Geriausi pervežimo sprendimai į Angliją: Visiškas vadovas verslui

Didžioji Britanija, ir ypač Anglija, nuo seno buvo viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Nors „Brexit“ sukėlė daugiau nei vieną bangą sumaišties ir biurokratinės klampynės, rinka ten išlieka itin patraukli bei pelninga. Daugiau nei dvidešimt metų praleidęs tarptautinių pervežimų srityje, galiu pasakyti viena tikrai: logistika į Angliją pasikeitė, bet ji ne tapo neįmanoma. Tiesiog reikia žinoti naujus žaidimo taisykles ir pasirinkti tą sprendimą, kuris geriausiai tinka jūsų verslo modeliui.

Šiame straipsnyje mes ne tik panagrinėsime pagrindinius būdus, kaip krovinius galima nuvežti per Lamanšą, bet ir išsiaiškinsime, kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios kainuoja brangiai – tiek laiko, tiek pinigų. Nesvarbu, ar esate didelė gamybos įmonė, siunčianti konteiverius kiekvieną savaitę, ar mažas e-verslo žaidėjas, bandantis išsiųsti savo pirmąją partiją į Londoną – ši informacija skirta jums. Suprasdami procesą nuo A iki Z, galėsite planuoti savo tiekimo grandinę taip, kad ji būtų ne tik efektyvi, bet ir atspari išorės sukrėtimams.

Svarbu suprasti, kad nėra vieno „universaliojo“ sprendimo, kuris tiktų visiems. Vienoms įmonėms svarbiausia yra kaina, kitoms – greitis, trečiosioms – saugumas ir tikslumas. Todėl toliau aptarsime visas galimybes, pradedant nuo ekonomiškiausių grupinių pervežimų ir baigiant išskirtiniais krovinių reisais. Be to, atsižvelgsime į šiuolaikinius reikalavimus, susijusius su muitinės procedūromis, kurios dabar yra neatsiejamai susijusios su bet kuriuo siuntimu į JK.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skiltyje suėmiau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man teko girdėti iš klientų per savo karjerą. Atsakymai į juus padės jums susiformuoti išsamią vaizdą apie tai, kas laukia kelyje į Angliją.

1. Kokius pervežimo metodus galima pasirinkti gabenant krovinius į Angliją?

Šiuo metu egzistuoja trys pagrindiniai būdai, kaip prekes galima patekti į Angliją iš Lietuvos (ir atvirkščiai), ir kiekvienas iš jų turi savo nišą.

Pirmasis ir populiariausias – kelių transportas (sunkvežimiai). Tai yra „aukso standartas“ logistikoje dėl savo lankstumo. Sunkvežimis gali atvykti prie jūsų sandėlio durų, paimti prekes ir pristatyti jas tiesiai į paskirties vietą Anglijoje („door-to-door“ principas). Nors po „Brexit“ pasikeitė muitinės taisyklės, fizinis pervežimas keliu išliko patogiausias. Čia galime išskirti du pogrupius: visas automobilio užkrova (FTL – Full Truck Load), kai krovinių pakanka pilnam sunkvežimiui (apie 22–24 paletes arba 33 tunus), ir dalinė užkrova (LTL – Less Than Truck Load), kai krovinių mažiau, ir jūsų siunta keliauja kartu su kitų klientų krovinais. Pastarasis variantas dažnai vadinamas grupiniais pervežimais.

Antrasis metodas – jūrų transportas. Jis dažniausiai taikomas tais atvejais, kai krovinys yra labai didelis (pvz., konteiveriai) arba kai laiko ribos nėra griežtos, o svarbiau yra kaina. Kroviniai gabenami konteiveriais, kurie plaukia keltais iš Klaipėdos ar kitų uostų (pvz., Roterdamo, Hamburgo) į Anglijos uostus (Imingamas, Tilbury, Felixstowe). Šis būdas yra ekologiškesnis ir pigesnis didelių kiekių atžvilgiu, tačiau reikalauja daugiau laiko ir papildomų manipuliacijų uoste.

Trečiasis – oro transportas. Tai yra brangiausias, bet greičiausias variantas. Jis naudojamas labai brangiems, skubantiems ar trumpalaikio saugojimo prekėms (pvz., vaistai, elektronikos komponentai, aukso dirbiniai). Įprastų prekių (drabužių, baldų) gabenimas lėktuvu į Angliją dažniausiai neapsimoka, tačiau tam tikrose situacijose tai vienintelis išeities variantas.

2. Kas yra grupiniai pervežimai (partijos) ir kada juos verta rinktis?

Grupiniai pervežimai, arba dalių krovinių gabenimas, yra sprendimas, kai vieno kliento krovinių neužtenka, kad užpildytų visą sunkvežimį. Logistikos kompanijos surenka mažesnes siuntas iš įvairių siuntėjų, sujungia juos viename ar keliuose sunkvežimiuose ir veža į Angliją.

Šio metodo privalumas aiškus – kaina. Jūs mokate tik už tiek vietos automobilyje, kiek užima jūsų prekės (pvz., už 2, 5 arba 10 palečių vietą). Be to, tai patogu tiems, kurie neturi pastovių, didelių prekių srautų.

Tačiau yra ir „bet“. Grupiniuose pervežimuose trukmė yra ilgesnė nei pilnos užkrovos atveju. Sunkvežimis turi sustoti prie kiekvieno kliento, kad paimtų ar išduotų krovinius. Taip pat reikia laukti, kol bus surinkta visa partija – prieš išvykstant į Angliją, sunkvežimis turi būti pakankamai užpildytas, kad maršrutas būtų ekonomiškas. Paprastai grupiniai pervežimai į Angliją vykdomi 1–2 kartus per savaitę.

Jūsų patirtis rodo, kad šis sprendimas idealiai tinka mažoms ir vidutinėms įmonėms (SME), kurios tik pradeda eksportuoti arba prekiauja sezoninėmis prekėmis. Tai leidžia sumažinti išlaidas ir išvengti būtinybės išsinuomoti visą sunkvežimį, kuris važiuotų tuščias grįžtant atgal (nors Anglijoje grįžtantiesiems krovinių paprastai trūksta, todėl grįžžtamasis reisas gali būti net pigesnis).

3. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimus ir kokie dabar yra pagrindiniai dokumentiniai reikalavimai?

„Brexit“ buvo revoliucija logistikoje. Išėjus Didžiajai Britanijai iš Europos Sąjungos, šalis tapo trečiąja šalimi. Tai reiškia, kad kiekviena siunta dabar turi praeiti eksporto (iš Lietuvos) ir importo (į Angliją) muitinės procedūras.

Anksčiau krovinys tiesiog važiuodavo per sieną be sustojimų. Dabar būtina parengti Prekių deklaracijas (Export Declaration ir Import Declaration). Be to, būtina turėti EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification system) – jis privalomas tiek siuntėjui, tiek gavėjui (jei šis registruojasi sąskaitą faktūrą be PVM).

Svarbiausi dokumentai, be kurių neįsivaizduojamas joks pervežimas į Angliją: 1. Komercinė sąskaita (Commercial Invoice) – turi būti anglų kalba, nurodytas tikslus prekių aprašymas, prekių kodai (HS / TARIC kodai), svoris, vertė ir prekių kilmės šalis. 2. Pakuotės sąrašas (Packing List) – detalus informacija apie tai, kaip prekės supakuotos (kiek vienetų dėžėje, kiek dėžių ant paletės, bendras svoris ir matmenys). 3. CMR važtaraštis – tarptautinis vežimo dokumentas, patvirtinantis sutartį tarp siuntėjo ir vežėjo. 4. EX1 dokumentas – išvežimo deklaracijos kopija, patvirtinanti, kad prekės išvyko iš ES.

Dėl šių pokyčių pasikeitė ir laiko sąnaudos. Net jei fizinis kelias trukdo tiek pat, kiek anksčiau, prie uosto arba Eurotunelio gali kilti eilės dėl dokumentų tikrinimo. Todėl labai svarbu, kad dokumentai būtų parengti be klaidų dar prieš išvykstant.

4. Kiek laiko trunka pervežimas į Angliją ir nuo ko jis priklauso?

Tai vienas dažniausiai klausiamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Visiems patinka girdėti „2 dienas“, tačiau realybėje tai priklauso nuo keliasdešimt faktorių.

Jei kalbame apie pilną užkrovą (FTL) ir idealias sąlygas, sunkvežimis gali nuvažiuoti iš Vilniaus į Londoną (per Eurotunelį arba keltu) per maždaug 48–72 valandas. Kelionės trukmę lemia: * Maršrutas: Važiuojame per Kelerį arba per Daniją/Švediją (Oresundo tiltu)? Kiekis keltų perėjimų? * Užimtumas: Ar yra eilės prie keltų (pvz., Kelyje ar Calais)? * Oro sąlygos: Žiemos metu Anglijoje ir kontinentinėje Europoje dažnai pasitaiko rūkų, kuriais gali būti uždaromas Eurotunelis ar stabdomi keltai.

Jei kalbame apie grupinius pervežimus (LTL), laikas ilgėja. Paprastai terminas yra nuo 5 iki 10 darbo dienų. Ką reiškia šis ilgis? 1. Surinkimo laikas Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse (1–3 dienos). 2. Kelionė iki Anglijos (1–3 dienos). 3. Išskirstymas Anglijoje (1–3 dienos). 4. Muitinės procedūros (gali užtrukti nuo valandos iki kelių dienų, jei trūksta dokumentų).

Verta prisiminti, kad šventės (ypač Kalėdos ir Naujieji Metai) Anglijoje gali sustabdyti veiklą ilgiau nei įprasta, todėl visada reikia planuoti su atsarga.

5. Kaip formuojasi pervežimo kaina ir kodėl ji kinta?

Pervežimo kaina į Angliją nėra fiksuota, ji yra dinamiška kaip akcijų birža. Pagrindiniai komponentai, sudarantys kainą, yra šie:

• Degalų kaina: Tarptautinėje logistikoje taikomas degalų priedas (fuel surcharge), kuris kinta kas savaitę priklausomai nuo naftos kainos pasaulyje. Kai degalai brangsta – brangsta ir pervežimas.
• Ferinės bilietų kainos: Keliai per Lamanšą (Dover-Calais arba Dover-Dunkerque) yra vieni brangiausių pasaulyje. Jų kaina priklauso nuo sezono (vasarą brangiau) ir paklausos.
• Patalpų deficitas: Jei rinkoje trūksta vairuotojų arba sunkvežimių (kaip buvo pandemijos metu), kainos šuoliais aukštyn.
• Muitinės paslaugos: Daugelis logistikos kompanijų siūlo „akliuose“ (t.y., kainoje jau įskaičiuotos) muitinės deklaravimo paslaugas. Jei klientas nori pats deklaruoti, kaina gali būti mažesnė, tačiau atsakomybė didesnė.
• Angliškas PVM (VAT): Nuo 2021 m. sausio 1 d. panaikintas „Import VAT“ atleidimas iki 175 svarų vertės siuntoms. Dabar dauguma siuntų yra apmokestinamos importo PVM, kurį gavėjas turi sumokėti Anglijoje (galima naudoti „Postponed VAT Accounting“ mechanizmą, kad nereikėtų mokėti iš karto pinigų tiesioginiam importui).

Mano patarimas: nebeidžiakite į kainą tik už kilometrus. Užklauskite, ar kainoje įskaičiuotas rūkestis (pavojingų medžiagų plovimas), ar įskaičiuota „lėkštės“ mokestis (palečių grąžinimas), ar yra galimybė iš anksto užfiksuoti kainą („rate fixing“) ilgesniam laikotarpiui, jei prekes vežate reguliariai.

6. Ar galiu vežti maisto produktus ar gyvūnų maistą į Angliją?

Tai labai subtili sritis. Po „Brexit“ Didžiosios Britanijos veterinariniai ir fitosanitariniai reikalavimai (SPS – Sanitary and Phytosanitary) tapo griežtesni.

Jei vežate įpakuotą maistą (pvz., sausainius, konservas, alų, vyną, šokoladą) skirtą vartotojui (B2C), tai įmanoma, tačiau reikalingi specialūs dokumentai – Sveikatos sertifikatas (Health Certificate), kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Be šio sertifikato, krovinys bus sugadintas ties angliškaja siena.

Taip pat yra griežti apribojimai dėl mėsos ir pieno produktų iš ES (išskyrus Airiją). Kai kurie produktai gali būti visiškai uždrausti arba griežtai reguliuojami. Pavyzdžiui, jei norite įvežti kiaulienos dešrelės, gali prireikti papildomų leidimų.

Jei kalbame apie gyvūnų maistą (šunų kačių maistas), situacija panaši – reikalingi sertifikatai, o pats produktas turi atitikti britiškus standartus (pvz., nėra tam tikrų priedų, kurie Anglijoje uždrausti).

Mano nuomone, maisto produktų eksportas į Angliją dabar yra sudėtingesnis nei bet kur į kitą ES šalį. Jei tik pradedate šią veiklą, būtina glaudžiai bendrauti su veterinarijos specialistais ir logistikos partneriais, kurie turi patirties vežant SPS krovinius. Klaidos šioje srityje kainuoja ne tik pinigus, bet ir galiu sukelti įmonės įtraukimą į „juodąjį sąrašą“, kas uždarys duris visam eksportui.

7. Kas daryti, jei krovinys sugadintas ar dingęs? Kaip veikia draudimas?

Niekas nenorima galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau logistikoje jis įvyksta. Sunkvežimiai gali patirti avariją, gali užsidegti, o kartais – retais atvejais – kroviniai gali būti pavogti (ypač stovint neapsaugotuose aikštelėse).

Pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjo atsakomybė ribojama. Dažniausiai tai yra apie 8.33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) už vieną kilogramą sugadinto krovinio. SDR – tai tarptautinis valiutos vienetas, jo vertė svyruoja, bet apytiksliai tai yra maždaug 10 eurų. Taigi, jei dingsta 1000 kg krovinio, standartinė kompensacija bus tik apie 8000–10000 eurų. Jei vežate brangią elektroniką arba brangius drabužius, ši suma nebus pakankama.

Todėl krovinio draudimas (Cargo Insurance) yra būtinas. Jis gali būti: * Visapusiškas (All Risks): Draudžia nuo visų rizikų, išskyrus nurodytas išimtis. * Ribotas: Draudžia tik nuo konkrečių rizikų (pvz., avarijos, gaisro).

Draudimo kaina paprastai svyruoja nuo 0,3 % iki 1 % krovinio vertės. Mano praktika rodo, kad klientai, kurie sutaupo ant draudimo, dažniausiai patiria didžiausius nuostolius. Kai įvyksta įvykis, būtina nedelsiant: 1. Sudaryti „Protokolą apie nepilnatvę ar sugadinimą“ (su vairuotoju ir gavėju). 2. Pranešti draudimo kompanijai (paprastai per 3 dienas). 3. Pateikti dokumentus (sąskaitą, važtaraštį, nuotraukas).

Gerai sutvarkyta draudimo polisa yra tas ramybės raktas, leidžiantis miegoti nuramiai, kol jūsų prekės keliauja per Europą.

8. Kokios yra apribojimai dėl krovinio matmenų ir svorio?

Standartinis 13,6 metro ilgio sunkvežimis su tentu („dryvan“) turi savo fizinius limitus. * Svoris: Bendras svoris negali viršyti 44 tonų (dažniausiai krovinio svoris apie 22–24 tonos). * Matmenys: Ilgis – 13,6 m, plotis – 2,45 m, aukštis – iki 2,6–2,7 m (viduje).

Jei jūsų krovinis viršija šiuos matmenis (pvz., jūsų gamyklos gaminama ilga plieno konstrukcija arba labai platus elementas), jis laikomas nenormatyviniu kroviniu. Tokiu atveju reikalingas specialus pervežimas: * Gali reikėti lydinčio automobilio (policijos arba privačios kompanijos). * Reikės specialių leidimų iš kelių tarnybų kiekvienoje šalyje, per kurią važiuojama.