truck Load) yra greičiausias ir saugesnis variantas, jei turite pakankamai daug prekių (paprastai 22–24 tonas arba 33 europalletes). Tokiu atveju vairuotojas važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio Anglijoje iki jūsų sandėlio Lietuvoje be sustojimų (išskyrus technines pertraukas ir keltą). Tai minimizuoja prekių pažeidimo riziką ir muitinės tikrinimo trukmę, nes tik vienas siuntėjas atsakingas už visą turinį.

Dalinių krovinių (LTL – Less than Truck Load) pervežimas yra pigesnis mažesniems siuntoms, tačiau jis reikalauja daugiau laiko. Anglijoje turi būti organizuojamas konsolidacijos sandėlis, kur vairuotojas surenka krovinius iš keleto siuntėjų. Vėliau, atvykus į Lietuvą arba tarpinę sandėliavimo vietą, krovinius reikia išskirstyti. Be to, jei vienas iš siuntėjų pateikia blogus dokumentus, sustabdomas visas sunkvežimis, ir visi kiti klientai patiria delsą. Jei greitis yra prioritetas, rinkitės FTL arba dalinius krovinius (groupage) tik iš patikimų, didelių logistikos kompanijų, kurios turi gerai suorganizuotas dokumentų patikros procedūras prieš pakrovimą.

4. Koks yra optimalus maršrutas ir kuo jis skiriasi nuo buvusio?

Anksčiau dažniausiai naudodavome maršrutą per Dover ir Calais (Eurotunelis arba keltas). Dabar situacija pasikeitė. Nors Dover–Calais maršrutas išlieka trumpiausias geografiškai, jis dažnai užsikimša, ypač po „Brexit“, kai sunkvežimiai turi praeti muitinės kontrolę, kuri anksčiau buvo formalizuota. Didelės eilės gali pridėti papildomas 4–6 valandas (arba daugiau) prie važiavimo laiko.

Dėl to daugelis ekspertų, ir tarp jų aš, vis dažniau rekomenduojame šiaurinius maršrutus – per Hull arba Immingham į Rotterdamą arba Zeebrugge (Belgija). Nors šie maršrutai kiek ilgesi, jie dažnai yra mažiau apkrauti, o uostų infrastruktūra geriau pritaikyta naujiesiems muitinės reikalavimams. Be to, keliaujant toliau į šiaurę Anglijoje, vengiama didžiųjų Londono ir pietryčių spūsčių. Pasirinkdamas maršrutą, savo klientams visada siūlau vertinti ne tik kilometrus, bet ir tikimybį pravažiuoti be nereikalingų uždelšimų.

5. Kaip veikia PVM ir muito mokesčiai importuojant iš Anglijos?

Vienas didžiausių nesusipratimų šiuo metu yra mokesčių klausimas. Nors Anglija nebėra ES narė, prekių apyvarta tarp ES ir JK vis dar vykdoma, tačiau taikomi importo mokesčiai. Importuojant prekes į Lietuvą, reikia sumokėti PVM (21 proc. arba kitas tarifas, priklausomai nuo prekės) ir galbūt muchą (customs duty), jei prekės nebuvo pagamintos JK arba ES (t.y. neturi šalies kilmės statuso).

Svarbiausia yra tai, kad šie mokesčiai dažniausiai apmokami ne Anglijoje, o atvykus į Lietuvą, arba per „atstovaujančius“ importuotojus. Daugelis mūsų klientų pasinaudoja atstovavimo importuotojo paslaugomis, kuris užregistruoja importą ir apmoka mokesčius užsiimantiska, o vėliau išsiunčia sąskaitą klientui. Tai leidžia vairuotojams neužstrigti muitinėje dėl mokesčių neapmokėjimo. Jei bandysite mokėti tiesioginį importą be atstovo, gali tekti deponuoti pinigus tiesiogiai pasienio punkte, kas užtruks ir sudėtingins procesą.

6. Kokios prekės yra apribotos arba specialiai kontroliuojamos?

Nepaisant to, kad Anglija ir Lietuva turi panašias saugumo standartus, nėra viską galima vežti taip pat lengvai. Ypatingą dėmesį reikia skirti maisto produktams, gyvūnų kilmės produktams ir augalams. Šioms prekėms būtina sanitarijos ir fitosanitarinių reikalavimų atitikties sertifikatai (SFIC). Be šių dokumentų, prekės bus konfiskuojamos ir sunaikinamos pasienyje, o baudos gali būti didelės.

Taip pat griežtai kontroliuojamos alkoholinės ir tabako prekės (akcizis) bei pavojingos medžiagos (ADR). Jei pervežate chemines medžiagas arba gamybos atliekas, būtina turėti specialius leidimus ir deklaruoti juos atitinkamai. Mano patirtis rodo, kad klientai dažnai pamiršta apie „pavojingų“ prekių klasifikaciją – net ir dažai ar aerozoliai gali būti priskirti prie pavojingų krovinių, kas reikalauja specialios transporto priemonės ir dokumentacijos. Visada geriau iš anksto pasikonsultuoti dėl prekių klasifikacijos, nei vėliau spręsti problemas uoste.

7. Kaip užtikrinti krovinio saugumą ilgos kelionės metu?

Kelionė iš Anglijos į Lietuvą trunka maždaug 2–3 dienas. Per tą laiką kroviniui gresia ne tik tikimybė sugadinti dėl blogų kelių (ypač Anglijoje ir vėliau Lenkijoje), bet ir vagystės rizika. Kaip ekspertas, visada rekomenduoju ne taupoti ant pakavimo. Krovinius reikia užkrauti ant standartinių EUR paletų (120x80 cm) ir užtvirtinti juos plevele, o jei krovinys laisvai stovi ant kėbulo – priveržti spyruoklinėmis juostomis ir uždengti tentu arba naudoti „aerodinamines“ plokštes, kurios neleidžia prekėms judėti.

Svarbu ir techninė apsauga. Patikimas pervežėjas naudoja GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti sunkvežimio padėtį realiu laiku. Be to, verta pasirūpinti krovinių draudimu. Nors standartinis vežėjo atsakomybės draudimas (pagal CMR konvenciją) apima tam tikrą sumą (paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą), ji dažnai neužtenka brangiems kroviniams (pvz., elektronikai). Rekomenduoju sudaryti visavertį krovinių draudimą „viskas už viską“ (All risk), kuris apsaugo nuo vagystės, gaisro (įskaitant keltuose) ir kitų nelaimingų atsitikimų.

8. Kas daro įtaką kainai, be degalų kainos?

Dauguma klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo degalų. Tačiau šiuo metu Anglijoje yra didelis vairuotojų trūkumas. Dėl to, kad JK prieiną prie ES darbo rinkos apribojo, daugelis europiečių vairuotojų grįžo atgal, o vietinių vairuotojų trūksta stipriai. Tai reiškia, kad transportavimo išlaidos Anglijoje yra didesnės nei prieš keletą metų.

Taip pat įtakos turi keltų bilietų kainos, kurios po „Brexit“ taip pat pakilo, ir jų prieinamumas (reikia rezervuoti iš anksto). Ne mažiau svarbus yra „Return load“ faktorius. Jei sunkvežimis turi važiuoti į Angliją tuščiu (arba su mažu kroviniu), kad atgabentų jūsų siuntą atgal, kaina gali būti aukštesnė, nes vežėjas turi padengti tuščio važiavimo išlaidas. Todėl lankstumas su savo siuntos grafiku – pvz., leidimas vežėjui paimti krovinią anksčiau ar vėliau – gali padėti sumažinti kainą.

9. Kas nutinka, jei krovinys sugenda arba dingsta?

Tai blogiausias scenarijus, bet su kuriuo tenka susidurti. Visų pirma, reikia nedelsiant pranešti vežėjui ir užpildyti pranešimą apie pažeidimą arba praradimą (rezervaciją). Pagal CMR taisykles, apie pažeidimą reikia pranešti raštu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prekių pristatymo dienos (jei pažeidimas matomas iš karto – tuoj pat). Jei pranešate vėliau, draudimas arba atsakomybės gali nebegalioti.

Jei krovinys dingsta (pvz., pavogiamas), pradedamas tyrimas. Čia svarbu turėti visus dokumentus: sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta prekių vertė, pakavimo sąrašus ir vaizdo medžiagą (jei tokia yra). Mano patirtis rodo, kad greitas reagavimas ir teisingai surinktas „dokinimas“ drastiškai padidina tikimybę gauti kompensaciją iš draudimo kompanijos. Niekada nenuokankama aprašyti kiekvienos dėžės turinio – tai gali būti lemtingas dalykas ginče.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją šioje situacijoje?

Rinka pilna „brokerių“, kurie neturi nei savo sunkvežimių, nei patirties, o tiesiog perkrauna užsakymus į pigius subrangovus. Tokiu atveju rizika, kad krovinys užstrigs Anglijoje be dokumentų, yra labai didelė. Pasirinkdami partnerį, atkreipkite dėmesį į ilgametę patirtį (bent 10+ metų rinkoje), įmonės (juridinio asmens) patikimumą ir atsiliepimus.

Klauskite, ar jie turi savo skyrių arba patikimus partnerius Anglijoje, kuris gali fiziskai padėti su dokumentais, jei kils problemų. Patikimas pervežėjas visada pasiūlys kompleksinį sprendimą: nuo dokumentų paruošimo iki galutinio pristatymo į sandėlį. Jis niekada nesakys „mes tik vežame, dokumentus – jūsų reikalas“, nes dabar tai nebeįmanoma. Efektyvumas priklauso nuo integracinio požiūrio, kai viena kompanija atsako už visą procesą.

Išvada

Greitas ir efektyvus krovinių pervežimas iš Anglijos dabar yra nebe paprasta logistinė operacija, o sudėtingas procesas, reikalaujantis profesionalios žinių ir koordinacijos. Kaip žmogus, kuris šioje srityje dirba jau daugiau kaip dvidešimt metų, galiu teigti: naujosios sąlygos privertė mūsus visus tapti geriaisiais. Biurokratiniai barjerai nėra neišvengiami, tačiau jie gali tapti tik nedideliu trikdžiu, o ne stabdžiu, jei viskas daroma teisingai.

Sėkmės paslaptis yra paruošime.