Grafikas išvykimo ir atvykimo į ir iš Anglijos: Visiškas vadovas ir logistikos eksperto žinios

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, ne kartą teko girdėti vieną tą patį klausimą, kuris sužadina didžiausią klientų, planuojančių siuntą į Jungtinę Karalystę, nerimą: „Kada tiksliai mano krovinys atvyks?“ Atrodytų, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kurie GPS signalai sekia kiekvieną judesį, atsakymas turėtų būti paprastas. Tačiau praktika rodo, kad maršrutas „Lietuva – Anglija“ yra vienas sudėtingiausių ir reikalaujančių ne tik techniškų žinių, bet ir gili supratimo apie procesus, kurie vyksta už vairuotojo ir net logistikos vadovo kontrolės ribų.

Anglija (arba teisingiau – Jungtinė Karalystė) yra sala. Šis paprastas geografinis faktas viską pakeičia. Skirtingai nei pervežimai po kontinentinę Europą, čia visada įeina papildomas elementas – jūros perplaukimas. Be to, po „Brexit“ įvykusio išstojimo iš Europos Sąjungos, pasikeitė ne tik politinė, bet ir administracinė realybė. Muitinės procedūros, kurios anksčiau dažnai buvo tik formalumas, dabar tampa kritiniu tašku, lemiančiu, ar vairuotojas spės įsibrėžti į keltą, ar bus priverstas laukti eilėjeje valandomis, o kartais ir dienomis.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip iš tikrųjų formuojasi išvykimo ir atvykimo grafikai. Mes ne tik aptarsime standartinius laikus, bet ir panagrinėsime tas nematomas kliūtis, kurias gali sukelti oras, dokumentai ar net paprasta eilė prie Londono žiedinės kelio (M25). Suprasdami šiuos niuansus, Jūs ne tik galėsite realiau planuoti savo verslo ar asmeninius reikalus, bet ir išvengsite nereikalingo streso, laukdami siuntos. Svarbiausia tai, kad tikslus grafikas – tai ne tik data dienoraštyje, tai sudėtingas mechanizmas, kurį valdo profesionalų komanda.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai užduoda apie krovinių pervežimo grafikus į ir iš Anglijos. Čia rasite ne sausus faktus, o praktinius paaiškinimus, paremtus ilgamečia patirtimi.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją ir atgal?

Vidutinis standartinio sunkvežimio kelionės laikas nuo Lietuvos (pvz., Vilniaus ar Kauno) iki Anglijos (priklausomai nuo pristatymo vietos – Londonas, Midlands ar šiaurė) svyruoja nuo 3 iki 5 dienų viena kryptimi. Tai yra „optimalus“ laikas, kai viskas vyksta pagal planą. Į šį laiką įskaičiuojamas važiavimas per Europą (Lenkija, Vokietija, Belgija arba Nyderlandai), laukimas prie uosto, keltų perplaukimas (kuri paprastai trunka 1,5–2 valandas Dover–Calais maršrutu arba 6 valandas Eurotuneliu), bei važiavimas pačioje Anglijoje. Grįžtant laikas gali šiek tiek skirtis dėl skirtingo intensyvumo eismo ar muitinės procedūrų, tačiau bendras intervalas išlieka panašus. Reikia rememberedti, kad tai nėra keleivinio autobuso grafikas – sunkvežimis turi techninius apribojimus (greitis ne daugiau 90 km/h valandą Europoje ir 60 mph Anglijoje) bei privalomus poilsio intervalus, kurie tiesiogiai prailgina kelionę.

2. Kodėl nurodytas atvykimo laikas gali pasikeisti, nors vairuotojas jau važiuoja?

Tai, turbūt, dažniausia painiavą sukelianti aplinkybė. Net jei sekimo sistemoje matote, kad vairuotojas yra netoli tikslo, laikas gali pasislinkti. Pirmasis ir pagrindinis priežastis – eilės prie jūros perėjimo. Prie Doverio ar Eurotunelio susiformuoja eilės, kurios, ypač poilsio dienomis arba švenčių metu, gali trukti kelias valandas. Jei vairuotojas praleido savo „slotą“ (rezervuotą laiką kelionei), jis gali būti nukreiptas laukti kito laisvo kelio. Antra priežastis – muitinė Anglijoje. Nors dokumentai dažnai pateikiami iš anksto, kartais muitinės pareigūnai nusprendžia atlikti papildomą patikrą (fizinę krovinio apžiūrą). Tokiu atveju vairuotojas privalo užuoti į specialų terminalą, o tai užtrunka nuo kelias valandų iki visos dienos. Trečia priežastis – techniniai trūkumai ar avarijos autostradose, ypač sunkiai įveikiamame M25 kelyje aplink Londoną, kur spūstys yra kasdieninis reiškinys.

3. Kaip „Brexit“ pakeitė išvykimo grafiką ir ar tai daro įtaką greičiui?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją logistikoje, ir, deja, ne greičio link. Išstojus iš ES, kiekviena siunta, kuri kerta Lamanšą, turi būti deklaruojama. Anksčiau vairuotojas galėdava tiesiai važiuoti į keltą, dabar jis privalo turėti patvirtintą „MRN“ (Movement Reference Number) kodą. Jei dokumentuose yra klaida arba muitinės sistema užstringa, vairuotojas nebus įleistas į keltą, kol viskas neišsiaiškins. Tai reiškia, kad dabar reikia planuoti didesnį laiko rezervą prieš pat išvykimą į jūrą. Be to, Anglijoje įsibėgėjęs importo kontrolės punktų tikrinimas (BCP – Border Control Posts) ypač liečia maisto produktus ar gyvūnų kilmės siuntas. Tai reiškia, kad net ir atvykus į Angliją, krovinys gali būti sulaikytas ne prie pat kliento sandėlio, o specialioje patikros vietoje, kas visiškai suardo numatytą pristatymo grafiką.

4. Kas yra grupiniai pervežimai (Groupage) ir kodėl jie trunka ilgiau?

Grupiniai pervežimai, kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų kroviniai, yra ekonomiškas, bet lėtesnis sprendimas. Čia grafikas priklauso ne tik nuo vairuotojo, bet ir nuo logistikos centro darbo. Prieš išvykstant į Angliją, sunkvežimis turi užpildyti savo priekabą. Tai reiškia, kad jis važiuoja po Lietuvą (ir kartais Latviją, Estiją) surinkdamas siuntas. Šis surinkimo etapas gali trukti 1–2 dienas. Vėliau, atvykus į Angliją, krovinys iškraunamas sandėlyje ir paskirstomas mažesniais automobiliais (kurjeriais) galutiniams gavėjams. Todėl, jei užsisakote grupinį pervežimą, nurodytas terminas dažnai būna ne „pristatymo data“, o „savaitė“ (pvz., 15–19 diena). Toks grafikas leidžia mums sumontuoti efektyvų maršrutą, bet klientui reikia kantrybės.

5. Kaip veikia keltų ir Eurotunelio tvarkaraščiai, ar jie veikia 24/7?

Tai vienas patikimiausių grandžių grandinėje. Keltai maršrutu Dover–Calais ir Eurotunelis (Folkestone–Calais) veikia be perstojimo, visą parą, 365 dienas per metus. Keltai išvyksta kas 30–45 minutes, o Eurotunelio traukiniai kursuoja maždaug kas 15–20 minuotų kas valandą. Tai atrodo idealu, tačiau problema ta, kad tenka būti tam tikru laiku. Logistikos kompanijos rezervuoja bilietus iš anksto. Jei dėl eismo įvykių Lenkijoje ar Vokietijoje vairuotojas vėluoja ir netenka savo rezervuoto laiko, bilieto keitimas gali būti brangus arba laikas gali būti pastumtas į kitą parą. Be to, kartais dėl blogo oro (pvz., stipraus vėjo) keltai gali būti atšaukti arba dėl techninių gedimų sustabdomi Eurotunelio traukiniai. Tokie atvejai reti, bet jie visiškai išmesčia grafiką iš vėžių.

6. Ar galima užsakyti ekspresinį pervežimą ir kiek tai trumpina laiką?

Taip, galima. Ekspresinis pervežimas paprastai reiškia, kad sunkvežimis važiuoja tiesiai nuo siuntėjo iki gavėjo be sustojjimų tarpinėse bazėse (kai tai įmanoma) arba kad krovinys yra vienintelis toje priekaboje (dalinelės krovinys). Tokiu atveju kelionės trukmė gali sutrumpėti iki 2–3 dienų viena kryptimi. Tačiau čia taip pat veikia fizikos dėsniai – vairuotojas vis tiek turi privalomą poilsį (po 4,5 valandos vairavimo – 45 min). Taigi, net ir ekspresas negali važiuoti 24 valandas iš eilės. Ekspresas daugiausia padeda sumažinti laiką, kuris skiriasi surinkiant/išskirstant krovinius sandėliuose. Jei Jums reikia, kad prekės būtų Anglijoje rytoj ar poryt, ekspresas yra vienintelis variantas, tačiau tai kainuoja gerokai brangiau.

7. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio režimai (tachografai) veikia atvykimo laiką?

Tai techninis, bet labai svarbus dalykas, kurį dažnai pamiršta klientai. Sunkvežimių vairuotojai gali vairuoti ne ilgiau kaip 9 valandas per dieną (iš jų tik 4,5 valandas iš eilės be pertraukos) ir privalo ilsėti 11 valandų per parą. Tiesa, yra išimčių (dviejų vairuotojų komanda), kai vairuotojai keičiasi ir sunkvežimis gali judėti be sustojjimų ilgiau, tačiau tai brangesnė paslauga. Jei maršrutas trunka 30 valandų vieno vairuotojo atveju, jis privalo padaryti pertrauką miegui. Todėl, jei vairuotojas išvyksta pirmadienį ryte, antradienio vakare jis gali būti priverstas sustoti miegoti, o atvykti tik trečiadienio ryte. Mes negalime priversti vairuotojo laužyti šių taisyklių, nes tai kelia pavojų saugumui ir yra baudžiamą. Planuodami grafiką, mes visada įskaičiuojame šias poilsio pauzes.

8. Kaip atvykimo laiką veikia Anglijos geografinė padėtis (Londonas vs. Šiaurė)?

Anglija nėra maža šalis, o kelionė po ją gali trukti ilgai. Atvykus į Doverį (pietų rytai), reikia nukeliauti į paskirties vietą. Jei klientas yra pietryčiuose (Londonas, Kentas, Essex), atvykimas bus greitas – tą pačią dieną arba kitos dienos ryte. Tačiau jei krovinys eina į šiaurę (Mančesteris, Liverpulis, Newcastle, Glasgow Škotijoje), tai reiškia papildomas 6–10 valandų važiavimo Anglijos vidumi. Anglijos keliai, ypač A klasės (ne autostrados), gali būti užstrigę sunkvežimų eilėse, o judėjimo greitis miestuose ribojas. Todėl, siunčiant krovinius į toliau nutolusius regionus, prie standartinio tranzito laiko (iki Doverio) reikia pridėti dar vieną pilną darbo dieną.

9. Ar galima sekti krovinio judėjimą realiu laiku ir kaip tikslu ta informacija?

Dauguma šiuolaikinių logistikos kompanijų, įskaitant ir mūsų, siūlo krovinio sekimo (tracking) funkciją. Jūs galite matyti, kur yra Jūsų krovinys, ar jis jau kirto Lamanšą, ar jis iškrautas. Tačiau reikia vertinti šią informaciją su kritine nuomone. GPS signalas gali būti netikslus uoste arba požeminiuose tuneliuose. Be to, sistema gali rodyti „važiuoja“, nors vairuotojas gali stovėti eilėje prie keltą. Sekimo sistema yra puikus įrankis bendrai situacijai sužinoti, bet ji nėra orakulas, galintis nuspėti, ką veiks muitinės pareigūnas po 20 minučių. Geriausias informacijos šaltinis yra tiesioginis ryšys su savo vadybininku, kuris turi tiesioginį ryšį su vairuotoju.

10. Ką daryti, jei krovinys vėluoja, o man jis labai skubus?

Pirmiausia – nepanikuoti ir nedaryti spaudimo vairuotojui (jis negali važiuoti greičiau nei leidžia įstatymai ir saugumas). Jei matote, kad grafikas griūva, nedelsdami susisiekite su savo logistikos atstovu. Kartais galime rasti alternatyvių sprendimų, pavyzdžiui, jei krovinys dar nebuvo išvežtas iš sandėlio, galime pabandyti pervesti jį į kitą, greitesnę mašiną, kuri tikriausiai tuščia grįžta iš Anglijos. Jei krovinys jau yra kelyje, mes galime suorganizuoti, kad jį Anglijoje pasiektų vietinis kurjerinis transportas (jei tai maža siunta) ir pristatytų į rankas greičiau, nei tai padarytų sunkusis vilkikas, gabenantas kitas siuntas. Komunikacija čia yra raktas – kuo anksčiau sužinosite apie pavojų, tuo didesnė tikimybė išvengti problemų.

Išvada

Grafikas išvykimo ir atvykimo į ir iš Anglijos nėra fiksuota geležinkelio bėgių sistema. Tai gyvas, lankstus organizmas, kuris nuolat reaguoja į išorinius veiksnius – nuo orų sąlygų Lamanšo sąsiauryje iki muitinės pareigūnų nuotaikos Kente kažką rytą. Mano dviejų dešimtmečių patirtis moko, kad svarbiausia ne tiek nuspėti tikslų valandą, kiek sugebėti valdyti procesus ir lanksčiai reaguoti į iššūkius.

Klientams svarbu suprasti, kad kai kalbame apie 3–4 dienų terminą, mes įtraukiame ne tik važiavimo laiką, bet ir visus rezervus, kurie leidžia užtikrinti, kad siunta pasieks paskirties vietą net ir esant nepageidaujamoms aplinkybėms. Profesionali logistika – tai ne tik vairuotojų valdymas, tai ir dokumentų tvarkymas, muitinės procedūrų priežiūra bei gebėjimas numatyti „butelio kaklelius“, kurie susidaro, pavyzdžiui, prieš Kalėdas arba pavasario atostogų metu.

Rengdamasis siuntai į Angliją, visada rekomenduoju savo klientams planuoti iš anksto, tikrinti dokumentų teisingumą ir būti kantriems. Pasitikėjimu savo pervežėju ir atviru dialogu galima išvengti daugumos stresą sukeliančių situacijų. Nors mes negalime užtikrinti, kad Anglijoje niekada nelys lietus ar kad autostradoje nebus spūsties, mes galime užtikrinti, kad Jūsų krovinys bus prižiūrėtas, saugomas ir, nepaisant visų kliūčių, pasieks tikslą kuo greičiau tai įmanoma. Štai kas yra tikroji, patikima logistika.