Gidas: Siuntų transportavimas iš Anglijos – Viskas, ką reikia žinoti

Įvadas

Jau daugiau nei dvi dešimtis metų stebiu, kaip vystosi logistikos pasaulis, o ypač – prekybos ryšiai tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos. Anksčiau tai buvo paprasta: pakrovei prekes į mašiną, važiavai pro kelią pasienio kontrolę (jei toks išvis buvo) ir po poros dienų iškrauname Vilniuje arba Klaipėdoje. Tačiau po „Brexit“ viskas pasikeitė. Dabar Anglija nebešalina Europos Sąjungos, o tai reiškia, kad kasdieninis prekių judėjimas tapo sudėtingesniu, tačiau vis tiek įgyvendinamu procesu.

Daugelis verslo atstovų ir privačių asmenų, norinčių atvežti prekes iš Didžiosios Britanijos, jaučia sumaištį: girdi apie muitines, EORI kodus, deklaravimą, tačiau ne visi suprantą, kaip tai veikia praktiškai. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo ilgamečia patirtimi ir paaiškinsiu visą procesą nuo A iki Z. Mūsų tikslas – padaryti taip, kad jūsų siunta iš Anglijos pasiektų Lietuvą greitai, saugiai ir be nereikalingų rūpesčių. Nesvarbu, ar tai vienas kėdės komplektas, ar pilnas sunkvežimio krovinys, taisyklės panašios, o dėmesys detaliems lemia sėkmę.

Šiame vadove aptarsime dokumentus, kainas, trukmes ir daugelį kitų niuansų, kurie, mano nuomone, yra būtini kiekvienam, kuris planuoja siuntų transportavimą iš Anglijos.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kaip „Brexit“ pakeitė siuntų transportavimą iš Anglijos į Lietuvą?

Tai, turbūt, aktualiausias klausimas. Iki 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė buvo ES rinkos dalis, todėl prekių judėjimas buvo laisvas. Dabar, kai JK yra „trečioji šalis“, kiekviena siunta turi būti deklaruojama tiek išvykstant iš Anglijos (eksportas), tiek atvykstant į Lietuvą (importas).

Praktiškai tai reiškia tai, jog negalima tiesiog „užsukti“ ir parodyti prekių sąrašą. Dabar reikia pildyti muitinės deklaracijas. Atsirado papildomi formalumai: reikia teisingai nustatyti prekių kodus (TN/KD kodus), apskaičiuoti muitus ir PVM. Be to, pačioje Anglijoje taip pat atsirado naujų tikrinimų, ypač jei transportuojama gyvūninės kilmės produkcija ar maistas. Nepaisant šių sudėtingumų, profesionalios logistikos kompanijos su šiuo procesu susiduria kasdien ir jį sugeba suorganizuoti be didelių stabdžių. Svarbiausia klientui yra suprasti, kad dokumentacija turi būti tvarkinga dar prieš išvežant prekes iš siuntėjo sandėlio.

2. Kokius dokumentus reikia turėti transportuojant siuntas iš JK?

Dokumentacija – tai visų rūpesčių šaltinis arba, jei viskas tvarkoje, raminantis veiksnys. Pagrindinis dokumentas yra prekių siuntos vadybinis dokumentas (CMR). Jis patvirtina transportavimo sutartį tarp vežėjo ir siuntėjo. Tačiau dėl muitinės svarbiausias yra komercinė sąskaita (Commercial Invoice). Ji turi būti pateikta anglų kalba, o joje turi būti nurodyta: - Siuntėjo ir gavėjo duomenys. - Išsamus prekių aprašymas (ne „baldai“, o „medinės kėdės su odine apdaila“). - Prekių kiekis ir svoris. - Prekių vertė (be PVM). - Prekės kodas (HS kodas), jei jį žino siuntėjas.

Be to, jei prekės yra pavojingos (ADR), reikalingi specialūs leidimai. Jei siunčiate naudotas prekes, būtinas pirkimo-skyrimo kontraktas, nes muitinė gali prašyti įrodymų, kad prekės nebuvo pavogtos. Kai kuriais atvejais gali prireikti sertifikatų (pvz., kelių transporto priemonių techninės apžiūros ar elektros prietaisų atitikties CE ženklui).

3. Kas yra EORI numeris ir ar jis man būtinas?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris – tai unikalus kodas, naudojamas muitinės operacijoms atlikti visoje Europos Sąjungoje. Jei planuojate importuoti prekes iš Anglijos į Lietuvą (ar bet kurią ES šalį), jums būtinai reikia ES EORI numerio.

Be šio numerio muitinė nebus galima išduoti importo deklaracijos, o tai reiškia, kad siunta bus sustabdyta sienoje arba uoste. Lietuvoje šį numerį išduoda Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Jo gavimas yra nemokamas ir procesas yra gana greitas, tačiau tai reikia padaryti iš anksto. Dažnai klientai klaidingai manosi, kad jei siunta maža, EORI numerio nereikia – tai mitas. Muitinės reglamentas nenumato išimčių pagal siuntos dydį, kai kalbame apie komercinį importą.

4. Kaip formuojasi siuntų transportavimo kaina iš Anglijos?

Kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo labai daug veiksnių. Pagrindiniai komponentai yra šie: 1. Transportavimo paslaugos mokestis: Už kelią ir degalus. Ši kaina svyruoja priklausomai nuo degalų kainos rinkoje ir sezoniškumo (pvz., prieš Kalėdas kaina šuoliuoja aukštyn). 2. Muitinės tarpininkavimo mokestis: Tai mokamas už tai, kad brokeris parengia deklaracijas Anglijoje ir Lietuvoje. 3. Muitai (Import Duty): Priklauso nuo prekių rūšies (pagal HS kodą). Kai kurioms prekėms muitų nėra (pvz., daugumai tekstilės iš JK yra 0% muitai, tačia tai gali keistis). 4. PVM (Value Added Tax): Importuojant prekes į Lietuvą, mokamas 21 % PVM nuo prekių vertės, transportavimo išlaidų (iki ES sienos) ir muitų sumos. 5. Papildomos paslaugos: Jei reikia krovinio įkėlimo ar iškrovimo su kranu, jei siunta yra pavojinga arba jei reikia ypatingo sandėliavimo.

Verta paminėti, kad kaina taip pat priklauso nuo to, ar tai dalinis krovinys (kai prekes vežame kartu su kitų klientų siuntomis), ar pilna mašina (FTL). Daliniai kroviniai (LTL) yra pigesni vienetui, tačiau gali šiek tiek užtrukti dėl prekių surinkimo ir išdalijimo terminaluose.

5. Kiek laiko užtrunka siuntos iš Anglijos atvežimas?

Standartinis terminas, kurį vadovaujantis savo patirtimi aš nurodau, yra nuo 3 iki 7 darbo dienų. Tačiau tai labai priklauso nuo konkretaus maršruto. Jei siunta renkama pietinėje Anglijoje (netoli Londono) ir vežama tiesiai į Vilnių, tai gali užtrukti vos 3–4 dienas. Jei reikia vykti į šiaurę (Škotija, Midlandsas) arba atvykti į atokų Lietuvos miestelį, terminas gali ilgti iki savaitės.

Svarbus veiksnys yra ir keltų ar Eurotunelio užimtumas Doverio-Frethuno ruože. Kartais dėl didelio transporto srauto ar muitinės kontrolės uoste kilpa gali užtrukti ilgiau nei įprasta. Be to, jei dokumentuose yra klaidų, muitinė gali sustabdyti siuntą papildomam tikrinimui, kas automatiškai prailgina pristatymo laiką. Todėl visada raginu savo klientus dokumentus pateikti kuo anksčiau.

6. Kas yra dalinis krovinys (LTL) ir kada jis apsimoka?

Dalinis krovinys (angliškai Less than Truckload – LTL) yra pasirinkimas, kai jūsų prekės neužpildo visos sunkvežimio erdvės. Tai yra vienas populiariausių būdų transportuoti prekes iš Anglijos mažesnėms ir vidutinėms įmonėms. Šiuo atveju mūsų logistikos kompanija surenka prekes iš kelių skirtingų siuntėjų į vieną mašiną.

Tai apsimoka tada, kai krovinio svoris ar tūris neviršija 15 pakyros vietų (EP) arba apie 3–5 tonų. Kainą skaičiuojame už pakyros vietą (1,2 m x 0,8 m x 1,5 m) arba už užimtą tūrį/metrus. Privalumas – žymiai mažesnė kaina nei nuomoti visą mašiną. Trūkumas – gali šiek tiek užtrukti ilgiau, nes reikia važiuoti pro surinkimo terminalus Anglijoje ir paskirstymo terminalus Lietuvoje. Tačiau su efektyvia maršrutizacija šis skirtumas dažnai būna minimalus.

7. Ar galiu transportuoti asmeninius daiktus (e.g., kai persikeliau gyventi)?

Taip, galima, tai gana dažna paslauga, tačiau čia taikomi kiti muitinės reikalavimai. Jei asmuo persikelia gyventi iš Anglijos į Lietuvą ir turi nuosavus naudotus daiktus (baldus, drabužius, buitinę techniką), jis gali kreiptis dėl muitų atleidimo.

Tam reikia įrodyti, kad: - Asmuo gyveno Anglijoje ne mažiau kaip 12 mėnesių. - Daiktai buvo naudojami asmeniniam vartojimui ir jų nupirkyta ne mažiau kaip prieš 6 mėnesius. - Asmuo atveža daiktus į savo nuosavą būstą Lietuvoje.

Tokiu atveju gali būti atleista nuo PVM ir importo muitų. Būtina pateikti galiojantį pasą, gyvenamosios vietos pažymėjimą iš JK ir sąrašą daiktų su vertėmis (nors jų ir neperka, muitinė turi žinoti apytikslę vertę). Jei šių sąlygų neįvykdoma (pvz., atvežate naujus daiktus, kuriuos nusipirkote išpardavime Anglijoje verslui), tai laikomas paprastu importu ir apmokestinamas pagal standartines taisykles.

8. Kaip vyksta muitinės kontrolė ir kas daryti, jei siunta „ušoko“?

Muitinės kontrolė vyksta dviem etapais: išvykstant iš Anglijos (JK eksporto deklaracija) ir atvykus į Lietuvą (ES importo deklaracija). Dažniausiai viskas vyksta elektroniniu būdu, ir fizinio krovinio patikrinimo nereikia. Tačiau muitinė turi teisę rinkti rizikos valdyti – tuomet siunta gali būti nukreipta į vizualinį ar rentgeno tikrinimą.

Jeigu siunta „ušoko“ (t. y. buvo sustabdyta), nereikia panikuoti. Dažniausiai priežastis būna neteisingai užpildyta komercinė sąskaita (pvz., per daug bendras prekių pavadinimas) ar trūkstantis priedas. Tokiu atveju mūsų brokeris susisiebia su klientu, papildo dokumentus ir perduoda juos muitinei. Gali kilti papildomų išlaidų už sandėliavimą tikrinimo metu ar patį tikrinimą, tačiau jei dokumentai tvarkingi, problema išsprendžiama per 1–2 dienas. Mano patirtis rodo, kad 90 proc. problemų galima išvengti tiesiog gerai parengus dokumentus iš anksto.

9. Kokios prekės yra draudžiamos arba specialiai reguliuojamos?

Nors dauguma prekių gali būti transportuojamos be apribojimų, yra kategorijų, kurios reikalauja ypatingo dėmesio. Pirmiausia tai maistas ir gyvūninės kilmės produktai. Jų importas iš JK dabar yra griežtai reguliuojamas – reikia sanitarijos veterinarinių sertifikatų, o kai kurių produktų (pvz., mėsos ar pieno produktų) išvis nebegali atvežti asmeninis poreikis.

Antroji grupė – pavojingos medžiagos (ADR) (degalai, chemikalės, aerozoliai). Jų vežimui reikalingi specialios įrangos vairuotojai ir transporto priemonės. Trečia – ginklai, amunicija ir medicinos priemonės, kurios reikalauja specialių leidimų.

Taip pat reikia atsiminti, kad negalima vežti prekių, pažeidžiančių intelektinę nuosavybę (pvz., netikros „Adidas“ ar „Nike“ prekės). Muitinė tokias siuntas konfiskuoja be dialogo. Prieš vežant bet kokias abejotinas prekes, visada patariu pasikonsultuoti su logistikos ekspertu.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją iš Anglijos?

Rinka pilna各种 pasiūlymų, tačiau kriterijai, kuriuos ačiau vadovaujuosi pasirinkdamas partnerį ar patariantis klientams, yra šie: 1. Patirtis su JK rinka: Ne kiekvienas vežėjas moka dirbti su JK dokumentacija. Būtina rasti tą, kuris turi savo brokerius Anglijoje ir Lietuvoje. 2. Apžvalgos ir reputacija: Žiūrėkite ne tik kainą, bet ir tai, ką klientai sako apie komunikaciją. Prarastas krovinys ar vėluojantis atsakymas į el. laišką kainuoja daugiau nei užsavedas 50 eurų. 3. Draudimas: Patikrinkite, ar vežėjas turi krovinio draudimą (CMR draudimas). Standartinis atsakomybės limitas yra mažas (apie 8,33 SDR/kg), todėl verta klausti apie galimybę padidinti draudimo sumą. 4. Skaidrumas: Geras pervežėjas niekada neslepia paslėptų mokesčių. Kaina turi būti aiški: ar jau įskaičiuota muitinės tarpininkavimo paslauga, ar ne.

Pasirinkus profesionalią kompaniją, jums nereikės rūpintis techninėmis detalėmis – tiesiog pateiksite prekes ir gausite jas pasirinktoje vietoje.

Išvada

Siuntų transportavimas iš Anglijos į Lietuvą šiandien nėra paprasta „kelionė per miestą“, tačiau ir nėra neišsprendžiama užduotis. Po „Brexit“ susiformavo nauja tvarka, kuri reikalauja geresnio pasiruošimo ir supratimo, tačiau logistikos grandinės jau prisitaikė ir veikia sklandžiai. Kaip ekspertas, kuris šioje srityje dirba jau daugiau nei 20 metų, galiu užtikrinti, kad pagrindinis sėkmės raktas yra kokybiška komunikacija ir laiku parengta dokumentacija.

Nesvarbu, ar esate didelė importuotoja įmonė, ar asmuo, norintis atvežti svajonių baldus iš Londono – principai vienodi. Pasirūpinkite EORI numeriu, tikslia komercine sąskaita ir pasitikėkite savo logistika. Tada jūsų siunta nenuvils ir atvyks laiku, leisdama jums mėgautis prekėmis arba vystyti verslą be nereikalingų stresų. Logistika yra ne tik mašinos ir keliai, tai yra pasitikėjimo valdymas – ir šiuo atžvilgiu Anglijos maršrutai yra vieni įdomiausių ir patirtį reikalaujančių mūsų srityje.