Gaukite geriausią pasiūlymą kelionei iš Anglijos dabar ir sutaupykite: Eksperto vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena tikrai: rinktis transporto paslaugas iš Anglijos (ar Jungtinės Karalystės generally) niekada nebuvo paprasta. Šiandien tai yra ypač aktualu dėl nuolat kintančių geopolitinių sąlygų, kuro kainų svyravimų ir, žinoma, „Brexit“ pasekmių. Daugelis klientų, kreipiančiųsi į mane, vis dar pamena tuos laikus, kai kaina priklausė tik nuo atstumo kilometrais. Deja, tokios laikų nebėra, o siekiant gauti geriausią pasiūlymą, reikia suprasti daug sudėtingesnę mechaniką.

Kai sakau „geriausias pasiūlymas“, aš neturiu omenyje tik mažiausią skaičlį sąskaitos faktūroje. Mano, kaip profesionalo, požiūriu, geriausias pasiūlymas – tai optimalus balansas tarp kainos, saugumo ir pristatymo termino. Sutaupyti 50 eurų, bet gauti sugadintą turtą ar laukti siuntos mėnesį vien dėl to, kad nebuvo užtikrintas tinkamas muitinės dokumentų tvarkymas, nėra taupymas – tai nuostolis.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis ir patirtimi, padėdamas jums suprasti, kaip susiformuoja kaina, ką reikia žinoti prieš užsakydamas pervežimą ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kuriančių papildomų išlaidų. Nesvarbu, ar planuojate perkraustyti visą namus, ar siųsite nedidelę siuntą automobiliu – šios taisyklės galioja visiems. Pasiruošę? Tada pradėkime nuo pagrindų, kad jūsų kelionė iš Anglijos būtų ne tik pigesnė, bet ir ramesnė.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kodėl krovinių pervežimo iš Anglijos kainos taip stipriai svyruoja?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienas žodis. Per pastaruosius kelis dešimtmečius rinka tapo globali ir labai jautri išorės veiksniams. Pirmiausia, tai kuro kaina. Dyzelinas, kurį vartoja sunkvežimiai, yra pagrindinis išlaidų komponentas, ir jo kaina Londone arba priešais Lamanšą gali skirtis nuo tos, kurią matome degalinėse Lietuvoje. Bet ne tik kuras lemia kainą.

Antras svarbus veiksnys – pasiūlos ir paklausos balansas. Yra laikotarpiai, pvz., prieš Kalėdas ar vasaros atostogų pradžią, kai tūkstančiai žmonių nori grįžti į Lietuvą iš JK. Tada pervežėjai gali leisti sau padidinti kainas, nes vietų trūksta. Atvirkščiai, rudenį ar žiemą, kai judėjimas mažesnis, galima susitarti dėl žymiai palankesnių sąlygų.

Taip pat negalime pamiršti „Brexit“. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, kas reiškia papildomus muitinės procedūras. Kiekvienas išvykstantis sunkvežimis turi būti užregistruotas specifinėse sistemose (pvz., GVMS JK arba NCTS ES), o tai reikalauja laiko ir, dažnai, muitinės brokerių paslaugų. Visos šios išlaidos – kuras, muitinės mokestis už apdorojimą, brokerio paslaugos, ir netgi kainos už perėjimą per Eurotunelį ar keltą – yra įskaičiuotos į galutinę kainą, kurią matote. Taigi, kai matote pigų pasiūlymą, visada klausykite, ar į jį įskaičiuotos visos šios „nematomos“ išlaidos.

2. Kaip „Brexit“ pasikeitė pervežimų procesas ir ar tai brangina siuntą?

„Brexit“ buvo revoliucija logistikoje, ne evoliucija. Anksčiau pervežimas iš Londono į Vilnių buvo beveik tas pats, kas pervežimas iš Varšuvos į Vilnių – buvo tik jūra per kelią. Dabar tai yra tarptautinis reisas, kertantis du muitinės postus: vieną išėjimui iš JK, antrą įėjimui į ES (dažniausiai per Prancūziją arba Belgiją).

Kas tai reiškia klientui? Pirmiausia, kaina tikrai padidėjo, nors ne visada tiesiogiai. Anksčiau pervežėjas galėjo užpildyti dokumentus per 5 minutes. Dabar reikia teisingai klasifikuoti prekes pagal HS kodus (Prekių tarptautinės prekybos susitarimo kodus), pateikti EX1 dokumentus, užtikrinti, kad siuntos nėra pavojingos arba draudžiamos. Jei dokumentuose bent viena raidė neteisinga, sunkvežimis gali būti sulaikytas pasienyje, o štai ir laukimo mokestis bei rūpestis.

Tačiau „Brexit“ atnešė ne tik brangiąja puse. Dabar, kai JK nebėra ES rinkos dalis, atsirado galimybė taikyti PVM atostogas (angl. VAT deferment) arba kitaip tvarkyti mokesčius, jei siunta yra naudojama asmeniniam tikslui (perkraustymas). Asmeninio naudojimo daiktai paprastai yra atleidžiami nuo importo mokesčių ir PVM, bet tam reikia pateikti „Transfer of Residence“ (TORS) sertifikatą arba deklaraciją. Profesionalus pervežėjas padės suformuoti šiuos dokumentus. Jei bandysite tai daryti patys be patirties, rizikuojate sumokėti mokesčius, kurių iš tikrųjų nebūtų reikėję. Taigi, „Brexit“ sudarė daugiau biurokratijos, bet ir sukurė galimybes taupyti teisingai naudojantis taisyklėmis.

3. Kas yra „dalinis krovinys“ (part load) ir kada jis apsimoka?

Savo praktikoje dažnai matau, kad klientai sumoka per daug dėl to, kad nenurodo tikrojo krovinio tūrio. „Dalinis krovinys“ arba „Part Load“ – tai kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų daiktai. Sunkvežimis turi tam tikrą erdvę (pavyzdžiui, 33 europaletes), o pervežėjas stengiasi užpildyti ją visą, kad padengtų išlaidas.

Jums, kaip klientui, tai apsimoka tada, kai jūsų daiktai užima mažiau nei pusę sunkvežimio. Tarkime, perkraustote studiją arba siunčiate kelis baldus iš IKEA, kuriuos nupirkote Anglijoje. Užsisakyti pilną sunkvežimį (Full Load) būtų absurdiškai brangu. Dalinio krovinio atveju mokate tik už užimamą vietą kubiniais metrais arba metrais (palečių skaičių).

Svarbiausia čia – lankstumas. Kadangi pervežėjas turi surinkti kitus siuntimus, kad užpildytų mašiną, pristatymo terminas gali būti šiek tiek ilgesnis (pavyzdžiui, 5–7 dienos vietoj 3). Tačiau jei jums nėra skubu, tai yra vienas efektyviausių būdų sutaupyti. Aš visada patariu klientams iš anksto susiplanuoti ir klausti apie „konsolidaciją“ – tai tas pats, kas dalinis krovinys. Kartais net 10–20 kubinių metrų siunta gali važiuoti daliniu krovininiu reisu už pusę mažesnę kainą nei individualus reisas.

4. Kaip teisingai parengti siuntą, kad išvengtičiau papildomų mokesčių?

Tai ta vieta, kur daugelis žmonių patiria didžiausią stresą ir nuostolius. Per 20 metų mačiau viską: nuo baldų, padarytų iš „dėžių“, kuriuos neįmanoma perkelti be jų sugadinimo, iki siuntų, kuriose buvo palikta draudžiama chemija. Kaip ekspertas galiu pasakyti: pakuotė – tai ne tik apsauga, tai ir pinigai.

Pirmiausia, visada naudokite kokybiškas medines dėžes. Jei vežate brangius baldus, jie turi būti supakuoti į specialias dėžes su putomis, o ne tiesiog apvynioti plėvele. Plėvelė (stretch film) puikiai tinka dėžėms fiksuoti, bet ji neapsaugos nuo smūgių. Jei dėžė bus suardyta pervežimo metu, gali tekti mokėti už jos iškraštomą išlaidas (angl. disposal fee), o jei sugadinsite kitų klientų siuntas, gali būti pateikta ieškinys.

Antra, būkite tikslūs deklaruodami turinį. Nerašykite „baldai“ ir „daiktai“, jei dėžėje yra technika. Muitinė turi teisę atidaryti ir patikrinti siuntą. Jei radys neatitinkamą turinį, gali būti paskirta bauda už neteisingą deklaravimą. Be to, svarbu pažymėti, ar siunta yra naudojama (naudoti daiktai), ar nauja. Naudoti daiktai, jei pateikiate TORS dokumentą, gali būti atleidžiami nuo mokesčių, o naujos prekes – ne.

Trečia, neuždarykite dėžių antspaudais, jei reikia muitinės apžiūros. Geriau pasiklausti pervežėjo, kaip geriau uždaryti, kad muitininkas galėtų patikrinti nebraižant dėžės. Teisingai parengta siunta ne tik sutaupo pinigų, bet ir užtikrina, kad jūsų turtas atvyks vienu gabalu.

5. Kada geriausia užsakyti pervežimą, kad gauti geriausią kainą?

Logistikoje, kaip ir aviacijos bilietuose, laikas yra pinigai. Statistika rodo, kad geriausia kaina gaunama užsakant 2–4 savaites iki planuojamos kelionės. Kodėl? Todėl, kad pervežėjai turi laiko planuoti savo maršrutus.

Jei skambinate ir prašote atvezti siuntą rytoj, pervežėjas turi siųsti mašiną tuščią arba ieškoti vietos kito pervežėjo mašinoje, kuris jau važiuoja. Tai vadinama „skubiu užsakymu“, ir už tokį neplanuotumą dažnai reikia mokėti premiją (angl. urgent fee).

Atvirkščiai, jei užsakote per anksti (pvz., 3 mėnesius iš anksto), pervežėjas gali nedaryti didelių nuolaidų, nes dar tiksliai nežino kuro kainos ir rinkos situacijos tokiu toliu horizontu. Optimalus laikotarpis – 3–6 savaitės. Tada pervežėjas gali jums pasiūlyti fiksuotą kainą, kuri nebus padidėjusi net jei kuras brangs tarp užsakymo ir vežimo datos.

Taip pat verta atsižvelgti į savaitės dienas. Pervežimai dažniau vyksta viduryje savaitės (antradienis-ketvirtadienis). Jei galite lanksčiai planuoti siuntos išvežimą ar pristatymą ne savaitgalį, gali gauti geresnę kainą, nes vairuotojai ir logistikos centrai dirba efektyviau.

6. Ar verta rizikuoti su nelegaliais arba „pigiaisiais“ pervežėjais „Facebook“ grupėse?

Tai klausimas, į kurį turiu atsakyti itin atsargiai, kaip ekspertas. Pastaruoju metu atsirado daug „vadybininkų“, kurie turi tik puslapiį socialiniame tinkle ir telefono numerį. Jie siūlo kainas, kurios atrodo fantastiškos – 30–40% žemesnės nei rinkos vidurkis. Kaip jie tai daro? Paprastai jie neturi savo transporto, o tiesiog perparduoda užsakymus, arba naudoja senas, techniškai netinkamas mašinas.

Didžiausia rizika čia yra ne tai, kad siunta neatvyks (nors ir tai įmanoma), o atsakomybės trūkumas. Jei tokio pervežėjo vairuotojas susiduria su avarija arba, blogiausiu atveju, pasislepia su jūsų daiktais, neturite ko griebtis. Jie neturi CMR draudimo (privalomo tarptautinio vežimo draudimo), neturi juridinio adreso Lietuvoje ar JK. Jūsų teisiniai ginčai su tokiomis firmomis kainuoja daugiau nei prarasta siunta.

Be to, dažnai šie „pigūs“ pervežėjai ignoruoja muitines procedūras. Jie gali pasakyti: „Mes važiuojam pro viską, nebereikia dokumentų“. Tai melas. Muitinės sistemos yra automatizuotos. Jei mašina nebus užregistruota, ji bus sustabdyta. Ir tada, kai ją sustabdys, jūsų siunta bus užšaldyta, o jums teks mokėti baudas ir saugojimo mokestį uoste.

Mano patarimas: visada tikrinkite, ar įmonė turi licenciją (JK – Operator’s Licence, ES – transporto licencija). Užsakykite paslaugą tik iš to, kas gali pateikti sutartį ir draudimo polisą. Sutaupyti 100 eurų dabar gali kainuoti tūkstančius vėliau.

7. Kaip apskaičiuojamas krovinio tūris ir kodėl tai svarbiau nei svoris?

Dauguma klientų man sako: „Aš turiu tik 500 kilogramų, tai kiek tai kainuos?“. Deja, logistikoje, ypač vežant iš Anglijos, svoris dažnai nėra pagrindinis kainos formavimo faktorius, nebent jis viršija 1 toną vienai vietai. Svarbiau yra tūris.

Kodėl? Nes sunkvežimis turi ribotą erdvę. Jis gali vežti 24 tonas, bet jei užpildysite jį plunksnomis (kurios sveria nedaug, bet užima daug vietos), pervežėjas negali įkrauti daugiau kito krovinio. Taigi, jis praranda pelną iš kitos vietos. Todėl kainos skaičiavimas dažnai remiasi „volumetriniu svoriu“.

Standartinė formulė yra tokia: ilgis (m) x plotis (m) x aukštis (m) = kubiniai metrai (m³). Pavyzdžiui, jei turite 2 sofas, kurių kiekvieno matmenys yra 2m x 1m x 0,8m, tai sudaro 3,2 m³. Jei šie sofai yra labai lengvi, jų fizinis svoris gali būti tik 100 kg, bet apmokestinami jie bus kaip 3,2 m³ krovinys.

Kad sutaupytumėte, stenkitės optimizuoti tūrį. Galima išmontuoti baldus (nukelti kojas, išimti stalviršius). Tai leidžia sudėti daiktus labiau kompaksiškai, taip sumažinant užimamą vietą krovežyje. Mažiau vietos – mažesnė kaina. Aš visada patariu klientams prieš pakavimą susitarti su vadybininku ir paklausti, kaip geriausia susidėti daiktus, kad jie užimtų kuo mažiau „oro“.

8. Kokias papildomas paslaugas verta užsakyti, o kurios tik švaisto pinigus?

Šiuo klausimu klientai dažnai pasiduoda emocijoms. Vieni nori viską padaryti patys, kad kiek galima sutaupyti, kiti – užsakyti „viskas įskaičiuota“, net jei to nereikia. Kaip ekspertas aš siūlau rasti vidurį.

Verta užsakyti pakavimo paslaugą, jei turite brangų, trapų turto (porcelianas, paveikslai, elektronika). Profesionalių pakuotojų darbas sumažina sugadinimo riziką iki minimumo, o draudimas tokiu atveju veikia geriau. Taip pat verta užsakyti krovėjų paslaugas abiejuose galuose. Niekada nepamiršiu vieno kliento, kuris norėjo sutaupyti krovėjų Anglijoje ir pats bandė nešti pianiną. Rezultatas – sulaužyta nugarą ir sugadintas pianinas, kurio remontas kainavo daugiau nei krovėjai.

Ką aš laikau pinigų švaistymu? Tai „pristatymas į duris“, kai jūsų adresas yra sunkiai pasiekiamas sunkvežimiui. Jei gyvenate senamiestyje, kur yra siauros gatvės, arba namas yra už miesto, kur nėra kiemo, sunkvežimis negali važiuoti. Tada pervežėjas turi naudoti „paskutinės mylios“ paslaugą – perkrauti į mažesnę mašiną. Tai kainuoja brangiai. Jei galite susitarti, kad atsiimsite siuntą pačiame mieste arba prie pat plento, tai gali sutaupyti nemažai sumą.

Taip pat nereikėtų peršerti su draudimu. Draudimas yra būtinas, bet jo suma turėtų atitikti tikrąją krovinio vertę. Nereikia drausti 10 000 eurų vertės siuntos, jei joje yra daiktai, kurių bendra vertė yra 2000 eurų – tik didės draudimo premija.

9. Kas nutinka, jei siunta sugenda ar dingsta? Kaip užtikrinti savo interesus?

Tai nemaloni tema, bet apie ją būtina kalbėti. Net geriausi vairuotojai ir patikimiausios kompanijos gali patirti avarijas arba nukentėti nuo vagysčių (ypač didžiuosiuose logistikos centruose). Jūsų apsauga yra CMR draudimas ir sąskaitos-faktūros sąlygos.

CMR draudimas yra privalomas pagal tarptautines konvencijas. Jis apsaugo pervežėją ir klientą. Tačiau standartinis CMR draudimas dažnai apmoka tik labai mažą sumą už kilogramą (pvz., 8.33 SDR arba apie 10 eurų). Jei vežate 100 kg vertės kompiuterį, ir jis dingsta, gausite tik 1000 eurų atlyginimo, o ne pilną vertę.

Todėl visada prašykite papildomo draudimo (angl. increased insurance).