Geriausi maršrutai kelionėms į Jungtinę Karalystę ir atgal: Eksperto Vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sužiūri tikrai ne vienas tūkstantis kilometrų ir ne vienas šimtas valandų, praleistų prie vairo arba planuojant logistikos grandines. Kelionė į Jungtinę Karalystę (JK) visada buvo ypatinga, tačiau pastaraisiais metais, ypač po „Brexit“, ji tapo dar sudėtingesnė ir reikalaujančia geresnio pasiruošimo. Lietuva, esanti Europos kontinentinės dalies rytuose, yra strategiškai patogi taškas pradėti šią kelionę, tačiau pasirinkus netinkamą maršrutą, galima prarasti ne tik brangų laiką, bet ir pinigus.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu suprasti, kaip sudaryti efektyviausius maršrutus į JK ir atgal. Nesvarbu, ar planuojate važiuoti asmeniniu automobiliu, ar organizuojate krovinių pervežimą – pagrindiniai logistikos principai išlieka tie patys. Mes aptarsime ne tik geografines trasas, bet ir muitinės niuansus, keltų pasirinkimą bei tai, kaip išvengti dažniausių klaidų, kurias daro net patys patyrę vairuotojai.

Kelionės į JK esmė ne tame, kad nuvykti taip greitai, kaip įmanoma (nors tai ir svarbu), o tame, kad nuvažiuoti taip, kad kelionė būtų saugi, ekonomiška ir, svarbiausia, be nepykantų muitininkų bei ilgų eilių pasienio punktuose. Geografiškai JK yra sala, o tai reiškia, kad kelyje įsisuksite bent vieną kartą – keltu arba tuneliu. Šis faktas lemia visą maršruto logistiką.

Šiuo metu yra du pagrindiniai koridoriai, kuriais naudojamasi vykstant iš Lietuvos: pietinis (per Kaliningradą arba Lenkiją/Vokietiją link Belgijos ir Prancūzijos) ir šiaurinis (per Vokietijos šiaurę link Nyderlandų arba Skandinavijos). Kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų, kurius išsamiai aptarsime toliau. Taip pat neignoruosime ir naujovių, kurias atnešė išstojimas iš Europos Sąjungos – dabar tai ne tiesiog perėjimas per sieną, o pilnas dokumentų ir deklaravimo procesas.

Sėdžiant už vairo arba planuojant eksporto pavedimą, būtina atsižvelgti į metų laiką, savaitės dieną (pirmadienis ryte Anglijoje – tai tikras košmaras dėl „piko“ valandų) ir, žinoma, kuro kainas. Strategiškai suplanuotas maršrutas gali sutaupyti šimtus eurų vien tik dėl to, kad kuros kaina Vokietijoje skiriasi nuo jos kainos Belgijoje, o okeaninio kuro mokestis keltuose svyruoja priklausomai nuo rinkos situacijos.

Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės jums suformuluoti idealų maršrutą.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Koks yra populiariausias ir greičiausias maršrutas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę?

Populiariausias ir, dažniausiai, greičiausias maršrutas veda per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją, link Kalė arba Dunkerko uostų, iš kurių keltu arba „Eurotuneliu“ pasiekiamas Doveris. Šis maršrutas vadinamas „ Pietiniu koridoriumi“. Jo populiarumas lemia tai, kad jis eina per labai gerai išvystytą autostradų tinklą (A1, A2 Vokietijoje, o vėliau E40). Nors šis maršrutas dažnai būna užstrigęs dėl intensyvaus eismo, ypač netoli Briuselio ir Kalė, jis siūlo dažniausius keltų išvykimus į JK. Jei jums svarbiausia yra greitis ir norite turėti maksimalų lanksnumą dėl išvykimo laikų (pvz., keltai kas 30–45 minučių), tai šis variantas yra neabejotinas lyderis. Tačiau verta prisiminti, kad „greičiausias“ visada nereiškia „ekonomiškiausias“, nes keltų bilietų kainos šiose trasose gali būti didesnės dėl didelio paklausos.

2. Ar verta rinktis šiaurinį maršrutą per Nyderlandus (Hook of Holland)?

Šiaurinis maršrutas, vedantis link Huko iš Holandijos (Hook of Holland), yra puiki alternatyva, ypač tiems, kurie nori išvengti Briuselio ir Kalė spūsčių. Šiuo atveju važiuojama per Vokietiją (dažniausiai per Hanoverį link Osnabriuko) ir toliau į Nyderlandus. Nuo Huko išplaukia keltai į Harwichą (Anglija). Šio maršruto privalumas – tas, kad jis dažnai būna ramesnis. Keltas „Stena Line“ šiuo maršrutu yra labai patogus, ilgą (apie 6-7 valandas) kelionę praleidžiant naktį, leidžiant vairuotojui ar keleiviui pilnai išsimiegoti. Taip pat šis maršrutas praleidžia pačią užstrigusią pietinę Anglijos dalį (Doverio apylinkes) ir tiesiai patenka į rytus (Anglijos industriškesnę dalį). Tačiau, jei jūsų tikslas yra Londonas ar pietiniai rajonai, šis maršrutas gali būti šiek tiek ilgesnis galutiniame etape.

3. Kaip „Brexit“ pasikeitė maršrutų pasirinkimą ir pasienio kontrolę?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją ne tik maršrutuose, bet ir mūsų mąstysenoje. Anksčiau perėjimas iš Prancūzijos į JK buvo paprasta „wink and nod“ procedūra, tačiau dabar tai yra pilnavertė muitinės kontrolė. Tai reiškia, kad maršruto pasirinkimas dabar turi atsižvelgti ir į tai, kuris uostas geriau įsisavino naujasias procedūras. Kalė ir Doveris turi labai geras „Smart Freight“ sistemas, tačiau dėl didelio srauto čia vis dar būna eilių. Mažesni uostai, tokie kaip Dunkerkas ar net Zeebrugė (Belgija), gali būti mažiau apkrauti, todėl čia muitinės formalumai gali trukti trumpiau. Dabar būtina užtikrinti, kad visi dokumentai (pvz., prekių deklaracijos, jei tai krovinys) būtų pateikti anksčiau, kitaip gali tekti laukti uoste kelias valandas ar net grįžti atgal. Todėl patirtis rodo, kad verta rinktis tuos maršrutus, kur jau esate susipažinęs su vietinės muitinės reikalavimais arba kurioje veikia jūsų brokerio partneriai.

4. Kuo skiriasi važiavimas keltu nuo važiavimo „Eurotuneliu“ (Le Shuttle)?

„Eurotunelis“, jungiantis Folkestone’ą (JK) su Kalė (Prancūzija), yra technologiškai pažangiausias būdas persikelti per Lamanšą. Skirtingai nei keltas, kuris užtrunka maždaug 90 minučių (įskaitant įlaipinimą ir išlaipinimą), tuneliu važiuojate tik 35 minutes. Tačiau čia yra keletas niuansų. Tuneliu negali važiuoti keleiviniai mikroautobusai be specialių leidimų, o kai kurių pavojingų krovinių pervežimas yra visai uždraustas. Be to, tunelyje nėra galimybės išlipti, pailsėti ar pavalgyti – jūs esate uždarote vagonuose su savo transporto priemone. Keltuose, priešingai, galima naudotis restoranais, parduotuvėmis (duty-free), kurios po „Brexit“ vėl tapo labai aktuškos dėl alkoholio ir tabako prekių skirtumų. Jeigu jums svarbi maksimali greitis ir jūs važiuojate standartiniu automobiliu ar sunkvežimiu – tunelis nugalės. Jeigu norite pailsėti, išsižiūrėti jūros arba įsigyti prekių be mokesčių – keltas bus geresnis pasirinkimas.

5. Ar yra prasmė važiuoti per Šiaurės Vokietiją ir Daniją link Imminghamo ar Hull uostų?

Šis, vadinamasis „Skandinaviškas“ arba šiaurės koridorius, dažnai yra netiriamas brangakmenis, ypač tiems, kurie važiuoja iš šiaurės Lietuvos arba Latvijos. Maršrutas veda per Vokietijos autostradas A7/A23 link Kylio arba Brunsbiutelio, iš kurio keltai (pvz., DFDS) plaukia į Imminghamą arba Hullą. Nors šis maršrutas geografiškai atrodo toliau, jis turi milžinišką privalumą – jis aplenka labiausiai apkrautą Vokietijos vakarų dalį (Ruhr srityje) ir Briuselio mazgą. Keltai šiaurės jūra yra ilgesni (apie 20 valandų), tačiau tai leidžia idealiai susiderinti poilsio laiką – vairuotojas gali pilnai atsipalaiduoti kajutėje. Be to, šie uostai (Immingham/Hull) yra arčiau šiaurės Anglijos (Mančesteris, Leedsas, Šiaurės Anglija), todėl galutinis atstumas iki tikslinio taško gali būti trumpesnis. Taip pat, šiose trasose kuro kainos Vokietijos šiaurėje dažnai yra žemesnės nei pietuose.

6. Kaip susidoroti su vairuotojų darbo laiko apskaita (tachografu) šiuose maršrutuose?

Tai vienas svarbiausių klausimų profesionaliems vairuotojams. Pasirinkdami maršrutą, būtina įsivaizduoti, kur bus galima atlikti poilsio pertraukas. Jeigu važiuojate per Kalė, „Eurotunelio“ ar keltų laukimas gali suvalgyti daugiau laiko nei tikėjotės, o tai gali sužlugyti grafiką. Taisyklės, reglamentuojančios poilsį keltuose, yra griežtos: keltas turi trukti mažiausiai 1 valandą (dažniausiai trunka 1.5–2 val.), kad tai būtų įskaičiuojama kaip poilsis, ne kaip laukimas. Šiauriniai maršrutai (į Harwichą ar Hullą) yra idealūs dėl to, kad ilga kelionė jūra leidžia atlikti 9 ar net 11 valandų kasdieninį poilsį, nepažeidžiant taisyklių. Planuodamas maršrutą, aš visada primygtinai rekomenduoju palikti „rezervinę“ 2 valandas neplanuotam sustojimui prieš pasienio kontrolę, nes „Brexit“ eilės gali būti neprognozuojamos.

7. Kokie yra pagrindiniai sunkumai grįžtant iš JK atgal į Lietuvą?

Grįžtant atgal, situacija pasikeičia. Jeigu į JK važiuojant dažniausia tikrinami dokumentai (vizos, stepai, krovinio dokumentai), tai grįžtant iš JK į ES (Prancūziją ar Belgiją) daugiau dėmesio skiriama pačiam transportui ir kroviniui. Muitinės ES pusėje labai atidžiai tikrina, ar įvežate prekių, kurias reikia deklaruoti (mokesčiai, akcizas), ar neatsitiko, kad įsivežėte draudžiamų produktų. Be to, būna taip, kad keltai iš JK gali būti pilnesni (ypač savaitgaliais, kai grįžta lietuviai po savaitės darbo JK), todėl reikia geriau planuoti bilietų įsigijimą iš anksto. Maršruto pasirinkimas grįžtant dažnai priklauso nuo to, kur buvote Anglijoje – jei pietuose, grįžkite per Doverį, jei šiaurėje, verta svarstyti Hullą/Zeebrugę, kad nereikėtų važiuoti per visą Angliją.

8. Kaip keltų bilietų kainos įtakoja maršruto ekonomiškumą?

Keltų bilietų kainos yra dinamiškos ir priklauso nuo sezono, savaitės dienos bei užsakymo laiko. Pietinis koridorius (Doveris-Kalė) dažnai siūlo pigiausius bilietus, jeigu juos užsakyti mėnesius iš anksto, tačiau „paskutinės minutės“ kainos čia gali būti astronominės. Šiauriniai maršrutai (pvz., DFDS, Stena Line) dažniausiai brangesni, tačiau jų kainos svyruoja mažiau. Taip pat svarbu atsižvelgti į „ocean freight“ surcharges, kurie gali būti pridėti prie bilieto kainos. Mano patirtis rodo, kad pigiausias maršrutas ne visada yra mažiausiai kaštą keliantis. Jeigu pigus keltas reiškia 4 valandas laukimo eilėje ir papildomą 100 km važiavimą Anglijoje tinkluose, kur degalai brangiau, tai galutinis kaštas gali viršyti brangesnio, bet tiesesnio keltą išlaidas. Visada skaičiuokite visą „Total Cost of Ownership“ – degalai + keltas + vairuotojo laikas + maitinimas.

9. Ar yra kokių nors specifinių rekomendacijų vairuotojams, važiuojantiems pirmą kartą į JK po „Brexit“?

Pirmiausia, nepaisykite gandų, kad „viskas pasikeitė ir neįmanoma“. Viskas įmanoma, tiesiog reikia tikslumo. Būtina turėti su savimi: 1. Galiojantį pasą (ne tapatybės kortelę). 2. Green Card draudimą (jei transporto priemonė neregistruota JK). 3. Stepą, jei esate ES pilietis ir dirbate (net ir laisvai samdomas). 4. Jei vairuojate įmonės automobilį – raštišką įgaliojimą. Labai svarbu yra tinkamai užpildyti prekių deklaraciją (jei vežate daugiau nei asmeninio naudojimo prekių). Naujokams aš rekomenduočiau rinktis maršrutą per Doverį su „Eurotuneliu“ pirmą kartą, nes čia yra daugiausia informacijos, gerai aptarnaujamas personalas ir, jei kiltų problemų su dokumentais, lengviau gauti pagalbą nei mažuose uostuose. Ir nepamirškite – Anglijoje važiuojama kairiaja kelio puse! Tai atrodo banaliai, bet po ilgos kelionės keltu ir išlipus iš jo, instinktas gali išduoti.

10. Kokiu metų laiku šie maršrutai yra labiausiai pavojingi ar sunkiai įveikiami?

Žioma yra sudėtingiausias metas visiems maršrutams. Pietinėje Vokietijoje ir Belgijoje dažnai pasitaiko sniego liūtys, kurios sužlugia visą eismą link Kalė. Be to, Lamanšo sąsiauryje žiema būna audringa, dėl ko keltai dažnai atšaukiami arba vėluoja. Tunelis šiuo atveju yra saugesnis variantas, nes jis nepriklauso nuo oro sąlygų. Vasarą pavojų kelia šilumos bangos – dauguma sunkvežimių turi įrenginius, kurie riboja greitį, kai užsideka temperatūra, kas sukuria milžiniškas spūstis Vokietijos autostradose. Rudenį ir pavasarį reikia atsižvelgti į atostogų laikotarpius – ypač rugpjūčio pabaigoje, kai visi grįžta iš atostogų, maršrutai per Alpes (jei ten užklystate) arba Vokietijos keliai būna permesti. Mano patarimas: jei įmanoma, planuokite kelionę taip, kad vengtumėt pirmadienio ryto važiavimo Anglijoje („M25“ žiedas – legendarinės spūstys) ir sekmadienio vakaro išvykimo iš ES (grįžtant į darbą).

Išvada

Apibendrinant, geriausias maršrutas į Jungtinę Karalystę ir atback nėra vienas vienintelis „auksinis“ kelias. Tai yra kompleksinis sprendimas, priklausantis nuo jūsų kelionės tikslų, biudžeto ir, svarbiausia, pasiruošimo lygio. Jei jūsų prioritetas – greitis ir lankstumas, pietinis koridorius per Kalė/Doverį arba „Eurotunelis“ bus neabejotinas pasirinkimas, nors ir reikalaujantis kantrybės eilėse. Jei vertinate ramybę, geresnį vairuotojo poilsį arba keliote į šiaurinę Angliją, šiauriniai maršrutai per Nyderlandus (Hook of Holland) ar net Vokietijos šiaurę (Hull/Immingham) gali būti efektyvesnis sprendimas, nepaisant ilgesnio jūros perėjimo.

Po „Brexit“ logistika tapo rimtesniu verslu. Nebeužtenka tiesiog „užlipti į keltą“.