Greičiausias pervežimas į Angliją: Eksperto vadovas, kaip sumažinti kelionės trukmę iki minimumo

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, esu girdėjęs vieną tą patį klausimą beveik kiekvieną kartą, kuomet klientas susiduria su skubiu užsakymu: „Kada tai galėtų būti pasiektas Anglijoje?“. Laikas šiuolaikinėje verslo ir asmeninėje erdvėje yra ne tik pinigai – tai dažnai patikimumas ir reputacijos klausimas. Tačiau, kai kalbame apie pervežimus į Angliją (arba, tiksliau sakant, į Jungtinę Karalystę), „greitai“ sąvoka yra daugialypė ir nebūtinai reiškia tą patį kiekvienam.

Po „Brexit“ procesų įgyvendinimą, logistinis žemėlapis iš esmės pasikeitė. Anksčiau įprasta taisyklė „pakrovėm ir važiuojam“ virto daug sudėtingesne sistema, kurioje biurokratinės procedūros gali užtrukti tiek pat, kiek ir patys 1200 kilometrų nuo Vilniaus iki Londono. Kaip ekspertas, kuris peržiūrėjo tūkstančius transportavimo planų, galiu drąsiai teigti: greičiausias pervežimas nėra apie tai, kaip staigiai vairuotojas gali spausti dują. Tai yra kompleksinė strategija, apimanti maršruto planavimą, dokumentų tvarkymą ir tinkamo transportavimo metodo pasirinkimą.

Šiame straipsnyje aš nepasakysiu jums paprastų frazių apie „skubą“. Vietoj to, gilinsimės į tai, kas tik lemia pristatymo terminus, kaip išvengti dažniausių pavėlavimo priežasčių ir ką tiksliai reiškia „minimali kelionės trukmė“ realiomis sąlygomis. Nesvarbu, ar tai viena palete su asmeniniais daiktais, ar pilnas sunkvežimio reisas su prekėmis – principai išlieka tiek pat griežti. Suprasdami mechanizmą, kuris valdo tarptautinius pervežimus, galėsite ne tik numatyti savo siuntos atvykimo laiką, bet ir efektyviai derinti savo verslo ar asmeninius planus su logistikos realybėmis.

Svarbu pabrėžti, kad Anglija yra sala. Fizinis atstumas nėra vienintelį kliūtis – Lamanšo sąsiauris yra logistinis „kaklo“ grandis, kurioje susiformuoja eilės, tenka laukti keltų arba eiti per tunelį, ir kuria susiduria didžiausia muitinės kontrolė. Todėl, kalbėdami apie greičiausią pervežimą, mes kalbame apie optimizavimą nuo pirmiojo kvito išrašymo iki pat momento, kai vartotojas pasirašo pristatymo akte Londone, Mančesterje ar Birmingeme. Šiame procese nėra vietos atsitiktinumams, yra tik vieningi veiksmai, kurie veda prie rezultato.

Sekančioje straipsnio dalyje pateikiu išsamią Dažniausiai Užduodamų Klausimų (DUK) seciją, kurioje atsakau į konkrečius klientų klausimus susijusius su greičio, kainos ir saugumo balansu. Tai leis jums gauti praktinius patarimus, pagrįstus ilgamete patirtimi.

DUK

1. Kokie yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys pervežimo trukmę į Angliją?

Kalbant apie greičiausią pervežimą, svarbiausia suprasti, kad kelionės trukmę lemia ne tik fizinis atstumas. Yra trys pagrindiniai stulpai: dokumentų tvarkymas, muitinės procedūros ir transporto rūšis. Pirmasis ir dažniausiai ignoruojamas veiksnys yra dokumentų parengimas. Jei prekių deklaracija arba eksporto kvitas yra neteisingai užpildyti, siunta gali užstrigti prie Lietuvos ar Anglijos sienos net nepradėjusi judėti fiziniu požiūriu. Antrasis veiksnys – tai pasirinktas maršrutas ir perėjimas per Lamanšo sąsiaurį. Keltų laukimas arba Eurotunelio lankstumo grafikai gali pridėti keletą valandų ar net dienų. Trečiasis – tai paties transporto tipas. Individualus pervežimas (dedikuota mašina) visada bus greitesnis nei dalinis krovinys, kuriame reikia surinkti siuntas iš įvairių siuntėjų. Taigi, greitis prasideda ne nuo ratais, o nuo biur stalčiaus.

2. Ar „Brexit“ reiškė, kad pervežimas į Angliją tapo lėtesnis?

Taip ir ne. Techniškai paėmus, fizinis pervežimo laikas nesikeitė – mašina vairuoja tiek pat, kiek ir anksčiau. Tačiau procedūriniai laikai išaugo. Anksčiau buvo galima važiuoti „žaliaiomis juostomis“ be sustojimų, šiandena kiekviena siunta turi praeiti eksporto ir importo muitinės kontrolę. Tai reiškia, kad jei dokumentai nėra pateikti iš anksto (pvz., „New Computerised Transit System“ – NCTS procedūrose), siunta gali būti sulaikyta terminaluose ir patikrinama. Mano patirtyje, klientai, kurie iš anksto susitvarko su importo mokesčių deklaravimu ir tinkamai paruošia komercines sąskaitas, net nejaučia šių pasikeitimų – jų siuntos keliauja taip pat greitai kaip ir anksčiau. Problemas kelia tik tas, kurie tikisi, kad „Brexit“ nieko nepakeitė logistikoje, ir bando veikti pagal senas taisykles.

3. Koks yra greičiausias maršrutas – per keltus ar per Eurotunelį?

Tai klasikinis klausimas, į kurį atsakymas priklauso nuo konkrečios situacijos. Eurotunelis (tarp Folkestone ir Calais) dažnai laikomas greičiausiu variantu dėl to, kad ten yra didžiausia išvykimų dažnumas – keleiviniai traukiniai važiuoja kas 15–20 minučių be jokio laukimo jūroje. Tačiau, jei vairuotojas pavėluoja į nurodytą laiką, jo bilietas gali būti anuliuotas, ir teks laukti kelių valandų kitam išvykimui. Keltai (Dover, Dunkirk ar net netoliese esantis Hook of Holland) gali būti lankstesnės, tačiau juose reikia atsižvelgti į perkėlos trukmę (apie 1,5–2 valandas) bei galimas eilės įplaukiant į uostus. Profesionalios logistikos kompanijos parenka maršrutą pagal tai, kada vairuotojas tikėtinai atvyks į sąsiaurį. Jei tvarkaraštis yra „pinigais“, Eurotunelis dažniausiai suteikia didesnį tikimybę išlaikyti minimalią kelionės trukmę.

4. Kiek laiko realiai trunka greičiausias pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Jei kalbame apie idealią situaciją su dedikuotu transportu (kai mašina važiuoja tik su jūsų siunta ir nedaro kitų sustojimų), fizinis važiavimas laikas nuo pakrautimo iki iškrautimo yra maždaug 36–48 valandų. Tai apima apie 18–20 valandų vairavimo Lietuvoje ir Lenkijoje, perėjimą per Vokietiją, Belgiją ar Prancūziją ir patį perėjimą per sąsiaurį. Tačiau reikia prisiminti apie vairuotojo poilsio laiką. Pagal ES taisykles, vairuotojas negali vairuoti be pertraukų. Todėl net ir labiausiai skubus reisas paprastai užtrunka 2–3 dienas. Jei siunčiate dalinį krovinį (kai mašina surenka prekes iš kelių klientų), terminas gali išsiplėsti iki 5–7 dienų, nes reikia laukti, kol bus surinktas visas krovinys ir paskui iškraunamas kiekviename taške Anglijoje.

5. Ar galima garantuoti pristatymą į Angliją per nurodytą laiką (pvz., per 24 valandas)?

Apie 24 valandas iš Lietuvos į Angliją galima kalbėti tik fantazijos arba aviacinio transporto kontekste. Sunkiasvoris transportas turi fizinės ir teisines apribojimus. Vairuotojas turi turėti 45 minučių poilsį po 4,5 valandų vairavimo, o po 9 valandų – ilgesnę pertrauką. Be to, atstumas yra apie 1700–1800 km viena kryptimi. Taigi, realiausias garantuojamas terminas, kurį gali duoti patikima kompanija, yra 48–72 valandos nuo momento, kai krovinys yra paruoštas ir pakrautas. Vengkite paslaugų teikėjų, kurie promise „stebuklus“ ir per 24 valandas žada pristatyti sunkvežimį – tai dažnai rodo, kad jie arba negerbia vairuotojo darbo laiko (kas pavojingu), arba tiesiog meluoja, kad gautų užsakymą.

6. Kaip klientas gali pagreitinti pervežimo procesą?

Kliento vaidmuo čia yra lemiamas. Greičiausias dalykas, kurį klientas gali padaryti, yra užtikrinti, kad visi dokumentai būtų pateikti iš anksto ir be klaidų. Tai reiškia: tiksliai užpildytą eksporto deklaraciją, komercinę sąskaitą-faktūrą angliškai (su netiksliu prekių svoriu ar kodais dažnai sustoja muitinė), bei, jei reikalinga, transporto licenciją arba specialius leidimus (pvz., maistui ar cheminei medžiagai). Taip pat svarbu suprasti, kad jei siunta yra adresas „FBA“ sandėlyje Amazon, reikia griežtai laikytis jų rezervavimo ir etikečių klijavimo taisyklių. Jei vairuotojas atvyksta į iškrovimą ir negali įvažiuoti, nes nėra rezervacijos arba etiketės netinkamos – tai priverčia jį laukti, kas tiesiogiai prailgina kelionę.

7. Kas yra „Groupage“ (krovininių keleivių) transportas ir ar jis tinkamas skubantiems siuntoms?

„Groupage“ arba dalinis krovinys yra metodas, kai viena mašina veža kelių skirtingų klientų siuntas. Tai yra pigiausias variantas, tačiau tikrai ne greičiausias. Procesas atrodo taip: mašina apvažiuoja Lietuvą, Lenkiją, surinkdamas krovinius, turi važiuoti į Angliją, ten iškrauti viską, o kartais ir pasiimti grįžtant. Tokiame atvejai jūsų siunta gali „klaidžioti“ sandėliuose 2–3 dienas kol bus surinktas pilnas reisas. Jei jūsų tikslas yra minimali kelionės trukmė, šis metodas nėra tinkamas. Jums reikalingas „Dedicated“ (dedikuotas) transportas, kai visa mašina ir visi jos resursai skirti tik jūsų siuntai.

8. Ką daryti, jei siunta užstrigo Anglijos muitinėje?

Tai vienas blogiausių scenarijų, tačiau jį galima efektyviai spręsti. Jei siunta sustojo, pirmiausia reikia sužinoti priežastį. Dažniausiai tai būna: trūkstami dokumentai, neteisingai nurodytas prekių kodas (HS kodas) arba mokesčių nemokėjimas. Greičiausias sprendimas – turėti patikimą „customs broker“ (muitinės tarpininką) Anglijoje, kuris gali „nuotoliniu būdu“ išspręšt šias problemas. Jei dokumentų trūksta, juos reikia greitai pateikti. Mano patirtis rodo, kad dauguma „strigimų“ galima išvengti tiesiog prieš kelionę susitarus su brokeriu ir apmokius importo mokesčius (Import VAT) bei importo rinkliavas iš anksto. Muitinės procesas vyksta „elektroniškai“, ir kai tik duomenys sutampa, siunta išleidžiama per minutes.

9. Ar savaitgalis ar švenčios Lietuvoje ir Anglijoje veikia pervežimo laiką?

Absoliučiai taip. Logistika nešvenčia švenčių, tačiau šios dienos gali smarkiai sulėtinti procesą. Jei kelionė tenka ant švenčių dienos, pavyzdžiui, Kalėdų ar Naujųjų Metų, keltai gali važiuoti pagal sutrumpintą grafiką, o muitinės postai gali būti uždaryti arba dirbti su minimaliu personalu. Be to, Anglijoje yra specifinės taisyklės vairuotojų poilsio laikui („weekend ban“), kurios gali riboti kai kurių kelių naudojimą sunkvežimiams tam tikromis valandomis. Planuodami greičiausią pervežimą, visada reikia atsižvelgti į kalendorių. Geriausia yra planuoti išvykimą taip, kad biurokratinės procedūros (kraunant) ir iškrovimas Anglijoje nektų į šventines dienas, nes tada gali tekti laukti iki pirmadienio ryto.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad būtų užtikrintas greitis?

Rinkis ne pagal mažiausią kainą, o pagal kompetenciją. Patikimas pervežėjas visada klaus ne tik „ką vežti“, bet ir „kada reikia pristatyti“. Jis pasiūlys geriausią maršrutą (nebūtinai trumpiausį kilometrais, bet greičiausią laiku), patikrins dokumentus prieš kelionę ir pateiks realų terminą. Žiūrėkite į kompanijos istoriją ir atsiliepimus. Jei kompanija dirba rinkoje daugiau nei 10 metų, ji turi sukauptą patirtį, kaip elgtis su nesklandumais. Taip pat svarbu, ar kompanija turi savo vairuotojus arba naudoja subrangovus. Savo vairuotojai dažniausiai yra labiau motyvuoti ir atsakingi už konkretų klientą, tuo tarpu per „biržą“ rasti vairuotojai gali turėti mažesnę atsakomybę. Greitis ateina iš kontrolės, o kontrolė ateina iš patikimumo.

Išvada

Greičiausias pervežimas į Angliją su minimalia kelionės trukme nėra mitas, tačiau jis nėra pasiekiamas be išankstinio ir strateginio mąstymo. Kaip šios srities veteranas galiu užtikrinti, kad sėkmę lemia ne tai, kaip greitai variklis suka savybes, o tai, kaip gerai yra suorganizuota visa grandinė – nuo dokumentų paruošimo iki tinkamo perėjimo per Lamanšo sąsiaurį.

Klientams, siekiantiems efektyvumo, pagrindinis išėmimas iš šio straipsnio turėtų būti toks: laukti paskutinę sekundę neapsimoka. Skubantys sprendimai dažnai veda prie brangių klaidų muitinėje arba ilgo laukimo terminaluose. Tiesioginis, dedikuotas transportas yra vienintelis būdas garantuoti 2–3 dienų terminą, tuo tarpu daliniai kroviniai yra puikus būdas taupyti, bet ne taupyti laiką.

Pasaulis po „Brexit“ tapo griežtesnis, bet ir tvarkingesnis. Taisyklės yra aiškios, reikalavimai – standartizuoti. Jei jūs pasiruošęs investuoti laiką į dokumentų tikslumą ir pasirinkti patikimus logistikos partnerius, Anglija yra tiek pat arti, kiek ir buvo anksčiau – tik dabar reikia kelionę planuoti kaip šachmatų partiją, o ne kaip nenumaldomą važiavimą pirmyn. Tikiuosi, šie patarimai ir išsamiai atsakyti klausimai padės jums nukreipti savo siuntas į Londoną ar kitus Didžiosios Britanijos miestus kuo greičiau ir be nereikalingų nervingumo momentų.