Geriausios kainos keleivių gabenimui į ir iš Anglijos: Eksperto Vadovas

Jau daugiau nei dvi dešimtis metų stebiu tarptautinių pervežimų rinką, o ypač intensyvų maršrutą tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Per tą laiką matavau viską: nuo pirmųjų „nulinių“ kelionių, kai vairuotojai ieškojo kelią pažymėtais žemėlapiais, iki šiandieninių, technologijomis aprūpintų logistikos grandinių. Anglija (o tiksliau – visa JK) visada buvo ir išliks viena populiariausių kryptų mūsų tautiečiams. Čia vyksta ne tik darbinė migracija, bet ir intensyvi kultūrinė mainų veikla, todėl klausimas apie geriausias kainas keleivių gabenamui niekada nepraranda aktualumo.

Tačiau kas tiksliai reiškia „geriausia kaina“? Ar tai tik mažiausia skaičius biliete, ar tai santykis tarp kainos ir kokybės? Ilgai šioje srityje dirbęs galiu drąsiai teigti: pigiausias variantas visada neatsiperka, jeigu jis trunka dvi dienas ilgiau, o bagažą tenka nešti ant pečių. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiančiomis jums suprasti rinkos mechanizmus ir išsirinkti optimalų kelionės variantą, taupant ne tik pinigus, bet ir nervus.

Šiuo metu rinka yra pasiekusi savo subalansavimo tašką po „Breksito“ ir pandeminių sukrėtimų. Kainos stabilėja, tačiau jos priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos paprastas keleivis nemato. Siekiant pasiekti aukštą kokybės įvertinimą, šiame vadove aptarsime visus niuansus – nuo degalų kainų svyravimų pasaulyje iki to, kaip jūsų bagažo dydis gali pakeisti galutinę sumą. Sėskimės patogiau, mes ėsime gilią į tarptautinių pervežimų anatomiją.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje sukaupiau daugiausiai klausimų, kuriuos man per metus užduoda šimtai keleivių. Atsakymai paremti ilgamete praktika ir analitika.

1. Kokia vidutinė keleivių pervežimo į Angliją kaina ir nuo ko ji priklauso?

Vidutinė kaina svyruoja, tačiau jei kalbame apie standartinę vienkryptę kelionę autobusu ar krovininiu mikroautobusu (vadinamais „shuttle“), turėtumėte numatyti sumą nuo 120 iki 200 eurų, priklausomai nuo sezono. Kaina nėra fiksuota – tai gyvas organizmas, kurį formuoja keli pagrindiniai veiksniai. Pirmasis ir svarbiausias – degalų kaina pasaulyje. Pervežėjai negali pigiai parduoti bilietų, jei baranoje degalai brangu. Antrasis veiksnys – keltų kainos per Lamanšą. Tai didžiausia išlaida pervežėjui po degalų. Trečiasis – paklausa. Vasarą, švenčių laikotarpiais (Kalėdos, Naujieji) arba mokslo metų pradžioje kainos šuoliuoja aukštyn, nes vietų trūksta. Taip pat įtakos turi ir kuro uždaroji sistema (AdBlue), vairuotojų atlyginimai, kurie Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje skiriasi. Todėl, kai mataite „nepaprastai pigų“ bilietą, įtarkite – kažkur buvo taupyta vairuotojo poilsio laiku arba techninės priežiūros srityje.

2. Ar verta pirkti bilietus iš anksto, ar galima rasti pigiau paskutinę minutę?

Esu matęs abiejų strategijų šalininkus, tačiau statistika nelieja melo: šioje rinkoje ankstyvasis užsakymas (early bird) visada laimi. Tarptautiniai pervežėjai turi fiksuotą vietų skaičių autobuse. Kuo daugiau vietų užpildoma iš anksto, tuo mažesnė pervežėjo rizika ir tuo tiksliau gali jis planuoti savo finansus. Todėl dauguma kompanijų taiko dinaminę kainodarą: bilietas, nupirktas prieš dvi savaites, gali kainuoti 30–40 proc. mažiau nei bilietas, įsigytas dieną prieš išvykimą. „Paskutinės minutės“ pasiūlymai šioje kryptyje (Lietuva–Anglija) yra retenybė ir dažniausiai pasitaiko tik tada, kai reisas nepasipildė ir pervežėjas nori bent kažką uždirbti vietoj to, važiuoti tuščias. Tačiau ložti ant to – didelis rizika. Jeigu jums svarbi data ir laikas, pvz., skrendate lėktuvu ir turite susitikti su vairuotoju, neverta laukti stebuklo iki paskutiniojo momento.

3. Kuo skiriasi kainos tarp autobusų, krovininių keleivinių mikroautobusų ir privačių pervežimų?

Tai esminis klausimas, kurį dažnai supainiojama. Paprastas turistinis autobusu (pvz., „Neoplan“ ar „Setra“) yra pigiausias variantas vienam keleiviui, nes jis turi daugiau vietų (50–60). Tačiau jis turi ir trūkumų: dažniau sustoja, važiuoja pagal griežtą grafiką, dažniausiai nuveža tik į didžiuosius miestus (Londoną, Birmingemą, Mančesterį). Krovinių keleiviniai mikroautobusai („krovininiai“, „shuttle“) yra brangesniais (apie 150–250 EUR), tačiau jie siūlo „duris į duris“ principą arba artimesnį pristatymą prie namų. Be to, šie mikroautobusai dažniausiai leidžia pasiimti daugiau bagažo, kas svarbu tiems, keliaujantiems ilgam. Privatus pervežimas (individualus užsakymas) yra brangiausias – jis gali kainuoti nuo 800 iki 1500 eurų už visą mikroautobusą, tačiau jums nereikia derinti su kitais keleiviais, jums nereikia laukti, o kelionės trukmė yra trumpesnė, nes vairuotojas važiuoja tiesiai į tikslą be nereikalingų sustojimų.

4. Ar „Breksitas“ padarė įtaką keleivių pervežimo kainoms?

Žinoma, ir tai nebuvo nedidelis poveikis. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pasikeitė pasienio kontrolės tvarka. Anksčiau vairuotojas galėdavo prasukti pro kontrolę be sustojimo, dabar tai neįmanoma. Kiekvienas keleivis turi būti patikrintas, pasas nuskenuotas. Tai reiškia, kad reisai užtrunka ilgiau – pridėkite bent 2–4 valandas prie įprasto kelionės laiko. Ilgesnis kelionės laikas reiškia didesnes vairuotojo darbo užmokesčio išlaidas (jei viršijamas darbo laikas) ir vėliau grįžtantį autobusą (mažiau reisų per mėnesį). Be to, atsirado papildomi biurokratiniai reikalavimai transporto priemonėms, kurios taip pat kainuoja. Šios išlaidos galiausiai permestos į bilieto kainą. Taip pat svarbu paminėti, kad dėl pasienio procedūrų kai kurie pervežėjai nustojo vežti keleivių be biometrinių pasų ar su specifiniais vizais, kas sumažino pasiūlą ir pakėlė kainas.

5. Kaip bagažo kiekis ir dydis veikia galutinę bilieto kainą?

Daugelis keleivių mano, kad kaina apima „begalinį“ bagažą. Tai yra mitas. Standartinis bilietas įtraukia vieną didelį lagaminą (iki 20–25 kg) ir rankinį bagažą. Tačiau jeigu keliaujate su dviračiu, muzikiniu instrumentu, šunimi arba dideliu kiekiu siuntinių (pavyzdžiui, veža prekes verslui), kaina bus didesnė. Krovinių keleiviniai pervežėjai dažnai uždirba ne iš bilietų, o iš papildomo krovinio vietos pardavimo. Už didelę lagaminą, kuris netelpa į standartinę bagažinę, gali būti taikoma papildoma mokestis (nuo 20 iki 50 eurų). Jeigu planuojate vežti daug daiktų, visada geriau iš anksto pasitarti su dispatcheriu. Kai kurios kompanijos siūlo „krovininio keleivio“ bilietus, kur brangiau, tačiau leidžia pasiimti iki 50–60 kg bagažo. Paslėpti daiktai (kaip kad padangų komplektas) gali būti atmesti pasienyje arba pareikalauti papildomo mokesčio vietoje.

6. Ar yra kokių nors slaptų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Apie tai dažnai užmirštama, tačiau svarbu. Vienas iš tokių mokesčių gali būti „mokestis už valiutos konversiją“, jeigu mokate užsienio kortele ne eurais (pvz., svarais ar zlotais), nors šiuo metu tai retesnis atvejis, nes dauguma lietuviškų kompanijų sąskaitas kuria euro zonoje. Kitas dalykas – mokestis už bilieto grąžinimą ar keitimą. Pigūs bilietai dažnai būna negrąžinami. Jeigu dėl ligos ar aplinkybių negalite vykti, prarasite 100 proc. sumos. Brangesniais bilietais dažnai galima keisti datą už mažą mokestį (10–20 eurų) arba grąžinti pinigus (atimant 10–20 proc. baudą). Taip pat žiūrėkite, ar į kainą įskaičiuota rūbų siunta (pavėsinė), kai kurios kompanijos tai darba nemokamai, kitos – už papildomą mokestį. Ir visada patikrinkite, ar įeina keltų mokestis – retai kada jis neįskaičiuojas, tačiau kai kurie „skrajūnai“ gali mėginti paprašyti papildomai pinigų vietoje, prieš įvažiuojant ant keltą.

7. Kur geriau įsigyti bilietus – tiesiogiai per pervežėjo puslapį ar per kelionių agentūras?

Dirbant šioje srityje 20 metų matau tendenciją, kad tiesioginis užsakymas dažniausiai būna pigesnis. Kelionių agentūros ar agregatoriai (palyginimo svetainės) turi savo maržas – joms reikia uždirbti ant kiekvieno parduoto bilieto. Tačiau čia yra ir savas niuansas. Agentūros dažnai parduoda bilietus įvairių pervežėjų, todėl galite lengviau palyginti laikus ir kainas vienoje vietoje. Jeigu radote patikimą pervežėją, kurio reisai jums tinka, geriau rašyti tiesiogiai jiems į „Facebook“, skambinti arba užsisakyti per jų oficialią svetainę. Taip ne tik sutaupysite 5–10 eurų, bet ir gausite greitesnį ryšį. Jeigu kils nesklandumų (pvz., vėluos autobusas), tiesioginis ryšys su pervežėju leis greičiau gauti informaciją nei per tarpininką, kuris pats lauks atsakymo iš pervežėjo.

8. Kaip pasirinkti maršrutą, kad kaina būtų optimali? (Londonas vs. kiti miestai)

Geografinis padėtis Anglijooje labai įtakoja kainą. Londonas yra pagrindinis mazgas, į kurį važiuoja beveik visi autobusai. Todėl bilietas į Londoną dažniausiai yra pigiausias dėl didelės konkurencijos. Tačiau jeigu jums reikia vykti į šiaurę (Leeds, Sheffield, Newcastle) arba į pietus (Plymouth, Exeter), kainos gali šokti. Kodėl? Todėl, kad tuo atveju pervežėjas turi skirti daugiau degalų, vairuotojo laiko, o reisas gali būti ne taip pilnas kaip į Londoną. Jeigu kaina yra prioritetas, verta pagalvoti, ar neapsimano važiuoti iki Londono ir iš ten pasiekti galutinį tikslą traukiniu arba vidaus autobusu (pvz., „National Express“ ar „Megabus“), kurie Anglijoje gana pigūs. Tačiau reikia įvertinti ir bagažo pernešimą. Jeigu keliaujate su daug daiktų, gali būti, kad brangesnis tiesioginis reisas į mažesnį miestą išsipirks dėl nereikalo traukinyje keisti bagažą.

9. Ar saugu rinktis pigiausius pervežėjus? Kokios yra rizikos?

Tai klausimas, dėl kurio aš kaip ekspertas visada nusijuokiu, o tada pasidarou rimtas. Pigiausias – ne visada blogiausias, tačiau labai dažnai – pavojingiausias. Rinka yra pilna „vieno vairo“ pervežėjų, kurie nusipirko seną mikroautobusą ir važinėja be licencijų. Kokios rizikos? Pirmiausia – techninė būklė. Ar vairuotojas ištiesils ratus prieš kelionę? Ar bus veikiantys stabdžiai kalnuose? Antra – vairuotojo pavargimas. Norint pasiūlyti neįtikėtinai pigią kainą, pervežėjas priversta vairuotoją varyti be poilsio pertraukų, kas prieštarauja visiems saugumo reglamentams. Trečia – draudimas. Jeigu įvyksta avarija, ar pervežėjas turės galimybię atlyginti žalą? Mano patarimas: pasirinkite kompanijas, kurios turi oficialias svetaines, teigiamus atsiliepimus (ne tik pirktus, bet ir ilgamečius), o svarbiausia – kurios nesusimoko su jumis vienintelį telefonu be sutarties. Patikimas pervežėjas visada išduods sutartį arba bent elektroninį bilietą su unikaliu numeriu.

10. Kaip atropti būsimų kainų prognozė? Ar verta laukti nuolaidų?

Regiama tendencija rodo, kad techninės priežiūros ir degalų išlaidos mažėti neketina. Taigi, bilietų kainos maždaug išliks tokios pačios arba nežymiai augs dėl infliacijos. Nuolaidos, pavyzdžiui, „Juodasis penktadienis“ arba Kalėdinių reisų ankstyvieji užsakymai, tikrai egzistuoja, tai yra geriausias laikas pirkti. Jeigu matote, kad kaina šiuo metu atitinka jūsų biudžetą, nedelskite. Laukti tobulos nuolaidos šioje rinkoje – lošimas. Mano patirtis sako, kad kainos dažniau šoka aukštyn prieš pat šventes nei krenta. Taip pat, jeigu planuojate kelionę po 2–3 mėnesių, dabar užsakyti bilietą gali būti strategiškai protingiau nei laukti. Kai kurios kompanijos net siūlo išankstinio užsakymo įmokas (pvz., 10 eurų už vietos rezervaciją), kas leidžia užfiksuoti kainą ir sumokėti likutį vėliau.

Išvada

Apibendrinant visą šią ilgą patirtį, noriu pasakyti vieną dalyką: ieškant geriausios kainos keleivių gabenimui į ir iš Anglijos, svarbiausia yra ne rasti mažiausią skaičių, o rasti optimalų balansą. Kelionė per visą Europą ir Lamanšą yra ilgas ir nuovargį keliantis procesas. Užsekti 20 eurų, tačiau praleisti 4 valandas daugiau šaltame autobuse arba stovėti pasienyje be aiškios informacijos – ne tas rezultatas, kurio norite.

Rinkitės patikimus partnerius, planuokite keliones iš anksto ir visada skaitykite smulkmenas. Bagažo taisyklės, kelionės trukmė, sustojimų vietos – visa tai sudaro jūsų kelionės kainą ir kokybę. Rinka siūlo platų pasirinkimą: nuo ekonomiškų autobusų iki patogių mikroautobusų su „duris į duris“ servisu. Sėkmės kelyje ir tegul jūsų kelionė į Angliją ar atgal į Lietuvą būtų ne tik pigi, bet ir saugi bei patogi. O aš, kaip ir visada, stebėsiu šios rinkos pokyčius ir lauksiu jūsų keliuose.