Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Geriausi siuntų gabenimo sprendimai iš Jungtinės Karalystės: Eksperto Vadovas
Pastaraisiais metais logistikos pasaulyje, ypač kalbant apie maršrutus tarp Jungtinės Karalystės ir kontinentinės Europos, įvyko didelių pokyčių. Dirbęs šioje srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, aš galiu pasakyti viena: niekada nebuvo taip svarbu tiksliai suprasti galimas gabenimo opcijas ir jų niuansus. Jungtinė Karalystė (JK), išėjusi iš Europos Sąjungos, tapo „trečiąja šalimi“, o tai reiškia, kad kiekviena siunta, kertanti Lamanšą, turi kirsti ne tik fizinę, bet ir biurokratinę sieną. Nepaisant šių iššūkių, JK išlieja viena svarbiausių prekybos partnerių, o Lietuvos verslas ir privatieji asmenys aktyviai importuoja prekes šios šalies rinkose.
Šiame straipsnyje mes ne tik apžvelgsime pagrindinius siuntų gabenimo būdus, bet ir suteiksime praktinius patarimus, kaip išvengti dažniausių klaidų, taupyti laiką ir pinigus. Nesvarbu, ar esate didelė importo-importo įmonė, siekianti atvežti konteinerį statybinių medžiagų, ar asmuo, norintis parsivežti asmeninį daiktą iš Londono – rasti tinkamą sprendimą dabar reiškia ne tik pasirinkti sunkvežimį, bet ir išsirinkti tinkamą muitinės brokerį, dokumentacijos tipą ir logistinį maršrutą.
Šiandien rinkoje yra kelios pagrindinės kategorijos: kelių transportas (kuris dar skirstomas į pilną ir dalinį krovinių gabenimą), jūrų transportas (konteineriai ir vėlesnis pervežimas keliu) bei oro transportas. Kiekvienas iš jų turi savus privalumus, trūkumus ir specifinius taikymo atvejus. Mūsų tikslas – padėti jums suprasti, kuris iš šių sprendimų geriausiai atitinka jūsų poreikius, atsižvelgiant į siuntos dydį, skubą ir biudžetą. Mes taip pat giliai panagrinėsime muitinės procedūras, kurios dabar yra neatsiejama bet kurio gabenimo iš JK dalies.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Šioje dalyje suformulavau 10 klausimų, kurios man, kaip praktikui, dažniausiai tenka girdėti iš klientų, bei pateikiau išsamius atsakymus, padėsiančius jums orientuotis logistikos labirinte.
1. Kaip pasikeitė siuntų gabenimas iš JK po „Brexit“ ir ką tai reiškia man?
Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, pasikeitė visa gabenimo filosofija. Anksčiau tai buvo vidinė rinka, kur prekės keliavo be muitinės kontrolės. Dabar JK yra trečioji šalis, todėl kiekviena siunta, netgi mažas pakelis su asmeniniais daiktais, turi būti deklaruojama. Tai reiškia, kad reikia pateikti prekių deklaraciją (Ex1 dokumentai eksportui ir importo deklaracija Lietuvoje).
Praktikoje tai atrodo taip: jei anksčiau sunkvežimis važiavo per sieną tiesiog sustodamas trumpam pasienio punkte, dabad jis turi turėti pilną muitinės „išvalymą“ prieš išvykstant iš JK ir prieš įvažiuojant į ES. Klientui tai reiškia, kad reikia užtikrinti, kad turtete teisingą komercinę sąskaitą (invoice), kurioje būtų nurodytos prekės, jų vertė, svoris ir, labai svarbu, taros kodai (HS codes). Be šių kodų muitinė neleis praeiti siuntos. Taip pat atsirado papildomi mokesčiai – PVM ir importo muitai (priklausomai nuo prekių tipo), kurie turi būti apmokėti arba užtikrinti garantija.
2. Kada rinktis kelių transportą (sunkvežimiu), o kada jūrų transportą?
Tai vienas pagrindinių klausimų, apie kurį diskutuojama su kiekvienu klientu. Kelių transportas yra greičiausias ir lankstesnis būdas gabenti krovinius iš JK į Lietuvą. Jei jūsų siunta sveria nuo 1 iki 24 tonų arba užima mažiau nei 33 europalettečių vietų, kelių transportas yra numatytasis pasirinkimas. Sunkvežimiai kasdien važiuoja keltais arba per Eurotunelį, todėl standartinis pristatymo laikas yra 3–5 darbo dienos nuo krovimo dienos.
Jūrų transportas paprastai pasirenkamas tada, kai siunta yra labai didelė (pvz., 33–34 europalečiai arba keli konteineriai) arba kai kaina yra kritiškai svarbesnė už greitį. Jūrų transportu krovinys gabenamas laivu iki pietinės Anglijos uostų (pvz., Felixstowe arba Southampton) arba net iki Olandijos (Roterdamas), o iš ten – keliu iki Lietuvos. Nors šis variantas gali būti pigesnis dideliems kiekiams, jis trunka ilgiau – nuo 7 iki 14 ar net daugiau dienų, taip pat reikalauja papildomų perkrovimo operacijų uoste (pvz., iš sunkvežimio į laivą ir atgal). Esant mažiems ar vidutiniams kroviniams (pvz., 1–2 europalečiai), jūrų transportas dažnai netaps pigesnis dėl fiksuotų uosto mokesčių, todėl tokiu atveju visada rekomenduoju kelių transportą.
3. Kas yra grupinis krovinys (Groupage) ir kodėl jis populiarus mažiems siuntimams?
Groupage, arba dalinio krovinio gabenimas, yra idealus sprendimas tiems, kurie turi siųsti mažą kiekį prekių, kurios neužpildo pilno sunkvežimio. Tarkime, turite 4 europalečius baldų arba 1 puspriekabės tūrio kiekį prekių. Pirkti pilną sunkvežimį būtų per brangu. Groupage sistemoje logistikos įmonė surenka kelias mažas siuntas iš skirtingų klientų viename sunkvežimyje ir veža jas į Lietuvą.
Privalumas aiškus – mokate tik už užimtą vietą (pavyzdžiui, už 1–2 metrus ilgio arba už 1 europalečio vietą). Tačiau čia yra ir savas niuansas: grupiniai kroviniai trunka šiek tiek ilgiau. Prieš išvykstant, sunkvežimis turi būti pilnai užpildytas, todėl gali tekti palaukti, kol surinksime kitus siuntėjus. Taip pat, atvykus į Lietuvą, reikia laukti, kol iškraunami kiti kroviniai prieš iškraunant jūsų. Tačiau, jei kaina yra svarbiausia, o skubumas ne kritinis, tai geriausias pasirinkimas. Verta paminėti, kad po „Brexit“ grupinių krovinių tvarkymas tapo sudėtingesnis dėl muitinės, nes kiekviena maža siunta turi turėti atskirą importo deklaraciją, o ne vieną bendrą visam sunkvežimiui.
4. Kokius dokumentus būtina parengti sklandžiam siuntų pristatymui iš JK?
Dokumentacija yra „kraujas“ logistikoje, be kurio neišsiversite. Esant dabartinei situacijai, sąrašas yra griežtai reglamentuotas. Pirmiausia ir svarbiausia – tai Prekių siuntimo sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti parašyta anglų kalba, nurodant tikslią prekių vertę (be PVM, nes JK PVM mokesčiai mums nebeskaičiuojami), svorį, prekių pavadinimus ir, kaip jau minėjau, tarifinius kodus (HS codes). Be šių kodų muitinė neleis išvežti krovinių iš JK.
Antroji svarbi dokumentacija – Pakuotės sąrašas (Packing List). Jis padeda muitinės pareigūnams ir sandėlininkams suprasti, kaip supakuotos prekės (kiek dėžių, paletų, koks jų svoris). Jei gabenate specialias prekes (pvz., chemines medžiagas, maisto produktus, gyvūnus), reikės papildomų sertifikatų (MSDS, sanitariniai certifikatai). Taip pat būtina sudaryti tarptautinį vežimo kontraktą (CMR), kuris veikia kaip draudimas ir krovinių priėmimo kvitas. Jei dokumentuose bus klaidų (pvz., neteisingai nurodytas svoris ar prekės kodas), siunta gali būti uždelsta muitinėje, o tai kels papildomų išlaidų saugojimui.
5. Kaip apskaičiuojamas siuntos kaina ir nuo ko ji priklauso?
Dauguma klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo, tačiau logistikoje tai tik vienas iš komponentų. Kainos formavimą įtakoja keletas pagrindinių veiksnių. Pirmiausia – krovimo tūris ir svoris. Logistikoje naudojame sąvoką „Užsakomasis tūris“ (LDM – Loading Meter). Tai reiškia, kiek vietos krovinys užima sunkvežimio grindyse ilgio atžvilgiu. Jei turite lengvų, bet didelių prekių (pvz., putų polistirolo), mokėsite už vietą, ne už svorį. Jei svoris didelis (pvz., metalas), gali būti taikomi apribojimai.
Antrasis veiksnys – degalų kainos ir priedai. Tarptautiniuose maršrutuose dažnai taikomi degalų priedai (pallet rates), kurie kinta priklausomai nuo rinkos situacijos. Trečias dalykas – muitinės paslaugos. Nuo 2021 m. kiekvienas krovinys iš JK reikalauja eksporto ir importo deklaravimo. Šios paslaugos nėra nemokamos, jos dažnai įtraukiamos į bendrą siuntos kainą arba mokamos atskirai. Taip pat svarbu siuntos išsidėstymas – ar tai yra pilna puspriekabė (FTL), ar dalinis krovinys (LTL). Pilnai užpildyta puspriekabė visada pigesnė vienetui nei dalinis krovinys.
6. Ar verta rinktis oro transportą siuntims iš JK?
Oro transportas iš JK į Lietuvą yra pats greičiausias, bet ir brangiausias būdas. Jį rekomenduoju tik tada, kai laikas yra kritinis, o prekės vertė leidžia sumokėti už greitį. Pavyzdžiui, jei reikia skubiai pristatyti brangias elektronines dalis, medicinines priemones ar tai yra derybinis pavyzdys (sample), kurio reikia fabrike jau rytoj.
Oro transportu krovinys dažniausiai vežamas iš Heathrow, Gatwick arba Stansted oro uostų į Vilnių arba Kauną. Pristatymas gali užtrukti vos 1–2 dienas (įskaitant skrydį ir muitinę). Tačiau būkite pasiruošę, kad kainos gali būti kelis kartų aukštesnės nei kelių transportu. Be to, oro uostuose taikomi griežtesni reikalavimai dėl pakuotės (turi būti tvirta, nes prekės perkeliamos kelis kartus) ir, žinoma, griežtesni muitinės tikrinimai. Mažoms, ne itin skubioms siuntoms oro transportas praktiškai nenaudojamas dėl neefektyvumo.
7. Kas yra „Door-to-Door“ (nuo durų iki durų) paslauga ir kodėl ji patogesnė?
„Door-to-Door“ paslauga reiškia, kad logistikos poskyris visiškai perima atsakomybę už siuntos judėjimą nuo siuntėjo sandėlio Jungtinėje Karalystėje iki gavėjo sandėlio (arba namų) Lietuvoje. Tai yra patogiausias sprendimas klientui, nes jis nereikia rūpintis tarpiniais pervežimais, sandėliavimu uostuose ar muitinės procedūromis atskirai.
Kai pasirenkate šį sprendimą, mūsų įmonė (arba jūsų pasirinktas partneris) organizuoja viską: atvažiuoja pas siuntėją Anglijoje, užkrauna, atveža į uostą arba pervežia keliu, atlieka visus muitinės formalumus (užtikrindamas, kad prekės pateisintos ES) ir pristato tiesiai prie jūsų durų. Priešingai, „EXW“ (Ex Works) sąlygomis, kai pirkėjas turi pats rūpintis transportu iš JK, gali kilti problemų su koordinavimu, ypač jei JK partneris nesupranta naujųjų muitinės reikalavimų. „Door-to-Door“ leidžia išvengti streso ir užtikrina, kad atsakomybė už krovinį gulys ant vieno profesionaliojo pečių.
8. Kiek laiko trunka tipinis siuntos pristatymas iš JK į Lietuvą?
Laiko tarpas priklauso nuo pasirinkto transporto rūšies, tačiau aš pateiksiu realius vidutinius terminus, kuriuos turėtumėte tikėtis.
* Pilnas sunkvežimis (FTL): 3–4 darbo dienos. Tai greičiausias variantas, nes sunkvežimis važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų tarpiniuose sandėliuose.
* Dalinis krovinys / Groupage: 5–8 darbo dienos. Čia reikia laiko surenkant kitas siuntas Anglijoje ir iškraunant kitas siuntas Lietuvoje.
* Jūrų transportas: 10–14 dienų (arba daugiau). Laikas skaičiuojamas nuo krovimo dienos iki iškrovimo Lietuvoje. Laivai plaukia tik tamtikrais grafikais, tad reikia derinti su išvykimo datomis.
* Oro transportas: 1–3 darbo dienos. Dažniausiai tai greičiausias būdas, tačiau reikia atsižvelgti į skrydžių grafikus.
Svarbu prisiminti, kad šie terminai yra „darbo dienos“, o tai reiškia, kad savaitgaliai ir šventės neskaičiuojami. Taip pat reikia palikti rezervą muitinės procedūroms – nors jos dažnai vyksta elektroniniu būdu ir greitai, kartais gali prireikti papildomo tikrinimo, kas uždelsta pristatymą 1–2 dienas.
9. Kokios prekės yra draudžiamos arba specialiai reguliuojamos pervežant iš JK?
Nors Jungtinė Karalystė ir ES turi panašias standartus, yra prekių, kurių gabenimas reikalauja ypatingo dėmesio. Visų pirma, tai maisto produktai ir gyvūninės kilmės žaliavos. Joms reikalingi specialūs sanitariniai veterinarijos sertifikatai, kur užtikrina, kad produktai atitinka ES saugumo standartus. Be šių dokumentų, krovinys bus sunaikintas pasienyje.
Taip pat griežtai reguliuojami alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – juos vežti reikia turint specialias licencijas (akcizų sandėlių režimas). Ginklai ir amunicija bei sprogmenys reikalauja ypatingų leidimų ir transporto priemonių. Vaistai taip pat gali reikalauti specialių leidimų. Jei planuojate vežti tokius krovinius, būtina viską aptarti su logistikos partneriu iš anksto, nes bandymas vežti juos nelegaliai ar be dokumentų gali baigtis ne tik konfiskacija, bet ir teisiniais pasekmėmis. Įprastos prekės (drabužiai, technika, baldai) dažniausiai nėra ribojamos, jei jos nėra padirbtos (intelektinės nuosavybės pažeidimai).
10. Kaip pasirinkti patikimą logistikos partnerį siuntoms iš JK?
Rinkos pilna, tačiau ne visi tiekėjai vienodi. Kaip ekspertas, patariau atkreipti dėmesį į keletą kritinių dalykų. Pirmiausia – patirtis su JK maršrutais. Po „Brexit“ dauguma smulkių vežėjų pasitraukė iš šios rinkos dėl sudėtingumo. Rinkitės tokią įmonę, kuri turi savo arba patikimų partnerių terminalus Anglijoje ir geba pati užtikrinti eksporto muitinės išvalymą.