Garantuotas keleivių saugumas kelionėse mikroautobusu iš Anglijos: Eksperto Vadovas

Kiekvienas, kuris bent kartą buvo priverstas rinktis transporto priemonę kelionei iš Anglijos (Jungtinės Karalystės) į Lietuvą ar kitas Europos šalis, žino, kad tai ne paprastas pasirinkimas. Tai ilga kelionė, dažnai siekianti virš 1500–2000 kilometrų viena kryptimi, kurią reikia įveikti peržengiant ne tik geografines, bet ir administracines bei technines ribas. Esdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu drąsiai teigti: nors kaina ir išvykimo laikas dažnai yra Those pagrindiniai kriterijai, renkantis pervežėją, saugumas turi būti neatsiejamas prioritas. Tačiau kas iš tikrųjų užtikrina šį saugumą? Ar tik vairuotojo nuovokumas, ar tai sudėtingesnė sistema?

Kelionė mikroautobusu iš Anglijos tampa vis populiaresniu sprendimu tiek grįžtantiesiems emigrantams, tiek verslo keliautojams bei turistams. Mikroautobusai siūlo tarpinį variantą tarp brangaus individualaus automobilio ir lėto, mažai lankstaus autobuso. Tačiau, kalbant apie saugumą, čia susiduria daugybė veiksnių: nuo techninės transporto priemonės būklės iki paties maršruto planavimo ir dokumentų tvarkos. Po „Brexit“ šie procesai dar labiau sudėlėjo, atsirado naujų muitinės ir kontrolės reikalavimų, kurie tiesiogiai įtakoja kelionės sklandumą ir, svarbiausia, keleivių gerovę.

Šiame straipsnyje mes gilinsimės ne į paviršutiniškus patarimus, o į gilesnes profesines praktikas. Mes aptarsime, kaip užtikrinamas techninis tinkamumas, kaip valdomi vairuotojų darbo laikai, kokia apdraudimo galia veikia užsienio valstybėse ir kodėl kaina neretai atspindi saugumo lygį. Mano tikslas – suteikti jums žinių, kurios leis jausti ramybę sėdint keleivio vietoje ir pasitikėti tuo, kas sėdi vairoje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausius klientų klausimus, susijusius su keleivių saugumu kelionėse iš Anglijos. Ši informacija remiasi ilgamete praktika ir galiojančiais tarptautiniais reguliavimais.

1. Kaip užtikrinamas mikroautobuso techninis tinkamumas prieš ilgos kelionės išvykimą?

Techninė būklė yra pagrindas, be kurio negali būti jokio saugumo. Profesionalių pervežėjų, kurie vertina savo reputaciją, techninės priežiūros procesas yra griežtai reglamentuotas ir neapsiriboja paprasta „technine apžiūra“. Prieš kiekvieną išvykimą į tolimą maršrutą (pvz., iš Londono į Vilnių) atliekamas ne mažiau kaip dviejų valandų trukmės planinis techninis patikrinimas. Jis apima važiuoklės, stabdžių sistemos, padangų protektoriaus gylies (ypač svarbu žiemą), variklio darbo režimų bei visų elektros sistemų, įskaitant ABS ir ESP, patikrinimą.

Be to, visi mūsų naudojami mikroautobusai turi atitikti „Euro 6“ ar aukštesnes aplinkosaugos standartus, kas ne tik mažina išmetamųjų teršalų kiekį, bet ir rodo, kad transporto priemonė yra techniškai nauja bei patikima. Anglijoje reikalingas „MOT“ sertifikatas yra tik pradinis žingsnis, o ne galutinis garantas. Mes taip pat sekame techninį aptarnavimo istoriją pagal gamintojo rekomendacijas, keičiame skysčius (alyva, tepalai, stabdžių skysčiai) pagal nubaigtus kilometrus, o ne tik tada, kai kažkas pradeda triukšmingai veikti. Tokis prevencinis požiūris išvengia techninių gedimų kelionės metu, kai pagalba gali būti sunkiai prieinama.

2. Ar vairuotojai turi specialų rengimą ir leidimus vairuoti tolimojo reiso mikroautobusus?

Absoliučiai taip. Daugeliui keleivių gali pasirodyti, kad vairuoti mikroautobusą ir keleivinį automobilį yra tas pats, tačiau tarptautiniame pervežime skirtumas yra milžiniškas. Visi mūsų vairuotojai turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą (kategorija D1 arba D), leidžiantį vairuoti transporto priemones, skirtas keleivių pervežimui, kuriose yra daugiau nei 8 vietos (įskaitant vairuotoją). Be to, jie turi „Driver CPC“ (Certificate of Professional Competence) kvalifikacinį pažymėjimą. Tai privalomas kursas, kuriame nagrinėjamos vairavimo psichologijos, ekonominio vairavimo, ergonomijos ir, labiausiai svarbu, saugos normos.

Rengimas nesibaigia gavus dokumentus. Mūsų komanda reguliariai (kartą per 5 metus ir kasdien kas 35 valandų) lanko papildomus mokymus, kurie atnaujinamos žinias apie eismo įvykių prevenciją ir pirmąją pagalbą. Ypatingas dėmesys skiriamas vairuotojo fizinės būklės kontrolės. Prieš kiekvieną reisą vairuotojas privalo eiti sveikatos patikrinimą, kad būtų užtikrinta, jog jis nėra pavargęs, serga arba vartoja vaistus, galinčius paveikti reakciją. Mes neleidžiame vairuoti toliau, jei vairuotojas nejaučia gerai – tai nerašytas, bet griežčiausias taisyklių taikymo punktas mūsų kompanijoje.

3. Kaip kontroliuojamas vairuotojo darbo ir poilsis laikas, kad jis neperdegtų ties vairu?

Tai vienas iš svarbiausių saugumo aspektų. Vairuotojo nuovokumas priklauso nuo to, ar jis gaus pakankamai poilsio. Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje galioja griežti darbo laiko reglamentavimai, kuriuos kontroliuoja vairuotojo darbo laiką skaitmeninis įrašymo įrenginys – tachografas. Nors kai kurie senesni mikroautobusai gali būti išimtiniais, mes savo flotoje naudojame tik tą transportą, kuriame yra įrengti tachografai, arba taikome griežtas vidaus kontrolės procedūras (rankinius būdus, jei reglamentas leidžia).

Pagal taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (arba ją padalinti į 15 min. ir 30 min.). Paros poilsis turi trukti bent 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę). Savaitinis poilsis turi būti 45 valandos. Mūsų logistai planuoja maršrutus taip, kad šie laikai būtų ne tik formaliai paisomi, bet ir realiai įgyvendinami. Mes nesileidžiame „spaudimo“ vairuotojams atvykti anksčiau laiko sąskaita poilsio pažeidimo. Jei dėl eismo sąlygų (spūstys, blogas oras) pavojai kilti, vairuotojas turi instrukciją sustoti ir papildomai pailsėti, o ne lenkti laiką.

4. Kokios draudimo rūšys veikia kelionės metu, ir kas nutinka, jei įvyksta įvykis užsienyje?

Draudimas yra gailestingumo nežinojimo forma, todėl jo turėjimas privalomas. Mūsų mikroautobusai yra apdrausti pagal privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą (MTPL), kuris veikia visoje Europoje (Žalioji kortelė sistema). Tačiau profesionalus pervežėjas turi ne tik tai. Mes turime „Autocasco“ (KASKO) draudimą, kuris apsaugo pačią transporto priemonę nuo žalos (nesvarbu, kaltas vairuotojas ar ne), o, kas svarbiausia keleiviui, turime keleivių draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.

Šis draudimas užtikrina, kad jei įvyksta eismo įvykis, keleiviai yra apginti. Jei įvykio kaltė yra mūsų vairuotojo, mūsų draudimo kompanija dengia žalą kitoms šalims, o keleiviai gali reikalauti kompensacijos už sužalojimus. Taipogi mes turime pagalbos kelyje draudimą, kuris veikia 24/7. Jei mikroautobusu sugenda Prancūzijoje ar Vokietijoje, mes ne paliekame keleivių pačius. Skambinama pagalbos tarnybai, kuri organizuoja techninės pagalbos atvykimą arba, jei remontas neįmanomas, keleivių pervežimą į galutinę kelionės vietą kitu transportu (pvz., viešuoju transportu arba pakeičiamu mikroautobusu).

5. Kaip saugumas užtikrinamas peržengiant sieną (tunelis arba jūra), ypač po „Brexit“?

Sienos kirtimas, ypač Jungtinės Karalystės ir ES sienos (Doverio-Calais arba Eurotunelis), yra vienas pavojingiausių ir stresingiausių kelionių etapų. Čia reikalinga ypatinga dėmesio koncentracija. Po „Brexit“ pasikeitė muitinės formalumai – dabar gali būti atliekamos papildomos dokumentų ir bagažo patikros. Tai sukuria riziką, kad vairuotojas gali būti nukreiptas į papildomą patikros zoną, kur reikia ypatingo atidumo manevruojant tarp sunkvežimių.

Mūsų vairuotojai yra išmokyti elgtis muitinėse. Jie tiksliai žino, kuriuos eismo juostas reikia rinktis, kaip deklaruoti keleivių skaičių ir ką daryti, jei kyla neaiškumų dėl gabenojamų daiktų. Saugumas čia taip pat reiškia tai, kad mes niekada neslėpiame keleivių arba jų bagažo, kas galėtų sukelti konfliktą su pareigūnais. Be to, prieš pat įvažiavimą į keltą ar traukinį, atliekamas papildomas techninis patikrinimas (kvėpavimo sistemų, degalų bakų sandarumo), kad išvengtume ugnies arba avarijų uždaroje erdvėje (tunelyje ar keltų palubėje).

6. Ar vaikų saugumas kelionėje yra užtikrinamas? Kokia taisyklė dėl automobilių sėdynių?

Vaikų saugumas mums yra ypatingai svarbus. Taisyklės dėl vaikų vežimo skiriasi priklausomai nuo šalies, tačiau mes taikome griežčiausią standartą, kuris galioja daugumoje Europos šalių. Vaikai, kurių ūgis yra mažesnis nei 135 cm (arba svoris mažesnis nei 36 kg, priklausomai nuo konkretaus reglamento), privalo būti vežami specialiose vaikiškose kėdutėse arba pakėlimuose (boosteriuose). Nėra leidžiama laikyti vaiko ant rankų arba pririšti suaugusiojo žmonių saugos diržu.

Klientams, keliaujantiems su vaikais, visada rekomenduojame iš anksto pranešti apie vaiko amžių ir ūgį, kad mes galėtume paruošti tinkamą įrangą. Mūsų mikroautobusai yra įrengti ISO FIX arba ISOFIX tipo fiksavimo sistemomis, leidžiančiomis saugiai ir greitai pritvirtinti kėdutes. Jei klientas pageidauja, jis gali naudoti savo patikimą kėdutę, tačiau mūsų vairuotojas padės ją užfiksuoti teisingai, nes dažnai net ir patys tėvai padaro klaidų pritvirtindami diržus (pvz., pernelyg laisvai arba neteisingu kampu). Saugumo diržai visose vietose yra privalomi, ir vairuotojas turi teisę nepradėti važiavimo, kol visi keleiviai, įskaitant vaikus, nebus užsegę diržų.

7. Kaip elgiamasi su keleivių bagažu, kad jis nekelštų pavojų avarijos metu?

Bagažo tvarkymas nėra tik estetikos klausimas. Nepritvirtintas bagažas staigaus stabdymo ar avarijos metu tampa mirtinu sviediniu, gali sužaloti keleivius arba pataikyti į vairuotoją, užkertant kelią valdyti transporto priemonę. Mūsų naudojamuose mikroautobusuose bagažo skyrius yra atskirtas nuo keleivių salono tvirta siena. Tai reiškia, kad jei įvyksta avarija gale, lagaminai neiššoka į keleivių zoną.

Tačiau svarbu ir tai, kaip bagažas užkraunamas. Mes stengiamės neviršyti techninės leidžiamos svorio apimties (pvz., jei mikroautobuso bendras svoris yra 3,5 tons, o tuščias sveria 2,5 tons, tai keleivių ir bagažo svoris negali viršyti 1 tonos). Viršyti šios ribos ne tik nelegalu, bet ir pavojinga – pakenkia stabdymo keliui ir padidina riziką, kad vairuotojas praras kontrolę posūkyje. Dideli, sunkūs daiktai visada padedami į apačią, o lengvesni – viršuje, kad nenukristų centras. Jei keleivis turi ypatingai brangų ar trapų daiktą (pvz., muzikinį instrumentą), mes leidžiame jį pasiimti į saloną, jei tai netrukdo kitų keleivių saugumui ir nėra per didelis.

8. Kokios priemonės taikomos esant blogoms oro sąlygoms (žiema, liūtys, rūkas)?

Anglija ir kontinentinė Europos dalis pasižymi skirtingais klimatais, o žiemą maršrutas gali vesti pro Alpes arba per vėsesnes Rytų Europos sritis. Mūsų saugumo strategija remiasi principu „geriau vėluoti, nei nevažiuoti“. Jei orai tampa kritiški (pvz., stiprus sniegas Vokietijoje ar ledas Lenkijoje), vairuotojas turi pilną galimybę priimti sprendimą sustoti ir laukti, kol sąlygos pagerės.

Techninė pusė: visi mūsų mikroautobusai žiemą būna „aprengti“ žieminėmis padangomis su briaunomis (M+S žymėjimas), o ypač sunkiais atvejais naudojame grandines. Šios priemonės privalomos kai kuriose šalyse (pvz., Vokietijoje ar Austrijoje) tam tikru laikotarpiu, be jų gresia didelės baudos. Vairuotojai taip pat yra apmokyti vairuoti šlipriame kelias (nenaudoti staigių stabdymų, naudoti variklio stabdžius). Esant rūstui, mes naudojame užpakalinės rūko šviesas tik tada, kai regėjimas yra labai ribotas, kad neakintume kitus vairuotojus.

9. Kaip užtikrinama keleivių saugumas nuo ligų (pvz., higiena, ventiliacija), ypač po pandemijos?

Fizinis saugumas nėra viskas – sveikata taip pat yra svarbi. Ilgos kelionės uždarame erdvėje gali tapti infekcijų plitimo vieta. Mūsų mikroautobusai yra kasdien vėdinami ir išvalomi po kiekvienos kelionės. Dažnai naudojame profesionalius dezinfekcinius priemonių purškiklius, kurie naikina virusus ir bakterijas ne tik ant paviršių (rankenos, sėdynės), bet ir ore.

Ventiliacijos sistemos yra reguliariai valomos keičiant oro filtrus (kabinos filtras), kad į saloną nepatektų dulkių ir alergenų iš išorės. Jei keleivis jausta sergantis (temperatūra, kosulys), mes prašome jį dėvėti respiratorių, kad apsaugotų kitus. Nors pandeminiai režimai jau yra sušvelninti, mums susiformavo gera higienos kultūra, kuri išlieka. Rankų dezinfekavimo priemonės visada yra prieinamos mikroautobuse. Tai mažina riziką susirgti per kelionę, kas yra ypatingai svarbu vykstant į šeimos renginius arba verslo susitikimus.

10. Ką keleivis turi daryti, jei jis jaučia, kad vairuotojas vairuoja nesaugiai?

Šis klausimas dažnai būna kankinantis, tačiau keleiviai dažnai bijo apie tai kalbėti. Mūsų požiūris yra toks: keleivio ramybė svarbiau už vairuotojo ego. Jei jums atrodo, kad vairuotojas vairuoja per greitai, agresyviai, arba jis atrodo pavargęs (nukrypęs nuo kelio, staigiai vengia kliūčių), turite teisę ir net pareigą apie tai pranešti. Galite tai padaryti tiesiogiai, maloniai ir konstruktiviai (pvz., „Ar būtų galima važiuoti šiek tiek lėčiau, aš jaučiuosi nervinu?“).

Dauguma mūsų vairuotojų yra profesionalai, kurie priims šį signalą su supratimu ir sulėtins. Jei bendravimas neveikia arba situacija kelia realią grėsmę, mes visada rekomenduojame skambinti mūsų dispečeriui, kurio numeris yra pateikiamas biliete arba galiojančiuose dokumentuose. Dispečeris turi galimybę susisiekti su vairuotoju per įrenginį ir įsikišti.