Greičiausi maršrutai į Angliją: Vadovas efektyviam keleivių pervežimui

Kelionė į Angliją (Didžiąją Britaniją) iš Lietuvos ar kitų kontinentinės Europos šalių visada buvo iššūkis, susijęs ne tik su dideliu atstumu, bet ir su geografinėmis aplinkybėmis – Anglija yra sala. Kaip žmogus, kuris pervežimų srityje dirbu jau virš dvidešimties metų, galiu pasakyti viena: nėra vieno „magiško“ kelio, kuris visada būtų greičiausias. Visgi, atsiradus naujių keltų linijoms, pasikeitus Brexit sąlygoms ir išaugus kelių intensyvumui, strategija pasiekti Londoną ar kitus Didžiosios Britanijos miestus kiekvienais metais keičiasi.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, padėdamas jums suprasti, kaip techniškai susitvarkyti maršrutą, kad kelionė truktų kuo trumpiau, o patirtų nepatogumų – kuo mažiau. Mes ne kalbėsime apie tai, ką pamatyti Londone, mes kalbėsime apie logistiką: kaip apeiti spūstis, kur geriau perplaukti La Manšą ir kodėl planavimas yra pusė sėkmės.

Įvadas: Kodėl greitis priklauso ne tik nuo pedalo gilio

Per dvidešimt metų šioje srityje mačiau viską: nuo senųjų „ritasinių“ autobusų, kurie virtę į Angliją po tris dienas, iki modernių, klimatizuotų mikroautobusų, kurie įveikia šį atstumą per parą. Daugelis keleivių klysta mano akimis, manydami, kad trumpiausias kelias žemėlapyje ir yra greičiausias. Tai netiesa. Greitį lemia trys pagrindiniai faktoriai: sienos kirtimo formalumai, keltų arba tunelio tvarkaraščiai bei kelių eismo intensyvumas.

Po „Brexit“ situacija pasikeitė. Anksčiau siena buvo formalumas, dabar tai – gili procedūra, kurios praleisti negalima. Anglija nebėra Šengeno erdvės dalis, todėl kiekvienas keleivis turi būti patikrintas. Tai reiškia, kad net ir turėdami bilietus į greičiausią keltą, galite praleisti valandas pasienio punktuose, jei nesiruošiate tinkamai.

Taip pat svarbu suprasti, kad „greičiausias maršrutas“ gali reikšti skirtingus dalykus vieniems ir kitiems. Vairuotojui, keliaujančiam savo automobiliu, tai gali būti tiesioginis kelias per Calais. O keleiviui, kuris naudojasi pervežimo paslaugomis, svarbiau yra ne tik kelties greitis, bet ir tai, kaip patogiai jis persės į mikroautobusą bei kiek laiko praleis tarpinėse stotelėse.

Šiame tekste mes analizuosime pagrindines kryptis: klasikinę kelią per Belgiją ir Prancūziją (Calais – Dover), šiaurinę kelią per Nyderlandus (Hook of Holland – Harwich) ir, žinoma, geležinkelio tunelį „Eurotunnel“, kuris dažnai yra mėgstamiausias pasirinkimas tiems, kurie vertina laiką virš malonumo mėgautis jūros vaizdais.

Mes taip pat aptarsime, kaip pasirinkti tinkamą pervežėją, jei nuspręsite keliauti be savo vairo. Rinkoje gausu pasiūlymų, tačiau ne visi jie siūlo tokį patį greitį. Kai kurios kompanijos renkasi pigesnius, bet lėtesnius maršrutus (pvz., per Vokietiją ir Daniją, naudodamiesi ilgesnėmis keltų linijomis), o kitos specializuojasi tiesioginiuose reisuose. Svarbiausia – atsižvelgti į savo prioritetus. Jei jums svarbiau keliauti pigiau, teks aukoti laiku. Jei laikas – pinigai, tada skaitykite toliau, nes aš parodysiu jums optimaliausius sprendimus.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie greitą kelią į Angliją

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man duoda klientai planuodami kelionę. Šie atsakymai sukurti taip, kad suteiktų praktinę naudą ir padėtų išvengti dažniausių klaidų.

1. Koks yra techniškai greičiausias būdas pasiekti Angliją iš Lietuvos automobiliu?

Techniškai grečiausias maršrutą sudaro trys komponentai: greitas važiavimas per Europą iki jūros, kuo trumpesnis perėjimas per La Manšą ir greitas važiavimas Anglijoje. Šiuo metu greičiausias variantas yra važiuoti automagistralėmis per Lenkiją, Vokietiją (naudojant vokiškąjį „greitkelį“ Autobahn, kur nėra greičio limito vietose) ir Belgiją iki Prancūzijos miesto Calais. Ten reikia pasinaudoti „Eurotunnel“ (Le Shuttle) tuneliu, kuris pervežia automobilį po jūra per 35 minutes. Iki Calais nuo Vilniaus važiuojama apie 18–20 valandų (nepaisant poilsio), o patį tunelį įveikti trunka mažiau nei valandą. Lyginant su keltais, kurie plaukia apie 1,5–2 valandas, tunelis sutaupo daugiausiai laiko, nes čia nereikia išlipti iš mašinos, o įsiregistravimas vyksta greičiau.

2. Ar verta rinktis keltą vietoj tunelio, jei noriu keliauti kuo greičiau?

Dažnai galvojama, kad keltas yra lėtesnis, tačiau viskas priklauso nuo situacijos. Tunelis (Eurotunnel) tikrai yra greičiausias pats perėjimo akmuo – 35 minučių prieš 90–120 minučių keltui. Tačiau reikia atsižvelgti į eilę prie tunelio. Vasarą ar atostogų metu eilės į Eurotunnel gali būti ilgesnės nei į keltą. Be to, keltai iš Dover uosto plaukia dažniau (kas 30–45 min.), o tunelio traukiniai taip pat važiuoja dažnai, bet jei praleidote savo slotą (laiką), gali tekti ilgai laukti. Taigi, jei viskas idealu – tunelis laimi. Jei yra rizika vėluoti, keltas gali būti „saugesnis“ variantas, nes dauguma keltų kompanijų (pvz., P&O, DFDS) leidžia keleiviams, turintiems „flexi“ bilietus, važiuoti ankstesniais reisais jei yra vietos. Tačiau grynuoju laiko atžvilgiu (nuo rato prie rato) tunelis visada pralenkia keltą dėl greito išsiregistravimo ir trumpo persikėlimo.

3. Kaip „Brexit“ įtiko greitį pervežiant keleivius į Angliją?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją pasienio kontrolėje. Iki 2021 metų Lietuvos piliečiai galėjo važiuoti per eiles kartu su ES piliečiais. Dabar yra atskiros eilės: ES piliečiams (tai mes) ir JK piliečiams/kitų šalių atstovams. Anglijoje pasienio kontrolė yra griežtesnė. Jei anksčiau patrulis vos užmesdavo akį į pasą, dabar kiekvienas pasas turi būti nuskenuotas, o sistema patikrina, ar neviršijtas 180 dienų limitas (90 dienų per 180 dienų periodą). Tai reiškia, kad net ir esant tuščiam uostui, keleiviai praleidžia daugiau laiko pasienio posto kabinate. Mano patirtis rodo, kad šiais laikais reikia skirti mažiausiai 1–1,5 valandos tik pasienio formalumams (išvykstant iš Prancūzijos ir atvykus į Angliją), nors anksčiau tai užtrukdavo 15 minučių. Taip pat svarbu prisiminti apie žemės ūkio produktus – jų nebegalima vežti be specialių leidimų, o tai gali sukelti papildomų patikrinimų jei atsitiks incidentas.

4. Ar egzistuoja alternatyvūs maršrutai, kurie gali būti greitesni nei įprasta kryptis per Calais?

Taip, ir šis maršrutas vadinamas „Šiauriniu keliu“. Jis veda ne per Calais (Prancūzija), o per Nyderlandus. Kelias eina per Vokietiją iki Nyderlandų miesto Hoek van Holland (arba Rotterdam), iš kur keltu (pvz., Stena Line) plaukiama tiesiai į Anglijos uostą Harwich (arba Killingholme). Šis maršrutas yra ilgesnis kilometrais, tačiau jis turi vieną didelį privalumą: jis apeina vienas didžiausių spūsčių Europoje – Belgiją ir Calais. Kalbant apie keleivių pervežimą mikroautobusais, šis maršrutas dažnai būna ramesnis. Keltas „Hook of Holland – Harwich“ yra naktinis (plaukia apie 6–7 valandas), todėl keleiviai išsimiega kelyje. Taigi, nors fiziškai kelionė trunka ilgiau, ji neatsimanoma kaip pavargusi vairavimo diena, o kaip patogus naktinis pervežimas. Tačiau jei jūsų tikslas – patekti į Londoną kuo greičiau po išvykimo, šis maršrutas pralaimi Calais kryptims dėl ilgesnio kelio Nyderlanduose ir ilgesnio plaukimo laiko.

5. Kurios Europos šalys yra problematiciausios pravažiavimo atžvilgiu ir kaip jų išvengti?

Jeigu keliaujate iš Lietuvos, pirmoji problema kyla Lenkijoje. Varšuvos aplinkkelis ir keliai link Vokietijos (Słubice) dažnai būna užkimšti sunkvežimiais. Svarbu laikytis navigacijos, kuri nukreipia pro naujausius aplinkkelius (pvz., A2 automagistralė), nors jie ir gali būti mokami. Vokietijoje problema gali būti statybos darbai ("Baustelle"), kurių ten visada daug. Rekomenduoju vengti važiuoti per Vokietijos miestus centre ir laikytis didžiųjų automagistralių. Didžiausia „klasikinio“ maršreto bėda yra Belgija, ypač Liège apylinkės. Čia dažnai stovi didžiulės eilės. Nors ir atrodo, kad per Vokietiją važiuoti ilgiau, dėl Belgijos spūsčių kartais būna greičiau pasirinkti šiaurinę kelią per Nyderlandus. Taip pat reikia atsižvelgti į Paryžiaus aplinkkelį (Francilienne arba Peripherique) – jo reikia vengti kaip ugnies, jei nesate įpratę važiuoti agresyvioje aplinkoje. Geriau pasirinkti aplinkkelius šiauriau arba pietesniau, priklausomai nuo tikslo.

6. Kaip pasirinkti tinkamą pervežimo kompaniją, kad kelionė neprailgtų dėl techninių pertraukų?

Rinkdamiesi pervežėją, neapsiribokite kaina. Rinkitės kompanijas, kurios turi savo techninę pagalbą kelyje ir patikimus, naujus (ne senesnius nei 5-7 metų) mikroautobusus. Seni autobusai dažnai lūžta, o tai garantuotai prailgins kelionę. Paklauskite, ar vairuotojai dirba pagal „tahografą“ (kas yra įstatymu privaloma) ir ar jiems užtenka poilsio. Pavargęs vairuotojas vairuoja lėčiau ir dažniau sustoja. Patikimi pervežėjai siūlo maršrutus su minimaliais sustojimais (tik degalinėse ir pasienio kontrolėse). Venkite kompanijų, kurie siūlo „stabdyti pas pažįstamus“ arba keliauti per miestus paimti keleivių – tai visada suvalgo laiką. Geriausias pasirinkimas – tiesioginiai reisai Vilnius–Londonas ar Kaunas–Londonas su vienu ar dviem trumpais sustojimais.

7. Kokia yra optimali kelionės strategija: važiuoti naktį ar dieną?

Tai priklauso nuo transporto priemonės. Jei važiuojate mikroautobusu (keleivių pervežimas), naktiniai reisai yra populeriausi, nes keleiviai praleidžia didžiąją kelionės dalį miegodami. Taip jie nejaučia nuovargio, o atvyksta į Londoną ankstyvą rytą, paskui visą dieną gali skirti savo reikalams. Tačiau jei važiuojate patys automobiliu, naktinis važiavimas gali būti pavojingas dėl mieguistumo ir blogesnio matomumo. Be to, naktį (ypač nuo penktadienio į šeštadienį) kelyje daug sunkvežimių, o didžiuosiuose miestuose gali būti „gaujų“ ar nusikalstamumo rizika (nors Lietuvoje ir Vokietijoje tai reta, bet Prancūzijoje reikia atsargiai stovėti poilsio aikštelėse). Mano rekomendacija: jei tai įmanoma, pradėkite kelionę anksti ryte (pvz., 4:00 val.), kad pravažiuotumėt sunkiausias vietas (Varšuva, Berlynas) prieš pietus, kai eismas dar ne toks intensyvus.

8. Kaip pasienio kontrolės taškuose (tiek išvykstant, tiek atvykstant) sumažinti laukimo laiką?

Pagrindinė taisyklė – pasiruošimas. Prieš patekdami į pasienio kontrolės zoną, pasiruoškite dokumentus. Atvykus į Prancūzijos (ar Belgijos) pasienį su Anglija, visi keleiviai turi išlipti iš transporto priemonės ir eiti į patikros pastatą, jei keliaujate dideliu autobusu ar mikroautobusu. Jei keliaujate automobiliu, patrulis priima dokumentus tiesiai prie lango. Būtinai įsitikinkite, kad pasų galiojimo laikas yra mažiausiai 6 mėnesiai nuo išvykimo datos. Jei pasas nebegalioja, jums neleis įsileisti į Angliją, o tai sukelia didžiulius laukimo niuansus – teks grįžti atgal. Taip pat, jei keliaujate su vaikais, turite jų gimimo liudijimus. Jei vaikas keliauja be vieno iš tėvų – raštišką sutikimą. Nuo tų dokumentų priklauso, kiek greitai praeisite kontrolę. Pasiruošę keleiviai praeiga per 5 minutes, ne paruošti gaišta valandą ginčijantis su pareigūnais.

9. Ar yra skirtumas tarp Doverio ir Folkestone uostų (Eurotunelio) atvykus į Angliją?

Taip, yra esminis skirtumas. Doveris yra uostas, kuriame išsilaipina keltai. Atvykus į Doverį, reikia išvažiuoti iš keltų terminalo, kur dažnai susidaro spūstys, nes visi keleiviai (šimtai sunkvežimių ir automobilių) bando įsiliesti į A2 magistralę. Be to, Doverio pasienio kontrolė vyksta dar uosto teritorijoje prieš išvažiavimą. Folkestone mieste yra Eurotunelio terminalas. Čia procesas yra kitoks: jūs išvažiuojate iš traukinio tiesiai ant greitkelio A20 (M20), o pasienio kontrolė vyksta dar Prancūzijoje prieš įvažiavimą į traukinį (išėjimas iš Anglijos vyksta taip pat greitai). Taigi, techninės praleidimo galios Anglijoje (t.y. kiek greitai išvažiuosite iš jūros perėjimo zonos) yra greitesnės Eurotunelyje (Folkestone) nei Doverio uoste, kur dažnai eismo spūstys nukeliauja iki pat išvykimo vartų. Jei jums svarbu kuo greičiau pasiekti Londoną (M25), Eurotunelis dažnai suteikia 15–20 minučių pranašumą prieš keltą dėl greitesnio išvažiavimo.

10. Kokia yra prognozė – ar ateityje bus atsirasti nauji, dar greitesni maršrutai?

Logistika vystosi sparčiai. Šiuo metu kalbama apie greituoju traukiniais susijusias galimybes, tačiau tie traukiniai (pvz., „Eurostar“) veža tik keleivius be automobilių ir vyksta iš Briuselio ar Paryžiaus, kas mums netinka tiesiogiai. Kas tikėtina artimiausiu metu – tai didesnis keltų ir tunelių automatizavimas, kas turėtų sumažinti eiles. Taip pat planuojami nauji kelių ruožai Lenkijoje ir Vokietijoje, kurie turėtų pagerina srautą. Tačiau revoliucinio pasikeitimo, pvz., naujo tilto per La Manšą, artimiausiu dešimtmečiu nebus. Todėl dabartiniai maršrutai (Calais ir Hook of Holland) išliks pagrindiniais. Mano nuomone, ateityje didesnį vaidmens vaidins ne fizinis greitis, o skaitmeninis pasiruošimas – programėlės, kurios realiu laiku rodo pasienio eiles, leis tiksliai suplanuoti atvykimo laiką, kad nereikėtų laukti neaiškiame lauke.