Geriausios kainos užsakomiems pervežimams į Angliją: Eksperto vadovas ir optimizavimo strategijos

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, aš daugybę kartų girdėjau vieną tą patį klausimą, kuris sukausto širdį kiekvienam logistikos profesionalui: „Kiek kainos vežti į Angliją?“. Pirmas impulsas – pavadinti konkrečią skaičių, tačiau tiesą sakant, tai būtų netikslus ir net neteisingas atsakymas. Logistika, o ypač maršrutai į Jungtinę Karalystę, niekada nėra tokie paprasti kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Anglija (arba tiksliau JK) nuo Brexito tapo išskirtiniu atveju Europos žemėlapyje, kur kaina formuojasi ne tik pagal kelius ir degalus, bet ir pagal sudėtingus muitinių procedūras, okeaninių pervežimų geometriją ir rinkos bangavimus.

Šiame straipsnyje aš neapsiriboju sausu skaičių išvardijimu. Mano tikslas – pasidalinti giliu žinių bagažu, padėsiančiu jums suprasti, iš kur tiksliai susiformuoja galutinė kaina, ir kaip, turint šią žiną, galite ne tik sutaupyti pinigų, bet ir išvengti brangių klaidų. Geriausia kaina nėra mažiausias skaičius sąskaitoje-faktūroje; geriausia kaina yra optimalus balansas tarp greičio, saugumo ir biudžeto. Šiuo metu, kai rinka kinta greičiau nei kada nors anksčiau, tik supratęs procesus gali būti tikrai konkurencingas.

Daugelis klientų, ieškodami „pigiausio“ varianto, patenka į spąstus, kuriuos vadiname „hidden costs“ – paslėptaisiais kaštais. Tai gali būti neplanuoti sandėliavimo mokesčiai uostuose, baudos už netinkamai parengtus dokumentus arba papildomi mokesčiai už uždelstą iškrovimą. Tiesą sakant, per savo karjerą mačiau ne vieną atveją, kai taupybos siekimas pasibaigė dvigubai didesnėmis išlaidomis. Todėl šiame straipsnyje mes kalbėsime apie tai, kaip rasti tinkamiausią sprendimą, o ne tik pigiausią. Mes aptarsime nuo krovinio rūšies iki dokumentacijos niuansų, kad jūsų komercija su Anglija vyktų sklandžiai ir efektyviai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl kainos už pervežimus į Angliją taip stipriai svyruoja?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas slypi ne viename faktoriuje, o jų visumoje. Pirmiausia, svarbu prisiminti, kad Anglija yra sala. Tai reiškia, kad bet kuris krovinys turi įveikti vandens telkinį – arba Lamanšo sąsiaurį per Eurotunelį, arba keltu per vieną iš uostų (Dover, Hull, Folkestone, ir t.t.). Keltų ir tunelių operatorių kainos nėra pastovios – jos priklauso nuo kuro kainos pasaulyje, paklausos sezono (pavyzdžiui, prieš Kalėdas vietų stoka yra didelė) ir netgi nuo geopolitinių situacijų.

Antra, po 2021 m. sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė baigė Europos Sąjungos prekybos susitarimo transition periodą, atsirado naujos išlaidos – muitinės deklaravimas. Kiekvienas importas ar eksportas dabar reikalauja „Exit Summary Declaration“ (EXS) ir „Entry Summary Declaration“ (ENS). Šios procedūros reiškia, kad vežėjas ar tarpininkas turi skirti daugiau laiko ir resursų dokumentų parengimui, o tai automatiškai įtraukiama į paslaugos kainą. Be to, svarbią rolę vaidina svarų (GBP) ir euro (EUR) kursas. Jeigu mokate už paslaugas eurais, o vežėjas turi mokėti uosto mokesčius svarais, valiutos kursų svyravimai gali pakeisti galutinę sumą keliais procentais. Taigi, svyravimai lemiami kuro, keltų vietų, muitinės procedūrų ir valiutų kursų derinio.

2. Kas pigiau: dalinis krovinys (LTL) ar pilna sunkvežimio mašina (FTL)?

Standartinė logistika taisyklė sako: jeigu krovinių trūksta, dalinis krovinys (Less than Truck Load – LTL) pigiau. Tačiau maršruose į Angliją tai visada nėra taip paprasta. LTL (arba kitaip vadinamas grupinis pervežimas) reiškia, kad jūsų prekės keliauja kartu su kitų klientų krovinais vienoje mašinoje. Atrodo ekonomiška – mokate tik už užimtą vietą arba metrus. Tačiau problemą sukuria „paskutinės mylios“ logistika Anglijoje. Mašina turi apvažiuoti po dešimtis sandėlių, iškrauti po truputį kiekvienam klientui. Tai reiškia, kad jūsų kroviniui gali prireikti daugiau laiko, o jeigu paskutinis iškrovimo taškas yra toli nuo uosto, laukimas gali būti ilgas.

Kita vertus, pilna mašina (Full Truck Load – FTL) leidžia nukeliauti tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį be sustojimų. Nors pradinė kaina atrodo aukštesnė, galvojant apie laiko taupymą ir krovinių saugumą (mažiau manipuliavimo), ji dažnai būna labiau ekonomiška didesniems kiekiams. Mano patirtis rodo, kad jeigu jūsų krovinys užima daugiau kaip 12–15 europaletės vietų, FTL kaina vienam vienetui dažnai tampa nemažiau kaip 20–30 % pigesnė nei LTL. Taip pat reikia atsižvelgti į krovinio pobūdį – jei tai trapios prekės, kurių negalima dažnai perkraunoti, grupinis pervežimas gali baigtis nuostoliais dėl sugadinimų.

3. Kaip Brexito muitinės procedūros įtakoja galutinę kainą?

Brexitas fundamentaliai pakeitė kainų struktūrą. Anksčiau Anglija buvo kaip kita ES valstybė – nereikėjo jokio deklaravimo. Dabar kiekvienas siuntinys turi „praeiti“ per muitinę. Tai sukelia dvi pagrindines išlaidų kategorijas: administracines ir tiesioginius mokesčius.

Administracinės išlaidos susideda iš muitinės brokerio (tarpininko) paslaugų. Brokeris turi parengti importo ar eksporto deklaraciją, užregistruoti prekes JT (Jungtinės Karalystės) sistemoje (CDS – Customs Declaration Service) ir užtikrinti, kad visi kodai (HS kodai) nurodyti teisingai. Jeigu kodas nurodytas neteisingai, gresia baudos, kurios gali siekti tūkstančius svarų. Tiesioginiai mokesčiai yra PVM (VAT) ir galimas importo mokestis (duty). Importo mokestis priklauso nuo prekės kilmės (Origin) ir tipo. Nors dauguma prekių, pagamintų Lietuvoje ar ES, gali būti atleistos nuo importo mokesčio (jei turite kilmės sertifikatą EUR.1), tačiau PVM Anglijoje vis tiek turi būti sumokėtas (dažniausiai atidėjimo tvarka – postponed VAT accounting).

Daugelis nekantrių klientų klausia, ar galima apeiti šias procedūras. Atsakymas griežtai ne. Neteisingai deklaruojamas krovinys ne tik kad bus sulaustas, bet ir gali būti sunaikintas arba nubaustas didžiule bauda, kuri viršys visą galvojamos sutaupytos sumos. Todėl profesionali kaina visada įtraukia šias procedūras.

4. Ar krovinio svoris ar tūris labiau įtakoja kainą?

Logistikoje egzistuoja sąvoka „voluminis svoris“. Tai yra kritinis faktorius sprendžiant, kiek mokėsite. Mašinos vežimo paslaugos apribotos ne tik tuo, kiek ji gali pakelti tonų (pvz., 24 tonos), bet ir tuo, kiek telpa kūbicinių metrų (pvz., 90 m3). Jeigu vežiate plunksnas, mašina bus pilna anksčiau, nei pasieksite svorio limitą. Jeigu vežiate plieną, pasieksite svorio limitą, tačiau mašina bus tuščia.

Voluminio svorio apskaičiavimo formulė (standartinė) yra tokia: ilgis (m) x plotis (m) x aukštis (m) x 200 (koficientas). Palyginkime gautą rezultatą su realiu svoriu. Mokėsite pagal tą skaičių, kuris yra didesnis. Pavyzdžiui, jei vežate 1 toną polistirolo plokščių, kurios užima daug vietos, jums gali tekti mokėti taip, lyg vežtumėte 4 ar 5 tonas. Štai kodėl labai svarbu efektyviai supakuoti prekes. Jeigu įmanoma, pakuokite prekes į kompaktiškesnes pakuotes, sumontuokite baldus arba išardykite detales. Mažinant tūrį, tiesiogiai mažinate pervežimo kainą. Mano patarimas: niekada neabejokite klausti savo logistikos partnerio, kaip geriau supakuoti prekes, kad sumažintumėte voluminį svorį.

5. Ar galima gauti fiksuotą kainą vieneriems metams?

Teoriškai – taip, praktiškai – labai sudėtinga ir rizikuota. Sutuoktinės kainos (fixed rates) logistikoje yra retumas, ypač dabartinėje situacijoje. Jei kuris nors pervežėjas siūlo fiksuotą kainą metams be išlygų, būkite budrūs – gali būti, kad jis įtraukė didžiulę maržą, kad apsisaugotų nuo rizikos, arba planuoja nukelti papildomus išlaidas ant kito (pvz., kuro priedų formą).

Dažniausiai sutartyse nurodoma bazinė kaina, tačiau yra „fuel surcharge“ (kuro priedas) ir „currency adjustment factor“ (valiutos kurso priedas) klauzulos. Kuro kaina pasaulyje gali šokti arba kristi 20–30 % per pusmetį. Joks vežėjas nevežs nuostolingai. Todėl geriausia kaina nėra fiksuotas skaičius, o skaidrus susitarimas, pagal kurį kaina kinta tik pagal objektyvius rinkos rodiklius (pvz., kuro kainos indeksą). Esu matęs atvejų, kai klientai, spėję užsakyti fiksuotą kainą prieš kuro brangimą, nugalėjo rinką, tačiau taip pat ir atvejų, kai vežėjai bankrotavo, nes nesugebėjo padengti kuro kaštų. Geriausia strategija – derėtis dėl kainos koridoriaus arba dinaminio kainodaros modelio.

6. Kokios yra dažniausios paslėptos išlaidos (hidden costs), apie kurias klientai nežino?

Tai vienas svarbiausių klausimų, skirtų išvengti nemalonumo staigmenų. Dažniausia paslėpta išlaida yra „Waiting time“ arba „Demurrage“. Laikas yra pinigas, ir ypač Anglijoje. Jeigu vairuotojas atvyksta į iškrovos vietą, o sandėlis neužsidaręs, arba nėra krautuvo, arba dokumentai nėra paruošti, laikas pradedamas skaičiuoti. Angliški sandėliai yra labai griežti dėl laiko – dažnai leidžiama tik 1–2 valandos nemokamai iškrovai. Vėliau mokestis gali siekti 50–100 svarų už valandą.

Kita paslėpta išlaida susijusi su dokumentais. Jeigu siunčiate prekes be jų vertės deklaravimo (Commercial Invoice) arba su klaidingais duomenimis, muitinė gali sulaustyti siuntą. Sandėliavimas uoste arba terminalo aikštelėje (Storage charges) kainuoja labai brangiai – gali siekti keliasdešimt svarų per dieną už vieną vagoną. Taip pat būkite budrūs su „pallet exchange“ (paletės keitimu). Jeigu jūsų gavėjas nepriima europoletų ir reikalingos „CHEP“ arba „Loscam“ paletės (jukianės sistemos), keitimas gali kainuoti papildomai. Visada klauskite savo koordinatoriaus: „Ar ši kaina įtraukia visus galimus laukimo mokesčius ir dokumentų patikrinimą?“.

7. Kaip supakuoti krovinį, kad išvengtume papildomų išlaidų?

Pakavimas – tai ne tik apsauga, bet ir pinigai. Prastai supakuotas krovinys keliauja brangiau dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, jeigu prekės ant paletės kyšo į šonus, jos gali užkliūti už kitų krovinių arba pažeisti kitaip. Tokiu atveju vežėjas gali atmesti krovinį arba reikalauti papildomo įpakavimo (pvz., įvyniojimo į stretch plėvelę arba dedamosios dėžės), kas kainuoja.

Antra, svorio pasiskirstymas. Jeigu ant vienos paletės sukrauta 500 kg, bet prekės nebuvo užfiksuotos (nufiksuotos) tarpusavyje, viršutinė dėžė gali slysti ir sugriūti. Tai sukelia riziką kitiems kroviniams mašinoje. Profesionalūs pervežėjai gali atsisakyti vežti nestabilius krovinius be papildomo užfiksavimo. Naudokite kokybiškas paletes (EPAL standartas), nes senos, suskilusios paletės gali nebeišlaikyti forklifto kėlimo ir sugriūti, sukeldamos žalą prekėms. Taip pat būtinai prilipkite etiketes su unikaliais siuntos numeriais (SSCC). Tai greitina iškrovą Anglijoje ir sumažina sandėlio laukimo mokestį, nes darbuotojai nedings laiko ieškodami jūsų siuntos.

8. Kiek laiko trunka pigiausias pervežimas ir kiek brangiausias?

Čia mes turime klasikinį pasirinkimą tarp greičio ir kainos. „Pigiausias“ pervežimas dažniausiai yra grupinis (LTL), kuriame mašina surenka krovinius iš įvairių siuntėjų. Tokiu atveju laikas gali svyruoti nuo 5 iki 10 darbo dienų (priklausomai nuo maršruto ir to, kaip greitai užsipildo mašina). Vairuotojas gali važiuoti apie Lietuvą surinkdamas prekes 2 dienas, paskui važiuoti į uostą, laukti keltų grafiko, ir tik tada važiuoti į Angliją. Jeigu jums reikia, kad prekės būtų Anglijoje per 48 ar 72 valandas, reikės skirti dalinę ar pilną vietą greitajame kontingente (Express). Tai gali brangti 40–60 % daugiau.

Tačiau svarbu suprasti, kad „greitas“ ne visada reiškia „kokybiškas“. Esu matęs atvejų, kai per 48 valandas atvykęs krovinys buvo drėgnas arba apgadintas dėl to, kad buvo skubiai užkrautas be tinkamo įtvirtinimo. Todėl jeigu prekės nėra skubios (pavyzdžiui, papildoma prekių atsarga sandėlyje), visada rekomenduoju rinktis standartinį 5–7 dienų terminą. Tai leidžia logistikos kompanijai geriau suplanuoti maršrutą, taupyti kuro sąnaudas (mažesnės emisijos) ir užtikrinti saugesnį pervežimą.

9. Ar draudimas įeina į kainą ir kiek jis būtinas?

Dauguma standartinių pervežimo kainų įtraukia privalomą draudimą pagal CMR konvenciją. Tačiau būkite labai atidūs – CMR draudimo limitai yra labai žemi. Pagal CMR, atsakomybė už sugadintą ar dingusį krovinį dažniausiai apribota iki 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam už krovinio svorio kilogramą. Realiai tai reiškia apie 10–11 eurų už kilogramą. Jeigu vežiate brangias elektronines dalis arba vertybes, ši suma niekada nebus pakankama padengti nuostolių.

Todėl geriausia kaina visada yra ta, kuri aiškiai nurodo draudimo sąlygas. Aš visada patariu savo klientams susitarti dėl papildomo „All Risk“ (visų rizikų) draudimo. Jo kaina paprastai svyruoja nuo 0,3 % iki 0,5 % nuo krovinio vertės. Tai nedaug, palyginti su ramybe, kurią ji suteikia. Jeigu įvyksta avarija ir krovinys sudegė arba buvo pavogtas, be papildomo draudimo gausite tik nedidelę dalį vertės, ir „pigus“ pervežimas taps labai brangiu nuostoliu. Užtikrintai geriausios kainos pasiūlymas visada detaliai išnagrinės draudimo klausimus.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad kaina atitiktų kokybę?

Rinkodaros gudrybės gali sukurti iliuziją, kad viskas vyksta sklandžiai, tačiau realybį atskiria tik patirtis. Kaip ekspertas, aš rekomenduoju atkreipti dėmesį ne į svetainės dizainą, o į licencijas ir patirtį.