Geriausios kainos krovinių pervežimui į Angliją: Eksperto Vadovas

Anglija (arba Jungtinė Karalystė) jau dešimtmečiais išlieka viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Nepaisant politinių pokyčių ir „Brexit“ sukeltų iššūkių, Didžiosios Britanijos rinka visada vilioja savo apimtimis ir galimybėmis. Tačiau kiekvienas verslas, kuris bent kartą bandė siųsti prekes šią kryptimi, žino, kad krovinių pervežimas į Angliją nėra paprasta ir, svarbiausia, nėra pigu. Per mano dvidešimt metų trukusią karjerą tarptautinių pervežimų srityje esu matęs, kaip kainos svyruoja nuo rekordiškai žemų iki tokių, kurios verčia susimąstyti apie tiekimo grandinės efektyvumą.

Šiame straipsnyje neapsiribošime sausais skaičiais. Mes pakelsime užuolaidą ir pažiūrėsime, kas iš tikrųjų formuoja kainą, kodėl pigiausias pasiūlymas gali tapti brangiausia klaida, ir kaip, turint daugiau nei dviejų dešimtmetų patirtį, sugebu rasti optimalius sprendimus savo klientams. Siekiant užtikrinti skaidrumą, šiame tekste vartosime terminus, suprantamus kiekvienam, kuris nori ne tik išsiųsti dėžę su prekėmis, bet ir suprasti, kas vyksta fone.

Nesvarbu, ar esate didelė gamyklė, siunčianti pilną sunkvežimį prekių, ar maža įmonė, norinti išsiųsti keletą palečių – taisyklės panašios. Rinka pasikeitė: anksčiau buvo tiesiog „pakrauk ir važiuok“, dabads reikia žinoti muitinės kodus, Biudžeto sąskaitų numerius, kuro užsienio pirkimo kainas ir, žinoma, geometrijos dėsnius, lemiančius, kiek prekių telpa į sunkvežimį.

Štai išsami analizė ir patarimai, kaip rasti geriausias kainos ir kokybės balansą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skiltyje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdžiu iš savo klientų posėdžių metu. Atsakymai į juos padės jums suprasti logistikos mechanizmus ir išvengti dažniausių klaidų, kuriančių neplanuotas išlaidas.

1. Kokius pagrindinius veiksnius lemia krovinių pervežimo į Angliją kaina?

Kaina niekada nėra atsitiktinis skaičius. Ji yra matematinės formulės rezultatas, kurioje svarbiausi kintamieji yra kuras, atstumas, krovinių tipas ir perkėlos per Lamanšą. Per pastaruosius metus kuro kainos išgyveno tikrą „amerikietiškus kalnelius“, o tai tiesiogiai atsispindi tarifų lentelėse. Tačiau ne tik kuras svarbu.

Didžiąją įtaką turi krovinio sandara arba, kaip mes sakome, „užimtumas“. Jeigu turite 1 tonos svorio krovinį, bet jis užima 10 vietų sunkvežimyje (pvz., lengvos, bet erdsvos putėsių prekės), mums reikės sukti ratus ne dėl svorio, o dėl tūrio. Anglija yra sala, todėl mums reikia ne tiesiog nuvažiuoti 2000 km, bet ir užsukti į keltą arba peržengti tunelį po Lamanšu. Keltų bilietų kainos svyruoja priklausomai nuo sezono ir dienos. Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo darbo užmokestį – Anglijoje jis yra vienas aukščiausių Europoje, be to, reikia sumokėti vizas ir leidimus dirbti („Kent Access Permit“ ir kt.), kurių kainą taip pat tenka permešti į galutinę sąskaitą klientui.

2. Ar „Brexit“ paveikė pervežimo kainas ir jei taip, tai kaip?

„Brexit“ buvo pagrindinis „žodžius keitęs“ įvykis mūsų srityje. Anksčiau Anglija buvo beveik kaip kita ES šalis – nereikėjo sustoti prie sienos. Dabar viskas pasikeitė. Kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas muitinėje. Tai reiškia, kad mums reikia profesionalių muitinės brokerių, kurie parengia eksporto (iš Lietuvos) ir importo (į Angliją) deklaracijas.

Šios paslaugos nėra nemokamos. Jeigu pasiūlyme nurodyta „be muitinės“, tai dažniausiai reiškia, kad klientas turi turėti savo brokerį arba kad tai papildoma paslauga, už kurią reikės mokėti atskirai. Be to, po „Brexit“ atsirado galimybė gauti muitinės patikrinimą. Jei krovinys atkeliauja į Angliją ir muitinės pareigūnai nusprendžia jį patikrinti, kilnojamas krovinys gali būti nukreiptas į specialią aikštelę. Tokios atidėjimo išlaidos (laikas, saugojimas, dokumentų tvarkymas) gali siekti šimtus eurų, ir dažniausia jos krenta ant siuntėjo ar gavėjo pečių, jeigu nebuvo aptartas išankstinis planas. Taigi, kaina padidėjo ne dėl paties pervežimo, o dėl administracinio slenksčio.

3. Kada geriau rinktis dalinį krovinį (LTL), o kada pilną sunkvežimį (FTL)?

Tai vienas svarbiausių klausimų, leidžiančių taupyti. Dalinis krovinis (LTL – Less than Truckload) tada, kai jūsų prekės užima mažiau nei 12–13 euroletų (arba 22 paletes). Čia taikoma konsolidacija – mes surandame kitus klientus, kurių prekės važiuoja tame pačiame kelyje, ir padalijome išlaidas. Tai pigu, tačiau lėčiau, nes reikia laukti, kol sunkvežimis užsipilda ir vyksta išsiuntimo aikštelėms.

Pilnas sunkvežimis (FTL – Full Truckload) naudingas, kai turite daug prekių. Nors bendra suma gali atrodyti didelė, kaina už vieną prekę ar vieną padėklą čia žymiai mažesnė. Be to, FTL krovinys važiuoja tiesiai į adresą be sustojjimų tarpiniuose terminaluose, kas sumažina prekių pažeidimo riziką ir greičiau pristatoma. Mano patirtis rodo, kad jeigu klientas turi apie 15–16 tonų prekių, arba jos užima beveik visą vietą, visada verta pasiryžti į pilną mašiną – efektyvumo pokytis akivaizdus.

4. Kaip Anglijos geografija (įskaitant Škotiją, Velsą, Airiją) veikia kainą?

Kai sakome „Anglija“, dažnai turime omenyje visą Didžiąją Britaniją, tačiau logistikoje tai didelė klaida. Anglija – didelė šalis. Pristatyti prekę į Londoną ar Mančesterį (pietryčiai ar šiaurės vakarai) yra viena kaina, tačiau važiuoti į Kornvalį (pačią pietvakarinę dalį) ar į Škotiją aukštyn (Glasgow, Edinburgas) – visai kitas.

Problema tame, kad didžioji dalis prekių atkeliauja į pietryčius (Londono, Tilbury, Felixstowe uostų rajonas). Jeigu mums reikia važiuoti į Škotiją, vairuotojas praleis daugiau laiko, kuro, o svarbiausia – sugrįžtant tuščia (vadinamasis „deadhead“), jis negalės lengvai pasiimti krovinio, nes tokiuose regionuose siuntų iš Lietuvos yra mažiau. Todėl krovinių pervežimas į Škotiją, Velsą ar ypač į Šiaurės Airiją (kur reikia dar keltis per jūrą iš Britanijos) visada bus brangesnis. Planuodami siuntą, visada tiksliai nurodykite indeksą (post code) – nuo jo priklauso galutinė kaina.

5. Kodėl svarbu tiksliai nurodyti krovinio matmenis ir svorį?

Tai klasikinis problemų šaltinis. Klientas sako: „Aš turiu 3 paletes, po 500 kg“. Atrodo paprasta. Tačiau atvykus vairuotojui paaiškėja, tai yra „ilgosios“ (2,4 m) palletės, o ne standartinės (1,2 m), arba jos yra užpiltos aukščiau nei leidžiama (pvz., 1,8 m aukščio), todėl netelpa į standartinę sunkvežimio erdvę.

Jei krovinio duomenys neteisingi, jis gali netilpti į suplanuotą transportą. Tuos reikia ieškoti kitos mašinos, perpakavoti, o tai sukelia prastovas ir papildomus mokesčius. Be to, svorio apgavimas yra ne tik piniginis, bet ir saugumo klausimas. Jeigu vairuotojas paims per sunkų krovinį, jį gali sustabdyti policija Anglijoje ir skirti didžiulę baudą, kurią teks mokėti pervežėjui, o šis – perduoti sąskaitą klientui. Mano patarimas: matuokite du kartus, siųsk vieną kartą. Tikslumas čia taupo pinigus.

6. Kuo skiriasi kainos, jeigu siunčiate „EXW“ (iš gamybos) ar „DDP“ (iki durų)?

Tai yra Incoterms (prekybos sąlygų) klausimas, bet jis tiesiogiai lemia jūsų išlaidas. EXW (Ex Works) reiškia, kad pervežėjas pasima prekes iš jūsų sandėlio, o visus tolimesnius mokesčius apmoka gavėjas Anglijoje. Jums tai atrodo pigiau, nes mokate tik už vežimą iki uosto/terminalo. Tačiau Anglijos partneris gali pridėti savo maržą muitinės paslaugoms ir importui.

DDP (Delivered Duty Paid) reišmia, kad jūsų lietuviškas pervežėjas ar brokeris už viską atsako. Kaina atrodo didesnė, ji apima ir transportą, ir mokesčius, ir muitinę. Verslo požiūriu, DDP dažnai yra geresnis pasirinkimas, jeigu norite, kad jūsų klientas gautų prekę be jokio galvos skausmo. Jei pasirinksite EXW, rizikuojate, kad klientas gaus „nemalonų siuntinį“ – jis turi mokėti PVM ir mokesčius prieš atsiimdamas prekę, o jei nesumokė – prekė gali būti grąžinta atgal į Lietuvą jūsų sąskaita. Tokie grąžinimai kainuoja šimtus eurų.

7. Ar apdraudimas įeina į kainą, ką daryti, jei krovinys pasigeidžia?

Standartinės logistikos kompanijos sutartyse dažniausiai yra numatytas privalomasis draudimas, kuris labai ribotas. Pagal tarptautinius susitarimus (CMR konvencija), atsakomybė už prarastą ar sugadintą krovinį dažnai apskaičiuojama pagal SDR (Special Drawing Rights) vienetus, kas svyruoja apie 8–10 eurų už vieną kilogramą realiojo krovinio svorio. Jeigu vežate brangias elektronines prekes ar vertybes, ši suma nepadengs nuostolių.

Todėl visada klauskite apie „All Risk“ (visų rizikų) draudimą. Jis paprastai kainuoja maždaug 0,2–0,5 % nuo krovinio vertės. Atsisakyti jo dėl 20 eurų taupymo, kai vežate už 10 000 eurų prekių, yra neprotingas žaidimas. Esu matęs atvejų, kai vairuotojas užkliūnė ant ledo, sunkvežimis apsivertė, ir tik dėl papildomo draudimo klientas gavo visą prekių vertę atgal. Be draudimo, gautumėte tik simbolinę sumą.

8. Kaip sezonas (pavyzdžiui, Kalėdos) veikia kainas?

Logistika – tai gyvas organizmas, jis kvėpuoja pagal metų laikus. Rugsėjis ir spalis yra „aukso amžius“ – visi gamintojai bando nusipiruoti prekių prieš Kalėdas, kad laiku jas parduotų. Tokiu metu paklauga viršija pasiūlą. Keltų vietų trūksta, sunkvežimų mažėja, todėl kainos šuoliais aukštėja (gali išaugti 20–30 %).

Priešingai, sausio mėnesį ar po dideliųjų švenčių rinka „nukrinta“. Kainos gali tapti labai patrauklios, nes kompanijos nori užpildyti mašinas, kad jos nevažiuotų tuščiomis. Mano patirtis: jeigu galite, planuokite siuntas iš anksto. Jei žinote, kad reikės prekių lapkričio viduryje, kreipkitės spalio pradžioje. Užsakymas paskutinę minutę („express“ režimas) visada kainuos dukart ar tris kartus brangiau nei standartinis planinis pervežimas.

9. Kokios yra slaptos išlaidos, kurių klientas dažnai nepastebi?

„Slaptos“ išlaidos nėra jokios aferos, tai tiesiog techninės detalės, apie kurias nekalbama pradinėje pakvietimo (quote) stadijoje. Viena iš jų – „kaimiškojo pristatymo“ mokestis (rural area surcharge). Jeigu jūsų klientas Anglijoje gyvena ne mieste, o atokiame kaime, kur sunkvežimiui sunku užvažiuoti arba apsisukti, vietiniai pervežėjai (kurie atlieka paskutinę mylią) pridės papildomą mokestį už sunkumą.

Kita išlaida – laukimo mokestis. Jei vairuotojas atvyksta į iškrovos vietą Anglijoje, o ten nieko nėra, arba sandėlio darbuotojai pietauja, laikas eina. Vairuotojo darbo valandas riboja teisės, o laukimas Anglijoje brangu. Paprastai suteikiama 1–2 valandos nemokamai, viskas virš to – mokama. Ir dar viena dėkingė – užkrovos/iškrovos rankomis mokestis. Jei nėra vyniojimo mašinos (forklift) ir reikia kelti rankomis, tai taip pat papildomai apmokama.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad kaina atitiktų kokybę?

Čia esu griežtas ekspertas. Žemiausia kaina dažniausiai reiškia aukščiausią riziką. Jei gavote pasiūlymą, kuris yra 30 % pigesnis nei rinkos vidurkis, užtikrinau – kažkur kuriami atsisakymai. Tai gali būti neapdraustas transportas, seni sunkvežimiai, kurie gaišta pusiaukelėje, arba neteisingai paskaičiuoti muito mokesčiai.

Kaip atpažinti profesionalą? 1) Jis klausia ne tik „kur ir kiek“, bet ir „kas tai yra, koks svoris, ar reikia dokumentų“. 2) Jis pasiūlo rašytinę sutartį ir aiškias sąlygas. 3) Jis turi sekimo sistemą, kurioje matote, kur yra jūsų prekė realiu laiku. 4) Jis turi atstovą Anglijoje arba patikimą partnerį, kuris gali išspręsti problemą vietoje. Pasitikėjimas logistikoje brangiau nei 50 eurų skirtumas tarp dviejų pasiūlymų.

Išvada

Geriausios kainos krovinių pervežimui į Angliją paieška nėra bėgimas po pigiausius pasiūlymus internete. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis suprasti krovinio specifiką, geografinius ypatumus, muitinės procedūras ir rinkos cikliškumą. Mano daugiau nei 20 metų patirtis moko vieno: racionalus ir išankstinis planavimas sutaupo daugiau nei bet koks skubus sprendimas.

Kadangi Anglija dabar yra trečioji šalis (ne ES), atsakomybė už dokumentų teisingumą ir procesų valdymą padidėjo.