Geriausi transporto sprendimai siuntoms į Angliją: Eksperto Vadovas

Įvadas

Anglija (arba Jungtinė Karalystė) vis dar išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Nors po „Brexit“ pasikeitė politinė ir biurokratinė situacija, prekybos ryšiai ne tik neatsvago, bet ir toliau stiprėja. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau daugybę pakilimų ir nuosmukių, tačiau vienas dalykas išlieka pastovus: klientų noras greitai, saugiai ir pigiai pristatyti savo siuntas į Londoną, Mančesterį, Birmingamą ar kitus šalies regionus.

Šiandien, kai pasaulio logistika vystosi sparčiau nei bet kada, rinktis tinkamą būdą, kaip transportuoti prekes į Angliją, gali būti sudėtinga net patyrusiems verslininkams. Ar rinktis kelių transportą? Galbūt jūrų? Kada verta pasinaudoti aviacija? O svarbiausia – kaip išvengti nemalonumų muitinėje ir užtikrinti, kad prekės pasieks pirkėją laiku?

Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia praktika, norėdamas papasakoti ne tik apie technines pervežimų galimybes, bet ir apie tas smulkmenas, kurios dažnai nulemia viso siuntos likimą. Mes aptarsime pagrindinius transporto sprendimus, jų privalumus, trūkumus ir tai, ką reikia žinoti, norint sėkmingai veikti Jungtinės Karalystės rinkoje. Nesvarbu, ar esate didelė gamykla, siunčianti konteinerius prekių, ar mažas verslininkas, norintis išsiųsti vieną siuntinį „eBay“ pirkėjui – ši informacija skirta jums.

Anglija yra sala, o tai logiškai lemia tai, kad logistika čia turi savo ypatingumų. Geografinė padėtis reiškia, kad kiekvienas krovinys turi įveikti jūrą (arba oro erdvę), todėl planavimas turi būti dar kruopštesnis nei siunčiant prekes į kontinentinę Europą. Be to, po „Brexit“ Anglija tapo trečiąja šalimi, kas reiškia muitinės procedūras, kurios anksčiau neegzistavo. Tačiau sužinojęs, kaip veikia sistema, galite ją paversti savo pranašumu.

Sprendžiant dėl geriausio transporto būdo, reikia atsižvelgti į tris pagrindinius veiksnius: laiką, kainą ir krovinio tipą. Kartais greitis yra prioritetas, kartas – biudžetas, o kartas – prekių saugumas. Toliau pateikiamame DUK (Dažnai Užduodamų Klausimų) skyriuje išsamiai aptarsime visas galimybes ir atsakysime į klausimus, kurius dažniausiai girdėnu iš savo klientų.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Koks yra populiariausias būdas transportuoti siuntas į Angliją ir kodėl?

Kelių transportas (sunkvežimiai ir vilkikai) vis dar išlieka absoliučiu lyderiu siunčiant krovinius į Angliją iš Lietuvos. Nors šalis yra sala, išvystytas keltų tinklas ir Eurotunelis leidžia sunkvežimiams kelionę atlikti gana sklandžiai ir, svarbiausia, „nuo durų iki durų“.

Kodėl tai taip populiariu? Visų pirma, dėl lankstumo. Kelių transportu galima vežti beveik viską: nuo paletės su elektronika iki statybinių medžiagų ar net nestandartinių krovinių. Antra, šis būdas yra ekonomiškas didesniems kiekiams. Jei turite 10 ar 20 paletų, kelių transportas bus gerokai pignesnis už aviaciją ir greitesnis už jūrų (ypač, jei naudojama keltų linija iš Olandijos ar Belgijos į Angliją rytus).

Mano patirtis rodo, kad dauguma Lietuvos eksportuotojų renkasi būtent šį variantą dėl jo patikimumo. Krovinys yra užfiksuojamas ir sekamas nuo to momento, kai jį pasiima vairuotojas Vilniuje, iki momento, kai jį iškrauna pirkėjas Leicesteryje. Be to, kelių transportas mažiau priklauso nuo oro uostų ar uostų spūsčių (nors ir čia reikia atsižvelgti į eiles prie keltų).

2. Kas yra grupiniai siuntimai (partijos) ir kada verta jais pasinaudoti?

Grupiniai siuntimai, angliškai vadinami „Groupage“ arba LTL (Less than Truckload), yra išradingas sprendimas tiems, kurie neturi pilnos sunkvežimio krovinio (FTL). Esu dirbęs su daugybe mažų ir vidutinių įmonių, kurios norėtų siųsti prekes į Angliją, bet viena jų siunta užima tik vieną ar dvi paletes. Tokiu atveju nuomoti visą vilkiką būtų neproporcingai brangu.

Grupiniame siuntime kelios skirtingų klientų siuntos yra surinktos vienoje viloje (puspriekabėje) ir vežamos į Angliją. Tai panašu į viešąjį transportą – keliaujate tuo pačiu autobusu su kitais keleiviais. Šis sprendimas yra idealus mažmeninės prekybos verslams, e-parduotuvėms ar pradedantiems eksportuotojams.

Privalumas aiškus – kaina. Jums mokate tik už užimtą vietą. Trūkumas – laikas. Kadangi reikia surinkti visus krovinius, o vėliau juos išskirstyti, tranzukto laikas gali šiek tiek prailgėti (paprastai 3–5 dienos ilgiau nei pilnam krovininiui). Tačiau, jei jūsų prioritetas yra taupyti biudžetą, o ne skubus pristatymas, tai geriausias pasirinkimas.

3. Ar „Brexit“ pasikeitė kelių transporto į Angliją organizavimą?

„Brexit“ sukėlė daugiausia nešvarų, tačiau profesionalių logistikos kompanijų požiūriu, tai buvo tik naujas iššūkis, su kuriuo reikėjo susidoroti. Taip, pasikeitė. Anksčiau Anglija buvo ES rinkos dalis, todėl sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar Anglija yra trečioji šalis, ir kiekvienas krovinys turi praeiti eksporto (iš Lietuvos/ES) ir importo (į Angliją) muitinės procedūras.

Tai reiškia, kad be tinkamai parengtų dokumentų (prekių deklaracijos, EORI kodų, prekių kilmės sertifikatų) krovinys gali būti užstrigęs sienoje ar uoste. Mano komandoje mes pradėjome daugiau dėmesio skirti muitinės brokerių paslaugoms. Dabar be jų pagalbos sudėtinga įsivaizduoti sklandų pervežimą.

Tačiau, jei viskas parengta teisingai, „Brexit“ netrukdo kelių transportui. Fiziniai kroviniai keliauja toliau, tik prie jų prisideda elektroniniai duomenys, kurie turi būti pateikti Jungtinės Karalystės Muitinės (HMRC) sistemose prieš krovinio atvykimą arba jo metu. Todėl labai svarbu pasirinkti pervežėją, kuris puikiai išmano ne tik vairavimą, bet ir biurokratiją.

4. Kada verta rinktis jūrų transportą ar konteinerius?

Jūrų transportas dažnai asocijuojasi su tolimaisiais reisais į Aziją, tačiau jis taip pat yra labai svarbus ir prekyboje su Anglija. Jei jūsų krovinys yra didelis – pavyzdžiui, užima 20 ar 40 pėdų konteinerį – jūrų transportas gali būti geriausiu sprendimu kainos požiūriu.

Lietuvoje dažniausiai kroviniai gabenami jūra iš Klaipėdos uosto tiesiai į Anglijos uostus (pvz., Tilbury, Immingham, Felixstowe) arba per kitus ES uostus. Nors jūrų keliu keliauti ilgiau nei sausumos keliu (paprastai 7–10 dienų priklausomai nuo maršruto), kiekvieno tonos kilometro kaina yra gerokai mažesnė.

Šis būdas ypač tinka sunkioms, masinėms prekėms: statybiniams medžiagoms, medienai, malkoms, maistui dideliais kiekiais. Jei jūsų verslas auga ir jūs pradėjote eksportuoti didelius kiekius, verta apsvarstyti jūrų transportą. Taip pat reikia prisiminti apie vadinamuosius „Ro-Ro“ keltus, kurie leidžia važiuoti sunkvežimiams į keltą ir iš jo važiuoti toliau – tai hibridinis sprendimas, sujungiant sausumos ir jūrų transporto privalumus.

5. Ar aviacijos (oro) transportas tinka į Angliją ir kodėl jis toks brangus?

Oro transportas yra „Formula 1“ logistikos pasaulyje. Jis yra greičiausias, bet ir brangiausias būdas. Siunčiant siuntas į Angliją lėktuvais (paprastai iš Vilniaus ar Kauno oro uostų į Londono Heathrow, Gatwick ar Stansted), tranzukto laikas gali trukti tik 24–48 valandas.

Kada naudoti šį sprendimą? Jei siunčiate labai brangias prekes (pvz., brangų elektroniką, juvelyrinius dirbinius), kurios neima daug vietos, bet kurios vertė leidžia sumokėti už greitį. Taip pat aviacija būtina, jei prekės yra skubios ar gali sugesti (pvz., kai kurios maisto produktai, vaistai, farmacijos žaliavos).

Esu matęs, kaip klientai, bandydami sutaupyti, siunčia brangias detales standartiniu būdu, ir dėl vėlavimo praranda svarbius kontraktus. Tokiu atveju aviacijos kaina pasidaro nereikšminga lyginant su prarastomis galimybėmis. Tačiau jei jūsų siunta yra sunki ir didelė (pvz., mėbliai), aviacija praktiškai neapsimoka dėl astronominių kainų.

6. Kokius dokumentus reikia turėti siunčiant prekes į Angliją po „Brexit“?

Dokumentai yra raktas į sklandžią siuntą. Po „Brexit“ sąrašas išaugo, tačiau principai išlieka tie patys. Pagrindinis dokumentas yra Prekių komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti parašyta anglų kalba (arba dvikalbis), nurodyti tikslios prekės pavadinimas, svoris, kiekis, prekių kodas (HS kodas), kilmės šalis ir pirkėjo bei pardavėjo duomenys.

Be to, būtinas EORI kodas. Pardavėjas turi turėti ES EORI kodą (Lietuvoje jį išduoda Muitinės departamentas), o pirkėjas Anglijoje turi turėti GB EORI kodą. Be šių kodų muitinė neleis išsiųsti ar priimti prekių.

Jei prekės yra specifinės (pvz., maisto produktai, gyvūnai, chemikalės), gali prireikti papildomų leidimų, sertifikatų ar veterinarinių pažymų. Mano patarimas: niekada nerašykite „Gift“ (dovana) ar „Samples“ (pavyzdžiai) komercinėje sąskaitoje, jei tai yra realus pardavimas. Anglijos muitinė labai griežtai tikrina šiuos dalykus, o neteisingai pateikti duomenys gali baigtis baudomis ar siuntos konfiskavimu.

7. Kaip apskaičiuojama siuntos kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos susidėtis logistikoje nėra tiesioginis atstumas padaugintas iš kuro kainos. Siunčiant į Angliją, kainą formuoja keletas komponentų: transportavimo mokestis (už atstumą), keltų bilietų kaina (angiški keltai nėra pigūs), muitinės brokerio mokestis (už dokumentų pateikimą), ir galiausiai, mokesčiai (PVM ir muito tarifai).

Taip pat svarbu krovinio svoris ir tūris. Jei siunta yra lengva, bet didelė (pvz., putŗs plastikas), kaina gali būti skaičiuojama pagal tūrį (volumetrinį svorį), o ne pagal faktinį svorį. Tai yra standartinė praktika aviacijoje ir vis dažniau taikoma kelių transporte.

Negalima pamiršti ir apie priedines paslaugas: „palepimo“ paslaugą (kai vairuotojas padeda iškrauti), pristatymą į sunkiai pasiekiamas vietas Anglijoje (pvz., Londono centre, kur reikia specialių leidimų), arba sandėliavimą. Geras ekspertas visada pateiks išsamą kainos sudėtį, kad nebūtų staigmenų.

8. Kokios prekės yra draudžiamos arba specialiai kontroliuojamos gabenant į Angliją?

Anglija turi gana griežtus reikalavimus dėl importuojamų prekių, ypač susijusių su saugumu ir sveikata. Draudžiama arba griežtai reglamentuojama įvežti: * Gyvūninės kilmės maisto produktai (mėsa, pieno produktai) iš daugelio ES šalių be specialių veterinarinių sertifikatų. * Ginklai ir amunicija be specialių leidimų. * Narkotikai ir psichotropinės medžiagos. * Counterfeit (padirbtos) prekės – Anglijos muitinė ir policija aktyviai kovoja su šia problema.

Taip pat ypatingą dėmesį reikia skirti pavojingiems kroviniams (ADR) – tai degios, ašaros, sprogios ar kitos pavojingos medžiagos. Jų gabenimas reikalauja specialių leidimų, ženklinimo ir patirties vairuotojams. Jei abejojate, ar jūsų prekė gali būti laikoma pavojinga, visada pasikonsultuokite su logistikos specialistu – geriau klausti anksčiau nei vėliau gauti baudą.

9. Kas nutinka, jei siunta užstrigs sienoje ar uoste?

Tai klausimas, kurį girdžiu dažniausiai, ir kiekvieną kartą stengiuosi užtikrinti klientus, kad su profesionaliu partneriu tai retai tampa katastrofa. Jei siunta užstrigs (pavyzdžiui, dėl trūkstamų dokumentų ar neteisingo HS kodo), procesas yra toks: mūsų muitinės brokerius informuoja apie problemą.

Tada mes nedelsdami susisiekame su klientu, gauname trūkstamus duomenis ar dokumentus ir pateikiame juos muitinei. Paprastai šis procesas užtrunka nuo keletos valandų iki keletos dienų, priklausomai nuo problemos sudėtingumo.

Gali kilti papildomų išlaidų – tai gali būti sandėliavimo mokestis uoste (demurrage) arba dokumentų tvarkymo mokestis už „redėgavimą“. Čia vėl įžvelgiu 20 metų patirties naudą: žinome, kur greičiausiai gauti reikiamus pažymas, kaip derėtis su sandėlininkais ir kaip minimizuoti stojimo mokestį. Svarbiausia – niekada neignoruokite pranešimų apie sulaikytą siuntą, kuo greičiau reaguosite, tuo mažesnės bus žalos.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežimo partnerį siuntoms į Angliją?

Rinka pilna įvairių siuntų brokerių ir transporto kompanijų, tačiau ne visos yra vienodos. Kaip ekspertas, patartčiau atsižvelgti į šiuos dalykus: 1. Patirtis su Anglija: Būtina, kad kompanija turėtų ilgametę patirtį būtent šioje kryptyje ir žinotų vietinius niuansus. 2. Muitinės paslaugos: Ar jie gali užtikrinti pilną dokumentų tvarkymą, ar jums reikės ieškoti atskiro brokerio? 3. Sekimas ir komunikacija: Ar galite realiu laiku matyti, kur yra jūsų krovinys? Ar atsakinėja į el. laiškus ir skambučius? 4. Draudimas: Ar turi atsakomybės draudimą (CMR draudimas)? Niekada nesiųskite brangių krovinių be draudimo. 5. Atsiliepimai: Pasidomėkite kitų klientų nuomone.

Pigiausias pasiūlymas visada nėra geriausias. Logistikoje, kaip ir gyvenime, kaina atitinka kokybę. Jei kas nors siūlo neįtikėtinai žemą kainą, tikėkitės, kad kažkur bus atimta – arba paslaugos kokybė, arba siuntos saugumas.

Išvada

Apibendrinant, galima teigti, kad geriausias transporto sprendimas siuntoms į Angliją – tai ne vienas konkretus būdas (pvz., tik sunkvežimis ar tik lėktuvas), o subalansuota strategija, atitinkanti jūsų verslo poreikius. Per savo ilgą karjerą mačiau, kad sėkmės paslaptis slepiasi ne pačiame transporte, o joje įtrauktoje žinojime ir planavime.

Jei jūsų prioritetas yra greitis ir siunta nedidelė bei vertinga, rinkitės aviaciją. Jei turite didelį kiekį prekių ir norite sutaupyti – jūrų transportas ar pilnas krovininis vilkikas bus geriausias pasirinkimas. O jei esate mažas verslas ar e-parduotuvė, kuriai svarbi kaina, grupiniai siuntimai (LTL) yra idealus sprendimas, leidžiantis konkuruoti didžiajame rinkoje.

Nepamirškite, kad po „Brexit“ dokumentų tvarkymas tapo neatsiejama sėkmingo pervežimo dalimi. Investicija į gero muitinės brokerio paslaugas ir kruopštus dokumentų paruošimą apsimoka daug kartų, išvengiant vėlavimų ir baudų.

Anglija išlieka atraktyvi rinka, ir su teisingais partneriais bei žiniomis, jūsų siuntos gali ten keliauti taip sklandžiai, kaip ir anksčiau. Logistika nėra tik prekių judinimas iš taško A į tašką B – tai verslo proceso tęsinys, kuris turi veikti be trikdžių. Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti įvairias galimybes ir padės priimti tinkamą sprendimą jūsų sekantis išsiuntimams į Angliją.