Geros kainos už reguliarius reisus į Angliją: Profesionalo vadinas efektyviam logistikos valdymui

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, praleidžius už knygų ir kelių žemynų ribų, stebėjau, kaip tarptautinės logistikos pasaulis virto sudėtingingu mechanizmu. Viena pati aktyviausių ir reikšmingiausių krypčių lietuviams verslininkams bei individualiems siuntų siuntėjams visada buvo ir išlieka Jungtinė Karalystė. Nors „Breksitas“ sukėlė daugybę sąsiaurio perkėlimų ir muitinės procedūrų chaoso, Anglija kaip rinka vis tiek vaidina pagrindinį vaidmenį daugelio mūsų verslų eksporto strategijose.

Tačiau vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį girdžiu iš savo klientų – ne tik didžiulių įmonių logistikos vadovų, bet ir smulkaus verslo atstovų, siunčiančių prekes parduotuvėms arba „eBay“ platformose – yra tas: kaip rasti gerą kainą už reguliarius reisus, nepaverčiant šio proceso lošimų rulete? Pasakysiu iš karto: žemiausia kaina retai kada yra geriausia. Ekspertinėje prasme „gera kaina“ yra optimumas tarp patikimumo, greičio ir galutinės sąskaitos, kurią mokate ne už vairuotoją, o už pristatytą ir parduodamą prekę.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susiformuuoja kainos reguliariuose maršrutuose į Angliją, ką turėtumėte žinoti apie paslėptas išlaidas ir kaip sudaryti tokias sutartis, kurios apsimoka. Mes ne kalbėsime tik apie skaičius; mes kalbėsime apie logistikos filosofiją, leisiančią jums miegoti ramiai, žinant, kad jūsų krovinys kerta Lamanšą laiku.

Šiuo metu rinka yra labai dinamiška. Kuro kainos šokuoja, keltų vietų trūksta sezono metu, o Jungtinės Karalystės muitinės taisyklės keičiasi dažniau nei oras. Tokiomis sąlygomis fiksuoti kainos už reguliarius reisus tampa ne tik pigumo, bet ir išlikimo klausimu. Toliau pateikiame išsamią informaciją, padėsiančią jums suorientuoti šioje srityje.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skirsnyje suformulavau 10 klausimų, kurie, mano ilgametės patirties nuomone, labiausiai rūpina klientus planuojantiems reguliarius krovinių pervežimus į Angliją. Atsakymai leis jums suprasti mechanizmus, kurie lemia galutinę transportavimo kainą.

1. Kodėl kainos už reisus į Angliją svyruoja ir kaip tai įtakoja reguliarius klientus?

Kainų svyravimai logistikoje yra tokie pat natūralūs kaip ir oro temperatūros pokyčiai. Keliaujant į Angliją, turime omenyje kelis pagrindinius veiksnius: kuro kainas (kurios labai priklauso nuo pasaulinių naftos kainų), keltų bilietų kainas (ypač Dover-Calais arba Dover-Dunkirk maršrutuose) bei, žinoma, Euro ir svaro sterlingų santykį. Reguliarus klientas gauna pranašumą, nes, sudarydama ilgalaikę sutartį, transporto įmonė gali „užfiksuoti“ tam tikras kainas arba nustatyti koregavimo mechanizmą, kuris apsaugo nuo staigių šuolių. Be to, reguliariai kuriant maršrutus, vairuotojai žino, kur užpilti pigiau kurą, kur nusipirkti maistą ir kuria keliuva važiuoti, kad sutaupyti laiko – visi šie dalykai sumažina operacines išlaidas, o tai leidžia mums pasiūlyti geresnę kainą klientui.

2. Kas yra „krovininių kaupimas“ (groupage) ir ar jis tikrai vertas dėl mažesnės kainos?

Krovininių kaupimas, arba angliškai vadinamas „groupage“, yra metodas, kai viename sunkvežimyje gabenami kelių skirtingų klientų kroviniiai. Jei jums reikia pervežti tik keletą paletų ar net vieną kaušą (kurį įdedame į bendrą voratinklinę konstrukciją), tai yra geriausias būdas sutaupyti. Vietoj to, kad mokėtumėte už visą sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), jums mokama tik už užimamą vietą. Tačiau čia yra vienas „bet“: geresnė kaina reiškia ilgesnį pristatymo laiką. Turiu būti nuoširdus – jei jums reikalingas „vakar pristatyti“ krovinys, groupage gali nepritapti. Tačiau jei planuojate atsargas savaitėms į priekį, tai yra efektyviausias būdas sumažinti išlaidas. Reguliarūs reisai leidžia mums geriau planuoti krovinių kombinacijas, todėl mūsų klientai, kur pasitiki savo atsargų planavimu, gauna itin konkurencingas kainas.

3. Kaip „Breksitas“ pakeitė kainų struktūrą ir kas dabar yra įtraukiama į sąskaitą?

Anksčiau įsivaizduodamas kainą į Angliją, galvojome tik apie kelią ir keltą. Po „Breksito“ situacija pasikeitė radikaliai. Dabar kainą sudaro ne tik fizinis pervežimas, bet ir muitinės brokerio paslaugos, deklaravimas, galimas GVH (galutinis suvartojimo harmonizavimas) mokestis, o kartais ir importo PVM. Kai kalbame apie gerą kainą, turiu omenyje skaidrų sąskaitos pateikimą. Nereikėtų rinktis pigiausio pervežėjo, jei jis neįtraukia muitinės išlaidų į savo pasiūlymą, nes vėliau gali tekti mokėti dvigubai: nekompetentingam brokeriui ir už delsimą terminaluose. Mano patirtis rodo, kad profesionaliai organizuotas reguliarus reisas įtraukia visas šias procedūras į fiksuotą kainą, o tai klientui duoda ramybę.

4. Kodėl pigiausi pasiūlymai gali tapti brangiausia klaida?

Logistikoje, kaip ir gyvenime, nemokamas sūris yra tik pelės gaudykloje. Jei gavote pasiūlymą, kuris yra 20–30 proc. žemesnis nei rinkos vidurkis, susidomėkite, kodėl. Dažnai tai gali reikšti, kad transporto įmonė naudoja senas, techninius sunkvežimius, kurie genda pusiaukelėje (tai reiškia delsimą ir krovinio sugadinimo riziką), arba, dar blogiau, įmonė neturi licencijų ir draudimo. Aš galiu prisiminti daugybę istorijų, kai klientai atėjo pas mane po to, kai jų kroviniai „užstrigo“ kažkurioje Lenkijoje ar Vokietijoje su nelegaliu pervežėju. Gera kaina už reguliarius reisus apima draudimą (CMR draudimas), patikimus vairuotojus ir techninį aptarnavimą. Taupyti ant saugumo – tai tiesiog kvesti bėdą.

5. Kaip krovinių tipas įtakoja kainą ir ar galima kažkaip tai optimizuoti?

Ne kiekvienas krovinys yra vienodas. Paletės su lengvais prekėmis (pavyzdžiui, vata arba putėsiais) užima daug vietos, bet sverbi mažai, o atvirkščiai – metalo laužas sverbi daug, bet užima mažai vietos. Logistikoje tai vadinama „LDM“ (Load Meter) arba svorio/volume santykiu. Jei jūsų prekės yra itin didelės (pvz., baldai), gali tekti mokėti už užimtą grindų ilgį, net jei svoris nėra didelis. Kaip ekspertas rekomenduoju: jei įmanoma, optimizuokite pakuotę. Gerai supakuotos prekės standartinėse europaletėse leidžia krauti daugiau prekių į sunkvežimį, o tai mažina kainą vienai paletai. Reguliarūs klientai gali su mumis konsultuotis dėl pakuotės optimizavimo prieš išsiunčiant krovinį, taip sutaupydami šimtus eurų kas mėnesį.

6. Ar verta derėtis dėl kainos už ilgalaikes sutartis ir ką turėčiau jose žiūrėti?

Absoliučiai verta. Jei jūsų įmonė siunčia krovinius į Angliją reguliariai (pavyzdžiui, 2–4 kartus per mėnesį), turėtumėte kalbėti apie fiksuotas kainas. Tačiau derėdamiesi nežiūrėkite tik � skaičius eilutėje. Svarbiausia sutartyje yra „Atsakomybės“ ir „Pristatymo terminai“ skyriai. Gera kaina su sąlyga „pristatysime, kai kažkaip pavyks“ yra beverčia. Rekomenduoju derėtis dėl SLA (paslaugos lygio) sutarčių, kurioje nurodytos neigiamos sąlygos (penalai) už delsimą. Taip pat atkreipkite dėmesį į kuro priedų (fuel surcharge) formulę – ji turi būti aiški ir viešai prieinama (pvz., susieta su „Platts“ indeksais), o ne tai, kad pervežėjas kiekvieną savaitę galvoja kiek nori pridėti prie kainos.

7. Kaip maršruto pasirinkimas (pvz., per Kryžiaus kelius arba per Prancūziją) veikia kainą?

Maršrutas į Angliją nėra vienintelis. Tradicinis kelias eina per Kalėjį (Prancūzija) į Doverį (Anglija). Tačiau yra ir alternatyvų – per Olandiją (Hook of Holland į Harwich) arba net per šiaurę (Zebriugė į Hull). Nors kelias per Olandiją gali atrodyti ilgesnis, keltų kainos ten gali būti žemesnės, o eismo spūstys mažesnės. Be to, po „Breksito“ Prancūzijos pasienio kontrolės taškuose (ypač Kalėjuje) susidaro didelės eilės, kurios vairuotojui laukia valandomis. Laikas – tai pinigai. Jei vairuotojas laukia 10 valandų, reikia mokėti už jo darbo valandas (po 45 minučių poilsio). Profesionali logistikos įmonė renka optimalų maršrutą ne tik pagal kilometrus, bet ir pagal tikimą laiką. Gera kaina dažnai pasiekiamama racionalesniais maršrutais, kurie leidžia išvengti stresinių situacijų.

8. Ką daryti, jei krovinys yra skubus, ar tai visada reiškia dvigubą kainą?

Skubumas visada kainuoja, bet ne visada dvigubai. Čia svarbu suprasti „dedline“ (galutinį terminą). Jei skambinate ir sako: „reikia, kad būtų Anglijoje rytoj“, o sunkvežimys dar Lietuvoje tuščias – tai brangu. Tačiau jei naudojate reguliarius reisus (kaip mūsų siūlomi), kuriems vykstame 2–3 kartus per savaitę, mes tikrai galime įtraukti jūsų skubų krovinį į artimiausią išvykimą be astronominių kainų. Reguliarumo power’as (jėga) čia yra neribotas. Klientai, kuriems turime nustatytus grafikus, žino, kad jei antradienį įveža prekes į sandėlį, trečiadienį jos jau gali būti kelyje. Skubus pervežimas tampa brangu tik tada, kai reikia siųsti atskirą automobilį (ekspedinią) vienam dėžei. Tad planuokite iš anksto, arba susiraskite partnerį su dažniais išvykimais.

9. Kokios yra papildomos išlaidos, kurias dažnai pamiršta įsivaizduojant galutinę kainą?

Vienas didžiausių nesusipratimų kyla su vadinamais „priedais“. Pavyzdžiui, „tail lift“ (pakėlimas gale) – jei jūsų gavėjas Anglijoje neturi pakrovimo rampos ar forkliftero, mums reikia siųti sunkvežimį su hidrauliniu liftu. Tai kainuoja papildomai. Dar vienas dalykas – „limited access“ pristatymas (prieiga prie objekto). Jei reikia važiuoti į Londono centrą, kur reikia specialių leidimų (Congestion Charge, ULEZ), arba į vietą, kur sunkvežimiui tenka vairuoti atbulai – visi šie dalykai yra mokami. Gera kaina už reguliarius reisą visada iš anksto aptaria šias detalės. Aš visada sakau saviems klientams: „pasakykite man ne tik, kas yra dėžėje, bet ir kaip atrodo vieta, kur ją reikia padėti“. Tai išvengia nemalonių staigmenų galutinėje sąskaitoje.

10. Kaip technologijos ir stebėjimo sistemos padeda sutaupyti pinigus?

Anksčiau tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo: „Esu pasienyje“. Dabar turime GPS stebėjimą realiu laiku. Ką tai duoda klientui? Jis gali planuoti savo darbuotojus ar gamybos procesus tiksliai žinodamas, kai krovinys atvyks. Bet kaip tai taikoma prie kainos? Jei vairuotojas pasiklysta arba nukrypsta nuo maršruto, sistema apie tai praneša akimirką. Mes galime iš karto reaguoti, nukreipti jį teisingai ir taip sutaupyti degalų bei, svarbiausia, laiko. Be to, elektroninės dokumentų apykaitos (EDR) leidžia sumažinti administracines išlaidas. Popieriaus dokumentų siuntimas kurjeriu iš Anglijos į Lietuvą kainuoja ir užtrunka. Viskas daroma elektroniniu būdu – tai taip pat yra dalis tos „geros kainos“, kurią matome dideliame vaizde.

Išvada

Apibendrinant šį ilgą ir, tikiuosi, naudingą straipsnį, noriu pabrėžti vieną pagrindinę dalyką: ieškant gerų kainų už reguliarius reisus į Angliją, žiūrėkite ne į pirmąjį eilutę sąskaitoje-invoicuje, o į bendrąją vertę. Mano daugiau kaip dvidešimt metų patirtis mokė, kad pigiausias pasiūlymas dažnai pasirodo esąs brangiausiu dėl vėlavimų, sugadintų krovinių arba nervinimo su muitine.

Gera kaina – tai kainodara, grindžiama ilgalaikiais partneriais, skaidriais sąskaitos komponentais, profesionaliais vairuotojais ir modernia technologija. Tai yra kaina, kuri leidžia jums mums pasitikėti, o jums – daryti savo verslą be rūpesčių dėl logistikos. Anglijos rinka yra per daug svarbi, kad būtų jos eksperimentuoti su abejotinais pervežėjais.

Jeigu ieškote partnerio, kuris supranta ne tik tuščiavidurius konteinerius, bet ir jūsų verslo poreikius, raginu kreiptis į profesionalų. Sudarykite ilgalaikę sutartį, aptarkite maršrutus, pakuotę ir muitinės procedūras iš anksto. Tada galėsite mėgautis ne tik ta, kad sąskaita atrodo priimtina, bet ir ta, kad jūsų prekės Anglijoje pasirodo laiku, kas yra brangiausia galimybė šiandieninėje rinkoje.

Logistika nėra apie krovinių pervežimą iš taško A į tašką B. Tai apie jūsų verslo sklandų funkcionavimą. Pasirinkę kokybę ir reguliarumą, jūs investuojate į savo ramybę ir sėkmę.