Garantuojamas keleivių saugumas viso tarptautinio reiso metu: Ekspertinis vadovas

Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbu tarptautinių keleivinių pervežimų srityje. Per šį laikotarpį mačiau, kaip pasikeitė technologijos, taisėsi įstatymai ir, svarbiausia, kaip augo reikalavimai saugumui. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: klientų, įsėdančių į autobusą, pagrindinis rūpestis visada yra tas pats – ar saugu? Ar aš ir mano šeima nukelsime į paskirties vietą sveiki?

Šiame straipsnyje nenoriu tik išvardyti sausų įstatymų punktų. Mano tikslas – papasakoti, kaip tai veikia praktiškai, kas vyksta „už scenos“ ir kodėl, pasirinkus patikimą pervežėją, Jūsų saugumas tarptautiniame reise yra garantuotas ne tik tiesioginės priežiūros, bet ir sisteminio požiūrio lygmeniu. Saugumas tai ne atsitiktinumas, tai kruopštus procesas, prasidedantis dar prieš autobusą užvedant variklį.

Tarptautiniai reisai yra ypatingas iššūkis. Keliaujame per skirtingas šalis, kurių kelių kokybė, oro sąlygos ir eismo taisyklių taikymas gali smarkiai skirtis. Be to, ilgų atstumų (nuo 500 iki 3000 km ir daugiau) įveikimas reikalauja ne tik techniškai tvirto transporto, bet ir fiziškai bei psichologiškai pasirengusių vairuotojų. Štai kodėl profesionalios transporto kompanijos saugumą traktuoja kaip kompleksinę sistemą, kurioje kiekvienas grandinės elementas turi būti idealus.

Šiandien keleivis daugiausiai dėmesio skiria kainai ar patogiam sėdėjimui, tačiau tikrasis garantuotas saugumas slepiasi tose srityse, kurios paprastam akims nematomos: nuo griežtų vairuotojų darbo laiko kontrolės iki sudėtingų priešlėktuvinių sistemų. Straipsnyje apžvelgsime visus šiuos aspektus, kad Jūs galėtumėte su ramia širdimi planuoti savo kelionę.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Norėdamas atskleisti visas saugumo niuansus, sugrupavau pagrindinius klausimus, kuriuos dažniausiai gaunu iš klientų, bei atsakymus į juos, remdamasis savo ilgamečia patirtimi.

1. Kokius įstatymus ir reglamentus turi laikytis tarptautiniai keleiviniai pervežėjai?

Tarptautiniame pervežime nėra vietos „laisvėms“ ar savavališkumui, nes ši sritis yra viena labiausiai reguliuojamų Europos Sąjungoje. Pagrindinis mums vadovas yra ES Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, kuris nustato kelionių keleiviais autobusais bendrovių veiklos reglamentavimo principus. Taip pat galioja ir Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009, susijęs su kelių transporto įmonių prieigos prie rinkos sąlygomis.

Vis dėlto, kalbant apie tiesioginį saugumą, svarbiausi yra trys pagrindiniai aktai: Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 (dėl vairuotojų darbo laiko), Reglamentas (EB) Nr. 3821/85 (dėl tachografų naudojimo) ir Direktyva 2006/126/EB (dėl vairuotojo pažymėjimo). Šie dokumentai nėra tik popieriaus lapai – tai mūsų kasdieninės bible. Jie užtikrina, kad vairuotojas nepavargs, kad autobusas techniškai yra tinkamas ir kad vairuotojas turi reikiamą kvalifikaciją. Be to, kiekviena šalis gali turėti savų vidinių taisyklių, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Austrijoje griežtai kontroliuojamas greitis automagistralėse tam tikrose vietose. Mūsų užduotis – žinoti visas šias subtilybes ir jas ne tik laikytis, bet ir įgyvendinti savo vidiniuose standartuose.

2. Kaip užtikrinamas, kad vairuotojai yra pakankamai kvalifikuoti ir patikimi?

Vairuotojas – tai ne tiesiog žmogus, laikantis vairo. Jis yra atsakingas už dešimčių ar šimtų gyvybių. Mūsų kompanijoje vairuotojo atranka yra procesas, trunkantis ne vieną dieną. Pirmiausia, reikalingas „95 kodas“ – tai CPV (Certificate of Professional Competence) pažymėjimas, patvirtinantis profesionalią kompetenciją. Bet tai tik pradžia.

Darbo priėmimo metu tikriname vairuotojo medicinos pažymėjimą (nėra kontraindikacijų vairuoti), taip pat atliekame detalią vairavimo istorijos analizę. Jei asmuo turi nusidėvėjimo taškų už greičio viršijimą ar yra buvęs avarijose kaltu, mums jis neįdomas, net jei ir turi visus pažymėjimus. Taip pat atliekame narkotinių ir psichotropinių medžiagų testą.

Po priėmimo seka nuolatinis mokymasis. Kartą per penkerius metus vairuotojai privalo eiti kursus, kad atnaujintų savo CPV pažymėjimą, tačiau mes reikalaujame papildomų mokymų dažniau – apie gynybinį vairavimą, pirmąją pagalbą ir elgesį ekstremaliomis sąlygomis. Per savo 20 metų patirtį galiu pasakyti, kad geriausias saugumo garantas yra ne įrenginys, o psichologiškai stabilus ir nuolat tobulinantis vairuotojas.

3. Kaip kontroliuojamas vairuotojo darbo ir poilsio laikas ilguose reisuose?

Vargulas yra pats didžiausias priešas saugumui kelyje. ES reglamentai (561/2006) yra sukurti taip, kad vairuotojas niekada nevairuotų mieguistas. Standartiškai, diena negali trukti ilgiau kaip 9 valandas (gali būti pratęsta iki 10 valandų ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę). Po 4,5 valandų vairavimo privalomas 45 minučių pertrauka.

Ką tai reiškia praktiškai? Jei važiuojame į, tarkime, Italiją, kur kelionė trunka 20 valandų, mums būtinas dviejų vairuotojų ekipažas. Kol vienas vairuoja, kitas ilsisi tam specialiai pritaikytoje keleivio kabinoje (lova, užuolaidos). Tai leidžia mums važiuoti be ilgos stabdymo pertraukos, neperžengiant darbo laiko normų. Visa ši informacija yra fiksuojama tachografe – tai neleidžia nei vairuotojui suklastoti laiko, nei vadovui priversti jį dirbti ilgiau nei įmanoma. Tachografo duomenys parsisiunčiami į kompanijos serverį, juos analizuojame logistai, o atsitiktinėmis patikromis tai daro ir valstybinės institucijos.

4. Kaip dažnai atliekama autobusų techninė priežiūra?

Techninė būklė yra kritinės svarbos. Niekada negaliu pakęsti situacijos, kai „kabo“ kas nors. Mūsų standartas yra griežtesnis nei įstatymų reikalavimai. Pagal ES direktyvas, techninė apžiūra (periodinė) turi būti atliekama kas 6 mėnesius (arba kas 6 savaites senesniems autobusams, jei taikoma kita klasifikacija). Tačiau mes atliekame savo vidines patikras kas 10-15 tūkstančių kilometrų, o ne tik laikui einant.

Kiekvieną rytą prieš išvykstant į reisą, vairuotojas privalo atlikti kasdienę techninę apžiūrą. Jis tikrina padangų slėgį, stabdžių sistemą, šviesas, vairo mechanizmą, langų valytuvus. Užpildomas specialus kontrolinis lapas. Jei randama bent menkiausia trūkmė – autobusas nekeliauja. Taip pat turime techninę pagalbą 24/7. Jei kelyne užsidega jutiklis, mes nedelsdami nukreipiame autobusą į artimiausią serviso centrą, o ne verčiame „važiuoti kaip nors“ iki paskirties vietos. Saugumas čia viršija visus grafikus.

5. Kokios priemonės taikomos siekiant išvengti avarijų pavojingose vietose?

Maršruto planavimas – tai ne tik kelio paieška žemėlapyje. Esu matęs, kaip prastai suplanuoti maršrutai verčia vairuotojus važiuoti per siaurus, vingiuotus kaimo kelius arba per miestus su intensyviu eismu naktį, kas padidina avarijos riziką.

Mūsų logistikai planuodami maršrutą vengia pavojingų vietovių. Pavyzdžiui, jei yra galimybė rinktis automagistralę su mokesčiais, bet platesniu ir saugesniu keliu, arba nemokamą, bet vingiuotą ir siaurą, be abejo, pasirenkame saugesnį variantą. Mes taip pat stebiame orų prognozes. Jei per Alpes numatoma stipri audra, maršrutas gali būti pakeistas šiauriau arba įvykdomas sustojimas laukiant, kai oras pagerės. Naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums realiu laiku matyti, kaip vairuotojas laikosi greičio režimo. Jei vairuotojas staigiai stabdo ar pagreitina, sistema apie tai praneša vadybininkui, kuris gali susisiekti su vairuotoju ir išsiaiškinti priežastį.

6. Ar autobusai yra aprūpinti moderniomis saugumo sistemomis?

Seni „merkcedesai“ su juodomis sėdynėmis jau yra istorija. Šiuolaikiniai tarptautiniai autobusai yra tarsi saugumo kapsulės. Visi mūsų autobusai turi: ABS (antiblokavimo sistemą), ASR (traukiosios jėgos kontrolę), ESP (elektroninį stabilumo valdymą), EBS (elektroninius stabdžius), kurie reaguoja greičiau nei mechaniniai. Be to, yra „ Brake Assist“ – stabdžių asistentas, kuris kritinėje situacijoje padidina stabdžių jėgą.

Taip pat svarbi yra ir aktyvi sauga – saugos diržai visose vietose. Nors keleiviai dažnai juos pamiršta užsegti, ypač miegamajame, mūsų vairuotojai nuolat primena tai daryti. Naujesniuose autobusuose yra ir apšvietimo sistemos, kurios prisitaiko prie išorinio šviesos lygio, taip sumažindamos vairuotojo akių nuovargį, bei kamera, rodanti kas vyksta už autobuso (aštuonių kameros sistemos), kas padeda išvengti „aklosios zonos“ avarijų. Tai investicijos, kurios gali atrodyti brangios, tačiau jos išgelbėja gyvybes.

7. Kas atsitinka, jei keleiviui reiso metu paūmėja sveikata?

Tai labai dažnas klausimas, ypač vykstant į tolimas šalis su senesniais žmonėmis ar vaikais. Mes esame pasiruošę medicininėms situacijoms. Kiekviename autobuse yra pilna piramosios pagalbos apyrankė, kurioje yra ne tik pleistrai, bet ir tourniquetės, deguonies kaukės, rankšluosčiai, termometrai.

Visi mūsų vairuotojai yra įgiję pirmosios pagalbos kursus. Jie žino, kaip atlikti širdies plakimą (CPR), kaip sustabdyti kraujavimą, kaip elgtis su alerginiu priepuoliu. Taip pat prieš kiekvieną reisą turime informaciją apie artimiausias ligonines pagal maršrutą. Jei keleivio būklė kritiška, vairuotojas nedelsdamas sustoja saugioje vietoje ir skambina greitosios pagalbos numeriu šalyje, kurioje esame. Mes taip pat turime draudimą, kuris dengia ne tik materialinius nuostolius, bet ir keleivių gyvybės bei sveikatos draudimą tarptautiniu reisu. Tai reiškia, kad jei įvyksta nelaimingas atsitikimas ar reikalinga skubioji pagalba, ligoninės išlaidos yra padengtos.

8. Kaip užtikrinamas keleivių saugumas nuo nusikaltimų (pvz., vagysčių) per poilsius?

Naktiniai sustojimai poilsio zonose (angliškai vadinamos „truck stops“) gali būti nerami vietos. Nors Lietuvoje situacija gana ramu, keliaujant per Vakarų Europą ar Rytus, situacija gali skirtis. Mūsų vairuotojai yra instruktuoti, kaip elgtis poilsiuose.

Pirmiausia, mes stengiamės rasti saugius, apšviestus, dažnai netgi apsaugotus poilsius. Vairuotojai niekada nepalieka autobuso be priežiūros, jei keleiviai jame miega. Esant poreikiui, vairuotojai gali susitarti ir pasikeisti, kad vienas visada budėtų. Taip pat rekomenduojame keleiviams ne palikti brangių daiktų matomoje vietoje (prie sėdynės ar priekinėje lentynoje), kai išlipame į pietus. Autobusai taip pat gali būti aprūpinti GPS imtuvais, kurie leidžia stebėti transporto priemonę realiu laiku – jei autobusas nukryptų nuo maršruto neatleidžiamai, sistema apie tai praneša. Tai atbaido potencialius vagišius, kurie žino, kad transporto priemonė yra po stebėjimu.

9. Ar keleiviai turi kokias nors pareigas užtikrinant savo saugumą?

Saugumas – tai dvipusis procesas. Mes darome 99 proc. darbo, bet 1 proc. priklaiko nuo Jūsų, keleivio. Dažnai pamirštama, kad netinkamas elgesys autobuse gali sukelti avariją ar sužalojimus.

Pagrindinė taisyklė – sėdėti įsisegus saugos diržą. Statistika rodo, kad dauguma sužeidimų avarijose atsitinka dėl to, kad žmogus išmestas iš sėdynės. Taip pat būtina laikytis vairuotojo nurodymų. Jei jis prašo nesistoti tuo metu, kai autobusas vairuojamas nelygiu keliu, arba nurodžia, kur galima padėti bagažą, tai reikia daryti. Bagažas turi būti patalpintas bagažinėje, o ne salone, nes netyčia užsirietęs lagaminas gali susižaloti keleivį staigaus stabdymo metu. Taip pat nerekomenduojama trukdyti vairuotojui kalbėdami nereikalingais dalykais, ypač sudėtingose eismo situacijose (miesto centruose, sankryžose). Vairuotojo koncentracija brangi.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, kad būtų užtikrintas saugumas?

Galiausiai, keleivio pasirinkimas lemia galutinį rezultatą. Kaip ekspertas patariu: neatsižvelkite tik į kainą. Per pigi bilietas gali reikšti, kad kompanija taupo vairuotojų atlyginimus (todėl dirba pavargę asmenys), taupo techninę priežiūrą arba neturi licencijos.

Pirmiausia, patikrinkite, ar kompanija turi galiojančią tarptautinių keleivinių pervežimų licenciją (Lietuvoje tai išduoda Susisiekimo ministerija). Antra, peržiūrėkite atsiliepimus internete. Jei žmonės rašo apie vėluojančius reisus, nešvarius autobusus ar agresyvius vairuotojus – vengkite tokių paslaugų. Trečia, paprašykite parodyti autobuso nuotraukas arba sužinokite jo amžių. Naujesnis autobusas ne tik patogesnis, bet ir saugesnis, turi geresnes aktyviąsias ir pasyviąsias saugumo sistemas. Pasitikėkite savo intuicija – jei atsakymai į Jūsų klausimus yra vengiantys ar neaiškūs, geriau raskite kitą partnerį.

Išvada

Garantuojamas keleivių saugumas tarptautiniame reise nėra magija ar stebuklas. Tai kruopštus, kasdieninis darbas, grindžiamas griežtais įstatymais, technologinėmis naujovėmis ir, svarbiausia, žmogiškuoju faktoriumi – atsaktingais vairuotojais ir logistikais. Per savo dvidešimt metų patirtį mačiau, kaip šios sritys tobulėjo, ir šiandien galiu drąsiai pasakyti: keliaujant su profesionalia bendrove, autobusas yra vienas saugiausių transporto priemonių pasaulyje.