Greičiausias keleivių transportas į Angliją: minimali kelionės trukmė

Įvadas

Kelionė į Jungtinę Karalystę (JK), ypač į Londoną ar kitas didžiąsias Anglijos aglomeracijas, jau dešimtmetžiais išlieka viena populiariausių kryptimi tarp lietuvių keleivių. Nesvarbu, ar tai verslo kelionė, vizitas pas šeimą, ar galutinis persikėlimas gyventi, vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų išlieka tas pats: „Kaip nuvykti greičiausiai?“. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų patirtį tarptautinių pervežimų srityje esu girdėjęs ne vieną istoriją apie pavėluotimus lėktuve, ilgai užstrigusius autobusus ties Kalė ar netikėtai prailgėjusias keliones dėl techninių trukdžių.

Tiesą sakant, kai kalbame apie „greičiausią“ transportą, negalime remtis tik reklamuojamu skrydžio trukme arba autobuso tvarkaraščiu. Realus laikas, kurį keleivis praleidžia nuo namų durų iki paskirties vietos Anglijoje, priklauso nuo sudėtingos logistikos grandinės. Čia susidaro ne tik transporto priemonės greitis, bet ir pasienio kontrolės procedūros, laukimas uoste, kelių eismo sąlygos bei geografiniai atstumai. Po „Brexit“ procesų ši grandinė tapo dar sudėtingesnė, o kai kada ir ilgesnė.

Šiame straipsnyje, remdamasis ilgamečia praktika, išsamiai aptarsiu visas galimas transporto priemones ir maršrutus, padėsiu suprasti, kuris variantas tikrai siūlo minimalią kelionės trukmę, ir atsakysiu į dažniausius keleivių rūpesčius. Mūsų tikslas – ne tik išsirinkti greičiausią, bet ir patikimiausią bei patogiausią būdą pasiekti Angliją, išvengiant nereikalingų stresų ir laiko švaistymo.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra absoliučiai greičiausias būdas nuvykti į Angliją iš Lietuvos?

Jeigu žiūrime griežtai iš techninės pusės, aviacija visada išlieka neabejotinai greičiausia transporto priemonė. Skrydis iš Vilniaus, Kauno ar Rygos į Londono (Heathrow, Gatwick, Luton, Stansted) arba Birmingemo oro uostus trunka maždaug 2 valandas 30 minutes iki 3 valandų. Tačiau, kaip ekspertas, privalau įspėti: „skrydžio trukmė“ ir „kelionės trukmė“ – tai du visiškai skirtingi dalykai.

Norint pasiekti tikrąją greičiausią kelionę, reikia atsižvelgti į „door-to-door“ (nuo durų iki durų) principą. Norint sugauti reisą, reikia atvykti į oro uostą mažiausiai 2 valandos anksčiau (dabar, atsižvelgiant į griežtesnes pasienio procedūras, rekomenduojama net 2–3 valandas). Po atvykimo į JK reikia praeiti pasienio kontrolę, susirasti bagažą ir nuvykti į galutinę paskirties vietą. Jeigu jūsų tikslas yra ne Londono oro uosto zona, o pavyzdžiui, Peterborough ar Nottingham, papildomas kelionė traukiniu ar autobusu nuo oro uosto gali užtrukti dar 1–2 valandas.

Taigi, jeigu skaičiuojame visą laiką, tiesioginis skrydis gali užtrukti apie 6–7 valandas nuo namų išvykimo iki atvykimo į galutinę vietą. Tuo tarpu patogus autobuso maršrutas su keltu gali užtrukti 30–36 valandas. Atrodo, kad lėktuvas laimi, tačiau čia vis dar trūksta vieno svarbaus detalaus – logistikos ir pasiruošimo.

2. Ar autobusas su keltu gali būti greitesnis nei lėktuvas? Kaip tai įmanoma?

Tai gali skambėti paradoksalai, tačiau tam tikromis aplinkybėmis autobusas gali būti konkurencingas net lėktuvui, jeigu vertiname visą kelionės patirtį. Oficialiai autobusas visada lėtesnis, tačiau yra situacijų, kai „efektyvus laikas“ gali būti panašus.

Pavyzdžiui, jeigu gyvenate nedideliame mieste, toli nuo tarptautinio oro uosto, kelionė į jį gali užtrukti valandą ar dvi. Tada reikia laukti oro uoste, o po atvykimo kovoti su didele minių pasienio kontrole, kas pastaraisiais metais Londono oro uostuose yra tapusi norma. Autobuso maršrutuose, kurie veža keleivius per Šiaurės jūrą (naudojant keltą iš Vokietijos ar Olandijos), dažniausiai pasienio kontrolė vyksta tame pačiame autobuse arba tiesiogiai kelyje, be ilgo stovėjimo dideliuose terminaluose.

Be to, keleiviai dažnai pamiršta, kad po skrydžio reikia susirasti pervežimą iš oro uosto. Autobusai dažniausiai važiuoja tiesiai į Anglijos miestų centrus (pavyzdžiui, į Londoną, Birminghamą, Manchesterį) ir išleidžia keleivius pačių jų pageidaujamose stotelėse. Taigi, jei pridėsime laiką, skirtą kelionei į/iš oro uosto, bei laiką, skirtą check-in procedūroms, skirtumas tarp 7 valandų (skrydis su visais priedais) ir, tarkime, 10–12 valandų (greitas mikroautobuso pervežimas per Europą) gali tapti neesminis. Visgi, standartinis didelis autobusas (pvz., 80+ keleivių) su daugybe sustojimų vis tiek bus žymiai lėtesnis.

3. Kuris keltas siūlo trumpiausią perplaukimą į Angliją?

Renkantis greičiausią kelią žeme ir jūra, labai svarbu pasirinkti teisingą uostą ir keltą. Yra du pagrindiniai maršrutai, kuriuos naudoja pervežėjai iš Lietuvos:

1. Klaipėda – Kiel (Vokietija) – Immingham (Anglija): Šis maršrutas dažniausiai naudojamas dideliems krovininiams autobusams. Keltas „Kiel – Immingham“ trunka apie 20 valandų. Nors tai atrodo ilga kelionė, ji leidžia pilnai išsimiegoti, o vairuotojams ilsėtis. Tačiau Imminghamas yra šiaurės rytų Anglijoje, ir nuo ten iki Londono reikia važiuoti maždaug 3–4 valandas. Tai prailgina visą kelionę, jeigu jūsų tikslas pietūs.
2. Klaipėda – Kiel – (važiuojant per Vokietiją ir Olandiją) – Hook of Holland (Olandija) – Harwich (Anglija): Šis variantas gali būti greitesnis į Londoną. Keltas „Hook of Holland – Harwich“ trunka tik apie 6–7 valandas. Nors reikia daugiau važiuoti žeme per Vokietiją ir Olandiją, trumpesnis jūros perplaukimas ir artimesnis atvykimo uostas prie Londono (Harwich yra už 1,5 val. kelio automobiliu) gali sumažinti bendrą kelionės laiką.

Taip pat yra maršrutų per Dover (Kalė – Dover), tačiau juos dažniau naudoja lengvieji automobiliai arba ekskursiniai autobusai, o ne reguliarii keleiviniai reisai iš Baltijos šalių, dėl ilgos kelionės per Belgiją ir Prancūziją bei galimų spūsčių ties „Eurotunelio“ arba Doverio uostu.

4. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės trukmę į Angliją?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, pasienio kontrolės procedūros pasikeitė ir, deja, dažniausiai pailgėjo. Anksčiau Lietuvos piliečiai galėjo eiti per ES pilieivių eiles, kurios judėdavo greitai. Dabar visi ES piliečiai turi eiti per eiles, skirtas „visiems pasų savininkams“ („All Passports“).

Oro uostuose ir uostuose (pvz., Immingham, Harwich, Dover) pasienio pareigūnai daugiau dėmesio skiria dokumentų tikrinimui. Jie gali paprašyti papildomai parodyti grįžimo bilietą, apgyvendinimo rezervaciją ar užtikrinti, kad kelionės tikslas atitinka vizos reikalavimus (jei tokių yra). Esu matęs atvejų, kai keleiviai, atvykę keltu, praleisdavo po 1–2 valandas tiesiog laukdami, kol bus patikrinti visi autobuso keleiviai. Tai reiškia, kad net jei keltas atplaukia laiku, realus išlipimas iš uosto gali užtrukti ilgiau nei anksčiau. Todėl, planuodami greičiausią kelionę, visada verta įsiskaityti papildomą 1–2 valandas rezervo pasienio kontrolėje.

5. Ar verta rinktis privatų mikroautobuso pervežimą (transfer) dėl greičio?

Mano nuomone, jei jūsų prioritetas – laikas ir komfortas, privatūs pervežimai (kai mikroautobuse važiuoja mažiau žmonių, pvz., 4–8) yra geriausias pasirinkimas tarp autobuso ir lėktuvo. Kodėl?

Pirmiausia, privatūs pervežėjai dažnai neturi fiksuoto, gausaus sustojimų sąrašo. Dideliems autobusams tenkima sustoti dešimtims miestų, kad paimti keleivius. Privatūs mikroautobusai dažniausiai renkasi pagrindinius magistralinius kelius ir sustoja tik trumpam degalams arba tualeto reikmėms.

Antra, jie gali būti lankstesni su maršrutu. Jei eisme įvyko avarija ar didelė spūstis, patyręs vairuotojas gali pakeisti maršrutą realiu laiku (pavyzdžiui, apeiti Olandiją per Vokietiją greitesniu keliu), kai didelis autobusas yra surištas griežtu tvarkaraščiu.

Trečia, pasienio kontrolė su maža grupe vyksta žymiai greičiau. Pareigūnams paprasčiau patikrinti 8 žmones nei 80. Dažnai tokiems mikroautobusams taikoma „greitojo įsėdimo“ procedūra, kai visi keleiviai lieka transporto priemonėje, o pareigūnai tik tikrina pasus, taip sutaupant keliasdešimt minučių.

6. Ar traukinys gali būti greičiausias variantas?

Traukinys yra puikus būdas pervežti keleivius žemyninėje Europoje, tačiau kelionė į Angliją traukiniu turi vieną esminį trūkumą – Lamanšo sąsiaurį. Nors egzistuoja „Eurotunelis“, kuriuo važiuoja traukiniai, juo galima keliauti tik su automobiliais („Le Shuttle“) arba keleiviniais traukiniais „Eurostar“.

„Eurostar“ traukinys važiuoja iš Paryžiaus ar Briuselio į Londoną labai greitai (apie 2 val. 20 min.). Tačiau problema yra patekti į Briuselį ar Paryžių iš Lietuvos. Greičiausias traukinys iš Vilniaus į Briuselį su persėdimais (pvz., per Varšuvą ir Berlyną) trunka apie 18–20 valandas. Prie to reikia pridėti laiką, skirtą persėdimams ir laukimams.

Be to, bilietų kainos tokiam maršrutui būtų astronomiškos, o bagažo apribojimai griežtesni nei autobuse. Taigi, traukinys nėra konkurencingas, kalbant apie greitį ir kainos/kokybės santykį, lyginant su tiesioginiais skrydžiais ar patogiais autobusais.

7. Kokia yra mažiausia įmanoma kelionės trukmė „door-to-door“?

Jei stengiamės sukaupti visus optimalius veiksnius, teoriškai mažiausia įmanoma kelionės trukmė (neįskaitant naktinio miego, t.y. judant visą laiką) atrodo taip:

• Skrydis: 1 val. kelionės į oro uostą + 2 val. laukimo + 3 val. skrydis + 1 val. išlipimas/pasienis + 1 val. kelionė iš Londono oro uosto į centrą = 8 valandos (idealus atvejis be vėlavimų).
• Mikroautobusu (su keltu): Čia sunkiau, nes reikia nakties. Jei važiuojame „non-stop“ režimu (su 2 vairuotojais), kelionė per Europą iki uosto trunka apie 18–20 valandų, keltas 6–7 valandos, ir dar 1–2 valandos Anglijoje. Tačiau dėl poilsio reikalavimų (vairuotojai privalo ilsėtis), reali kelionė trunka maždaug 30–34 valandas.

Taigi, lėktuvas visada lieka neginčijamas lyderis pagal gryną laiką. Tačiau jei jūsų skrydis atidėliojamas dėl oro sąlygų ar streikų (kas pastaraisiais metais Londone vyksta dažnai), jūsų kelionė gali išsiplėsti iki 12–15 valandų. Autobuso ar mikroautobuso atveju vėlavimai dažniausiai būna ne tokie drastiški, o maršruto pastovumas yra aukštesnis.

8. Kokie veiksniai dažniausiai prailgina kelionę ir kaip jų išvengti?

Per savo praktiką esu pastebėjęs, kad kelionę dažniausiai ne neveiksmingas transportas, o keleivių pasiruošimas.

• Neteisingi dokumentai: Tai nr. 1 priežastis vėlavimams pasienyje. Nuo 2021 m. Anglijoje galioja griežti taisyklės. Pilietis turi turėti galiojantį pasą (nepakanka asmens kortelės!). Jei paso galiojimo laikas yra mažiau nei 6 mėnesiai nuo išvykimo dienos, keleivis nebus įleistas. Ši situacija užtrunka valandas, sukelia stresą ir gali baigtis grįžimu atgal.
• Draudžiami daiktai: Bandymas vežti mėsos ar pieno produktus iš ES į JK dabar yra griežtai draudžiamas ir baudžiamas. Pasienio kontrolės šunys gali užtrukti ilgai tikrindami autobusą, jei užkibus kvapas.
• Vėlavimas įsėdimo metu: Dideliuose autobusuose vairuotojas laukia pavėluosio keleivio tik ribotą laiką (paprastai 5–10 min.). Jei pavėluote – jūsų kelionė baigta dar nei prasidėjusi.

Kad išvengtumėte šių problemų ir užtikrintumėte greičiausią kelionę, visada patikrinkite paso galiojimą, susipažinkite su sąrašu draudžiamų daiktų ir atvykite į sustojimo vietą 15 minučių anksčiau.

9. Ar diena, kai keliaujate, įtakoja greitį?

Absoliučiai taip. Ši sritis dažnai nepaisoma, bet ji yra kritinė.

• Savaitgaliai: Keliaujant į Angliją penktadienio vakarą arba šeštadienį, susiduriama su didžiulėmis spūstimis Vokietijos autostradose (ypač ties Ruhr sritimi) ir Olandijoje. Taip pat paties Londono apylinkėse (M25 žiedkelis) eismas gali stovėti valandomis. Tai gali prailginti kelionę mikroautobusu 3–5 valandas.
• Sezonai: Vasaros atostogų metu (liepa–rugpjūtis) uostuose (ypač Kiel ir Hook of Holland) būna didžiulės eilės į keltus. Nors jeigu turite rezervuotą bilietą, vieta užtikrinta, tačiau pati įvažiavimo procedūra į keltą gali užeiti valandą.
• Šventės: Kalėdos, Naujieji Metai ir Velykos yra chaoticškas laikotarpis. Pasienio kontrolės punktai dirba ribotu režimu, o eilės yra didžiausios.

Greičiausiai kelionės įvyksta viduryje savaitės (antradienį–ketvirtadienį) ir ne sezono metu. Jei galite pasirinkti datą, rinkitės šias dienas – jūsų kelionės trukmė sumažės vidutiniškai 10–15%.

10. Kokį transportą pasirinkti, jei man reikia būti tam tikroje vietoje rytoj?

Jei kyla klausimas „kaip nuvykti greičiausiai“, o laiko liko labai mažai (pvz., reikia būti kitą dieną ryte), vienintelis realus variantas yra lėktuvas.

Nors autobusų ir mikroautobusų maršrutai yra reguliarūs, jie vis tiek užima daug laiko. Nėra techninės galimybės nuvykti iš Vilniaus į Londoną per 12 valandų žeme.