Geriausia kaina už patogų grįžimą iš Anglijos: Eksperto vadinas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, tūkstančiai kartų matau vieną tą pačią sceną. Žmogus, kuris praleido kelis ar net keliasdešimt metų Anglijoje, dirbo, kūrė savo gyvenimą, o dabar, svarstydamas grįžimą į Lietuvą, susiduria su ta pati dilema: kaip pervežti visus savo daiktus taip, kad nekainautų neįkainojamai, ir tuo pačiu metu nereikėtų spręti be galo sudėtingų organizacinių problemų? Rinkoje gausu pasiūlymų – nuo "draugų draugo" vairuotojų iki milžiniškų korporacijų, tačiau rasti "auksinį vidurį", t. y. geriausią kainą už tikrai patogų grįžimą, yra menas, kurį verta suprasti.

Kai sakau "patogumas", aš turiu omenyje ne tik tai, kad vairuotojas atvyks į nurodytą adresą. Tai visa procesinė erdvė: aiškus komunikavimas, tvarkingas dokumentų tvarkymas (ypač po Breksito), krovinio saugumas ir aiškios sąlybos be staigmenų. O kai kalbame apie "geriausią kainą", turime omenyje ne mažiausią skaičių sąskaitoje faktūroje, o optimalų kainos ir kokybės santykį. Pigiai dažnai būna tikrai brangiausia, kai suskaičiuojame prarastus ar sugadintus daiktus bei nervus.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu, kaip suformuojamos kainos, kokių klaidų vengti ir kaip atpažinti patikimą partnerį, kad jūsų grįžimas į tėvynę būtų ne staigmenų pilnas nuotykis, o planingas ir raminas procesas. Suprasdami logistikos mechanizmus, jūs gaunate valdžią ir galite priimti informuotus sprendimus, taupydami pinigus ne prarandant kokybės.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl krovinių pervežimo iš Anglijos kainos taip skiriasi tarp skirtingų vežėjų?

Tai vienas dažniausiai klausiamų klausimų, ir atsakymas slypi ne pačiame kainyne, o verslo modeliuose. Logistikoje, kaip ir visame versle, kaina nulemia paslaugos aprėptis. Pigiausi pasiūlymai dažniausiai remiasi taip vadinamu "konsolidavimo" principu, kai sunkvežimis turi surenti keletą ar net dešimtis klientų krovinių, kad užpildytų savo erdvę. Tai reiškia, kad jūsų daiktai gali keliauti ne tiesiai, o užeidinėti per sandėlius, laukti kitų krovinių, o tai prailgina pristatymo terminus.

Kita vertus, brangesni pasiūlymai dažnai siūlo "nuo durų iki durų" paslaugą be perkeljimų, skiria atskirą vairuotoją ar net mažesnę transporto priemonę, jei krovinys nedidelis. Be to, kainą lemia ir draudimas. Profesionalios kompanijos įtraukia draudimo įkainį į galutinę sumą, o "pigi" alternatyva dažnai veža be draudimo arba jo ribos yra menkos. Taip pat svarbu prisiminti apie papildomas išlaidas, kurias gali slėpti pigesni vežėjai: įkrovimo iš aukštų pastatų kainas, "Long tail" mokestį už sunkiai pasiekiamas vietas Anglijos miestuose arba mokesčius už užsakymo atšaukimą. Mano patirtis rodo, kad maždaug vidutinė kaina rinkoje dažniausiai atspindi realią paslaugos vertę, o ekstremaliai mažos kainos yra signalas apie potencialias rizikas.

2. Kas yra dalinis krovinys (part load) ir ar tai tikrai dovana už geriausią kainą?

Dalinis krovinys arba angliškai vadinamas "part load" yra būdas, kuriuo pasinaudoja didžioji dalis grįžtančiųjų iš Didžiosios Britanijos. Esme paprasta: jums nereikia nuomoti viso sunkvežimio (kurio tūris 82-90 kub. m.), jeigu pervežiate tik baldus iš vieno kambarys ar keletą dėžių. Jūsų krovinys užima tik dalį sunkvežimio erdvės, ir už tą dalį jūs sumokate. Tai tikrai vienas iš efektyviausių būdų sutaupyti.

Tačiau čia yra ir savas "uodegos riebas". Kadangi sunkvežimis turi būti pilnas, kad maršras būtų pelningas, logistikos kompanija turi surinkti kelis tokius dalinius krovinius. Tai reiškia, kad jūsų daiktai gali praleisti keletą dienų angliškame sandėlyje, laukdami, kol bus surenti kiti klientai. Taip pat gali būti nukreipimas į tarpinius taškus Lietuvoje arba Anglijoje. Jei jums svarbus greitis – šis variantas gali netikti. Bet jei jūsų prioritetas – geriausia kaina ir jūs galite susiplanuoti savo grįžimą savaite ar dvi anksčiau (palikdami daiktus Anglijoje), tai yra idealus sprendimas. Čia svarbu tik aiškiai susitarti dėl laiko grafiko ir nebūti nustebintam, jei vairuotojas atvyks ne rytoj, o po penkių dienų.

3. Kaip Breksitas pasitvirtino muitinės procedūras ir ar tai paveikė galutinę kainą?

Breksitas sukėlė daugiau nei sumaišties, tačiau dabar, kai situacija stabilizavosi, mes matome aiškias tendencijas. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, pervežimas tarp šalių buvo vidinis rinkos veiksmas – be jokių muitų ar deklaravimų. Dabar viskas pasikeitė. Kiekvienas krovinys, net jei tai yra asmeniniai daiktai grįžtančio piliečio, turi būti deklaruojamas.

Dažnai klientai klausia: "Kodėl man reikia mokėti už dokumentų parengimą, aš nepervežiu prekių prekybai?" Atsakymas paprastas: muitinės sistemos reikalauja elektroninio pranešimo. Šią procedūrą turi atlikti profesionalus muitinės brokeris. Dauguma patikimų pervežėjų šią paslaugą įtraukia į savo kainą, tačiau būna atvejų, kai klientui pateikiama "bazinė" kaina, o prie pat pristatymo pareikalaujama papildomai sumokėti už brokerio darbą. Mano patarimas: visada užtikrinkite, kad pasiūlyme būtų įskaičiuotos "muitinės išlaidos" (customs clearance fees). Nors asmeniniai daiktai paprastai apmuokejami 0 % mokesčio (jei įrodoma, kad jais naudojotės ilgiau nei 6 mėnesius ir grįžtate galutinai), dokumentų tvarkymas kainuoja laiką ir pinigus. Ignoruoti šią išlaidą negalima, kitaip krovinys gali būti užstrigęs pasienio punkte.

4. Kuo skiriasi "paviršinis svoris" nuo realaus svorio ir kodėl tai svarbu pinigams?

Tai klasikinis logistikos triukas, kurio dažnai nesupranta klientai, kurie įvertina tik savo daiktų svorį kilogramais. Sunkvežimis turi dvi ribojimo priemones: kiek kilogramų gali pakelti (techninė galia) ir kiek kubinių metrų telpa vienu metu. Jeigu pervežiate plunksnas, sunkvežimis užpildys erdvę, tačiau neviršys svorio limito. Jeigu pervežiate geležį – atvirkščiai. Tarptautinėje praktikoje taikomas "paviršinis svoris" (volumetric weight) apskaičiavimas.

Formulė paprasta: ilgis x plotis x aukštis (metrais) padauginta iš koeficiento (paprastai 333 kg arba 167 kg, priklausomai nuo transporto rūšies). Pavyzdžiui, jeigu turite didelį, bet tuščią šyfą, kurios tikrasis svoris 50 kg, tačiau jos tūris 2 kubiniai metrai, jos paviršinis svoris gali būti apskaičiuojamas kaip 666 kg. Ir už pervežimą sumokėsite ne pagal tuos 50 kg, o pagal 666 kg. Todėl, norint gauti geriausią kainą, būtina ne tik sverti, bet ir išmatuoti krovinius. Protingas išplanavimas – dėžių standartizavimas, baldų išmontavimas – leidžia sumažinti tūrį, o tiesiogiai tai mažina ir kainą. Dažnai klientai stebisi, kodėl viena sofa kainuoja pervežti taip pat kaip ir 200 kg knygų – atsakymas slypi būtent tūryje.

5. Ar verta rūpintis krovinių draudimu, ar tai papildomas pinigų švaistymas?

Kaip ekspertas, kuris yra matęs viską – nuo nuskendusių sunkvežimų iki užsidegusių padangų ir avarijų – galiu pasakyti tik vieną: draudimas ne yra privalomas, o būtinas. Tačiau čia reikia būti labai atidžiamas skaityant sąlygas. Pagal nutartąją konvenciją (CMR), vežėjas yra atsakingas už krovinį, tačiau atsakomybės ribos dažnai yra labai žemos – pvz., apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) už kilogramą. Tai reiškia, jeigu dingsta vertinga sofa, kurios vertė 1000 eurų, o svoris 100 kg, gausite tik atlyginimą, kuris vos siekia šimtą eurų.

Todėl, kai ieškote geriausios kainos, neatsižvelkite tik į pervežimo mokestį. Pasiklauskite apie "All Risk" (viso rizikos) draudimą. Jis paprastai kainuoja maždaug 2-3 % nuo krovinio vertės. Tai nedidelė investicija už ramybę. Ypač svarbu tai tiems, kurie pervežia brangų techniką, meno kūrinius, antikvariatą ar baldus, kurių sunku atstatyti. Mano praktikoje buvo atvejų, kai klientai, norėdami sutaupyti 20 eurų draudžiai, vėliau prarado tūkstančius. Patogus grįžimas taip pat reiškia ir saugumo jausmą.

6. Kaip suprasti, ar vairuotojas atliks įkrovimą/iškrovimą, ar tai turiu daryti pats?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų, kuriantis neigiamą patirtį. "Durų į duris" (door to door) paslauga skambėti paprasta, tačiau smulkmenos nulemia kainą. Yra keletas variantų: 1. Vairuotojas padeda: Vairuotojas atvyka su savo padėjėju arba pats padeda pakrauti dėžes į sunkvežimį. Tai brangiausias variantas, nes uždirbama pagal valandas. 2. Savarankiškas įkrovimas: Vairuotojas atveža sunkvežimį (arba puspriekabę), o jūs turite savo jėgomis paduoti dėžes prie sunkvežimo. Jeigu neturite kelerių stiprių draugų šeimininko pagalbai, tai gali tapti tikra katastrofa. 3. Kėblikas (Tail lift): Sunkvežimis turi hidraulinę platformą, kuri leidžia kelti sunkius daiktus ant žemės, tačiau vėlgi, reikia žmonių, kurie nueis daiktus nuo platformos į namus.

Norint gauti geriausią kainą ir patogumą, reikia aiškiai įsverti savo išteklius. Jeigu pervežate tik 20 dėžių ir turite brolių pagalbos – nereikia mokėti už vairuotojo pagalbą. Jeigu pervežate pianiną ar šarvuotas seifus – būtinai reikia profesionalių kėlikų. Pasiūlymuose būna rašoma "1 vairuotojas", "įkrovimas neįskaičiuotas" arba " kliento atsakomybė". Neklauskite tik "kiek kaina", klauskite "kas konkrečiai įskaičiuota į tą kainą".

7. Ar laikas turi įtakos kainai? Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Logistika – tai gyvas organizmas, kuris reaguoja į sezoniškumą. Yra aiškūs "piko" laikotarpiai, kai kaina šokiruotina: prieš šventes (Kalėdas, Velykas), vasaros mėnesius (gegužės-rugpjūčio mėn.), kai žmonės masiškai grįžta iš užsienio. Tuo metu transporto priemonių trūksta, o paklauga viršija pasiūlą.

Jei norite geriausios kainos, planuokite savo grįžimą "mirusiuoju" sezonu – lapkritį, sausį, vasarį arba anksti rudenį. Be to, labai svarbu užsakyti pervežimą ne prieš pat išvykimą. Jeigu skambinate kompanijai sakykim, pirmadienį ir sako, jog reikia vežti trečiadienį, tai yra "skubus užsakymas" (urgent). Tokiu atveju kaina bus didesnė, nes tenka permesti grafikus, rasti laisvą sunkvežimį, kuris neturėjo ten važiuoti. Ilgesnės reservacijos (2-4 savaitės iki planuojamos datos) leidžia logistikos vadybininkui efektyviau suplanuoti maršrutą, surinkti dalinius krovinius ir jums pasiūlyti žymiai palankesnę kainą. Kantrybė čia tiesiogiai verčia pinigais.

8. Kaip turiu supakuoti daiktus, kad jie nebuvo sugadinti ir kaina nesuktų?

Pakuotės kokybė tiesiogiai įtakoja ne tik krovinio saugumą, bet ir kainą. Esu matęs tūkstančius dėžių – kai kurios atrodo kaip iš bunkerių, kitos – kaip prabangios dovanos. Jei dėžė yra sutraukta, perlenkta, arba jos turinys juda viduje, vairuotojas gali atsisakyti ją vežti (dėl saugumo) arba kompanija gali pridėti papildomą "pavojingo krovinio" mokestį.

Geriausia kaina už patogų grįžimą pasiekiama, kai klientas padeda sumažinti vadybininko ir vairuotojo stresą. Naudokite standartines, tvirtas dėžes. Užpildykite tuščias vietas putplastiu, burbuliukine plėvele arba senais laikraščiais. Baldus geriau išmontuoti (nuimti kojas, išimti stalviršius) – tai sumažina sugadinimo riziką ir leidžia taupyti vietą (vėlgi, mažiau tūrio = mažiau kaina). Jeigu turiu daiktų, kurie gali subraižyti kitus (pvz., peiliai, metalo detalės), juos būtina specialiai uždaryti. Kuo tvarkingesnis krovinys atrodo, tuo didesnė tikimybė, kad vairuotojas jį sutvarkys greitai ir be priekaištų, o tai išlaiko kainą žemiau.

9. Kodėl kai kurios kompanijos neduoda tikslios kainos telefonu ir reikalauja apžiūros?

Tai dažnai sukrečia klientus: "Kodėl jie negali pasakyti, kiek tai kainuos, aš jums pasakiau, kad turiu 2 sofas ir 10 dėžių?" Atsakymas slypi precizikume. Telefonu pateikta kaina dažnai yra preliminari įvertinimo (estimate), o ne galutinė. Kai kurie baldai gali būti ypatingai dideli, sunkiai nešami, reikalaujanti specialios technikos (pvz., keltuvas pro langą, jeigu neina per laiptus).

Kompanijos, kurios siūlo atvykti apžiūrėti (arba prašo detalaus inventoriaus sąrašo su matmenimis), bando apsaugoti jus nuo staigmenų. Matytas krovinys leidžia pasakyki fiksuotą kainą, kuri nebeaugs. Jeigu sutinkate tik apytikslę kainą telefonu, rizikuojate gauti pridėtinę sąskaitą po to, kai krovinys jau pakrautas. Mano nuomone, patikimas partneris visada klauso detalaus inventoriaus. Jei kompanija neduoda jokių garantijų ir klauso tik "kiek daiktų", tai gali reikšti, kad jie tiesiigin užfiksuos kainą, o vėliau, atvykę vietoje, pradės derėtis. Pasirinkite tuos, kurie nori sužinoti tikslius krovinius matmenis.

10. Ką daryti, jei krovinys atvykė pažeistas? Kaip tai veikia "geriausios kainos" įvaizdį?

Tai nemalonus scenarijus, bet apie jį būtina kalbėti. Net jeigu užsakėte brangiausią ir patikimiausią paslaugą, avarijos įvyksta. Skirtumas yra tame, kaip kompanija elgiasi po to. Jei jūs ieškojote geriausios kainos ir pasirinkote nepatikimą "kišeninę" firmą, pažeidimo atveju jūs tikriausiai gausite ignoravimą arba priekaištus, kad "taip buvo pakrauta".

Jei dirbate su profesionalais, turi būti aiškus protokolas: reikia iš karto apžiūrėti krovinį vairuotojo buvimo arba pristatymo metu, surašyti defektų aktą (CMR protokolą) ir nufotografuoti žalas. Be šio akto, draudimo kompanija neatsiskaitys. "Patogumas" šiame kontekste reiškia ir tai, kad žinote, kam skambinti, jei kažkas negerai.