Ekonomiškos kelionės iš Anglijos: patogus ir greitas vežimas

Pastaraisiais dešimtmečiais migracija ir prekybos ryšiai tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės išaugo iki nepaprastų aukščių. Tūkstančiai lietuvių gyvena, dirba arba studijuoja Anglijoje, o kasdien susiduria su būtinybe pervežti siuntas, baldus, asmeninius daiktus ar netgi organizuoti keliones į Lietuvą ir atgal. Esdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, stebiu, kaip pasikeitė rinka: anksčiau tai buvo chaosas ir „vienokių kitokių“ pervežėjų laukimas, o šiandien klientas pageidauja aiškumo, stabilumo ir, svarbiausia, optimalaus kainos bei kokybės balanso. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiuolaikinėje logistikos erdvėje įmanoma užtikrinti ekonomišką, tačiau patogų ir greitą vežimą.

Kai kalbame apie „ekonomišką“ vežimą, dažniausiai turime galvoje ne mažiausią kainą rinkoje, o geriausią kainos ir kokybės santykį. Per daugelį metų mačiau, kaip klientai, siekdami sutaupyti šimtą svarų, pasirinkdavo abejotinus pervežėjus, o galiausiai užtrūkdavo savaitėmis, prarasdavo daiktus arba susidurdavo su papildomais muitinės mokesčiais. Tikrasis profesionalumas pasireiškia tuo, kai mums pavyksta suorganizuoti procesą taip, kad klientas mokėtų tik už tai, ką gauna – saugų ir laiku atvykstantį krovinį.

Vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštama, yra logistikos grandinės efektyvumas. Po „Brexit“ proceso pasikeitė muitinės taisyklės, kas pridėjo nemažai sudėtingumo. Ekonomiškas vežimas šiuo metu reiškia ne tik mažesnes degalų sąnaudas, bet ir kompetentingą dokumentų pildymą, kad krovinys neužstrigtų sienoje ar uoste. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad siunta iš Londono, Birmingamo ar Mančesterio pasiektų Lietuvą be nereikalingų delayjų (delšų).

Taip pat būtina paminėti technologijų vaidmenį. Dar prieš dešimtmetį klientas turėdavo tiksliai žinoti, kur jo siunta, tik tada, kai vairuotojas išlipti iš sunkvežimio ir skambindavo iš durų. Dabar, naudojant GPS stebėjimo sistemas ir klientų aptarnavimo platformas, „ekonomiška kelionė“ tampa ir „patogia kelione“. Klientas gali planuoti savo laiką, žinodamas tikslų pristatymo laiką. Tai leidžia mums taupyti resursus, o jums – nervus.

Šiame straipsnyje mes gilinsimės į praktinius aspektus: kaip vyksta konsolidacija, kodėl kainos svyruoja, kokie dokumentai būtini ir kaip išvengti nereikalingų išlaidų. Esu tikras, kad net ir jei jums teko susidurti su nevykusiais pervežimais praeityje, ši informacija padės susiformuoti aiškius kriterijus, kuriuos reikia atsižvelgti renkantis pervežėją. Rinka yra tapusi konkurencingesnė, o tai – puiki naujiena klientams, jeigu tik jie moka skaityti tarp eilučių ir vertinti tikrąją, o ne deklaruojamąją vertę.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje dalyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man teko girdėti iš klientų per savo karjerą. Atsakymai į juus padės jums suprasti procesą ir išvengti dažniausių klaidų.

1. Kiek vidutiniškai trunka siuntos pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, kokį vežimo būdą pasirinksite. Jei kalbame apie t.y. „kolektyvinį“ arba konsoliduotą vežimą (kai viename sunkvežimyje vežami kelių klientų daiktai), tai standartinis terminas yra nuo 5 iki 10 darbo dienų. Šis laikas apima važiavimą Anglijos viduje surinkti siuntas, perplukdymą per Lamanšą (Dover-Calais arba Dover-Dunkirk maršrutai), važiavimą per Europą ir iškrauną Lietuvoje.

Yra ir „ekspresinis“ variantas, kai vairuotojas važiuoja tiesiai prie jūsų durų paimti siuntos ir ją veža be sustojimų (išskyrus technologinius pertraukimas vairuotojui). Tokiu atveju siunta gali atvykti per 2–3 dienas, tačiau tokia paslauga kainuoja gerokai brangiau. Verta paminėti, kad po „Brexit“ muitinės procedūros gali užtrukti papildomai 1–2 valandas, o jei dokumentai užpildyti neteisingai – ir dieną. Todėl, kai kalbame apie ekonomišką vežimą, visada reikia skirti laiko rezervą muitinei.

2. Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo to, iš kurio Anglijos miesto siunčiate?

Anglija – sala, o geografija čia vaidina lemiamą vaidmenį formuojant kainą. Logistika remiasi maršruto optimizavimu. Jei siunčiate iš Londono arba Pietryčių Anglijos, kaina paprastai yra mažesnė, nes ten yra didžiausių logistikos centrų koncentracija ir vairuotojams tenka mažiau tuščiosios kelionės („deadhead“) distancijos.

Jeigu gyvenate Škotijoje, Velse arba Kornvalio pusiasalyje, kaina gali būti didesnė. Vairuotojui reikia nukeliauti iki jūsų vietos, paimti siuntą ir grįžti į pagrindinį autostradų tinklą, kad nukeliauti į Lietuvą. Tas atstumas – tiek į, tiek iš – turi būti apmokėtas. Be to, tolimių regionų surinkimas gali užtrukti ilgiau, dėl ko gali keistis ir pristatymo data. Ekonomiškumo aspektu, jeigu įmanoma, siuntą atvežti į artimiausį surinkimo centrą arba miestą, esantį prie pagrindinio kelio, gali leisti sutaupyti nemažai pinigų.

3. Ar galima transportuoti maisto produktus ir ar tai brangiau?

Tai labai svarbus klausimas, ypač po to, kai prieš keletą metų buvo griežtai apribota maisto produktų įvežimas iš ne ES šalių. Taip, maisto produktus transportuoti galima, tačiau su griežtais apribojimais. Leidžiama vežti tik asmeninio vartojimo kiekį maisto produkų, kurie yra originaalioje pakuotėje, jei jie yra iš ES šalių (pavyzdžiui, Lietuvoje pagaminti produktai, pirkti Anglijoje). Jei kalbame apie mėsą, pieno produktus ar kiaušinius, kurių kilmė – Jungtinė Karalystė, juos į Europą (įskaitant Lietuvą) vežti draudžiama arba labai ribojama.

Dėl kainos: maisto produktų vežimas nėra brangesnis pagal svorį, tačiau jis reikalauja ypatingo dėmesio. Jei vairuotojas randa neleistinus produktus arba produktus be etikečių, juos gali konfiskuoti muitinė. Tai sukelia papildomų išlaidų ir uždelsto visą procesą. Todėl visada patariu klientams prieš kraunant maistą pasikonsultuoti su vadybininku, kad išvengtume nemalonių situacijų sienos kirtimo metu.

4. Kas yra „kolektyvinis vežimas“ ir kodėl jis pigesnis?

„Kolektyvinis vežimas“, arba konsolidacija, yra efektyviausias būdas sutaupyti pinigų, jeigu jums nereikia skubinti. Principas paprastas: vienas didelis sunkvežimis (paprastai 40 pėdų priekaba) važiuoja pagal iš anksto suplanuotą maršrutą Anglijoje, renkantis mažas siuntas iš skirtingų klientų. Vėliau visos šios siuntos kelionės į Lietuvą, kur vėlgi išdalinamos pagal pristatymo adresus.

Kodėl tai pigiau? Todėl, kad kuro kaina, vairuotojo atlyginimas, kelių mokesčiai (mokestis už pervažiavimą per „Eurotunelį“ ar keltą) ir kiti išlaikymo kaštai yra padalijami tarp visų to sunkvežimio klientų. Jei nuvežtumėte vieną mažą siuntą individualiu automobiliu, tektų sumokėti visus šiuos fiksuotus išlaidų vienam. Kolektyviniame vežime mokate tik už „vietą“ priekaboje. Vienintelis trūkumas – tai laukimas, kol vairuotojas surenka visą krovinių kiekį.

5. Kaip apskaičiuojamas siuntos tūris ir svoris?

Logistikoje egzistuoja sąvoka „mokėtas svoris“ (chargeable weight). Dauguma klientų mano, kad mokama tik už fizinį svorį, tačiau oras taip pat užima vietą! Siuntos kaina apskaičiuojama pagal tai, kas didesnė: tikrasis svoris arba tūris. Tūris apskaičiuojamas dauginant ilgį, plotį ir aukštį (metrais) ir daugiant iš standartinio koeficiento (paprastai 333 kg vienam tūrio metrui).

Pavyzdžiui, jei vežiate plunksnas (pav., lengkus antklodes ar pagalves), jų fizinis svoris gali būti 10 kg, tačiau jų tūris gali atitikti 100 kg. Tokiu atveju mokėsite už 100 kg. Atvirkščiai, jei vežiate sunkias metalo detales, kurios užima mažai vietos, mokėsite pagal tikrąjį svorį. Norint, kad kelionė būtų ekonomiška, svarbu gerai supakuoti daiktus, kad jie neužimtų per daug nereikalingo erdvės (pavyzdžiui, nenaudoti per didelių dėžių mažiems daiktams).

6. Kokius dokumentus reikia parengti siuntai iš Anglijos po „Brexit“?

Tai, galbūt, sudėtingiausia sritis šiuo metu. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo „trečiąja šalimi“ (ne ES narė), todėl kiekviena siunta, netgi asmeninė, privalo turėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaraciją. Jei siunta yra nauja daiktų (pirkta parduotuvėje), reikalingas prekių žinios (Commercial Invoice). Jei tai asmeniniai daiktai (baldai, drabužiai), reikalingas „Pakavimo sąrašas“ (Packing List) su prašymu suteikti atleidimą nuo muito (Relief from Import Duty).

Be to, kiekvienas siuntos siuntėjas ir gavėjas turi turėti EORI numerius (Economic Operators Registration and Identification system). Be šio numerio siunta negali būti užregistruota muitinėje. Profesionali vežimo kompanija padės užpildyti šiuos dokumentus, tačiau klientas turi pateikti tikslų daiktų sąrašą ir jų vertę. Jei dokumentuose nurodyta neteisinga informacija, gali būti paskirta bauda.

7. Ar siunta yra apdrausta, ir kas nutinka, jei ji sugenda?

Visada pasakykite „taip“, kai klausiate apie draudimą. Profesionalios transporto kompanijos visada turi transporto draudimą (CMR draudimas), tačiau reikia suprasti jo ribas. Standartinis draudimas paprastai dengia žalą iki 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramam (tai yra apie 10-11 eurų). Jei vežiate brangų kompiuterį, kuris sveria 2 kg, o jis dingsta, gausite tik apie 20 eurų atlyginimo.

Todėl, jei vežate brangius daiktus (elektronika, juvelyriniai dirbiniai, meno kūriniai), būtina susitarti dėl papildomo „tarifo“ draudimo. Jis kainuoja nedaug (paprastai 1-2 % nuo daikto vertės), bet užtikrina pilną vertės atlyginimą nelaimingų atvejų metu. Ekonomiška kelionė negali būti vertinga, jei rizikuojate prarasti turtą be atlyginimo. Visada patikrinkite draudimo sąlygas prieš pasirašydami sutartį.

8. Ar galiu sekti savo siuntos judėjimą realiu laiku?

Anksčiau buvo laikai, kai reikėjo telefonuoti dispečeriui ir klausti „kur mano siunta“. Šiandien tai yra standartinė paslauga net ir pigiuose, ekonomiškuose siuntų variantuose. Naudodami GPS stebėjimo sistemas, mes galime matyti, kur yra vairuotojas, kada jis kirto sieną ar kada užsidarė keltų durys.

Klientas gauna unikalų sekimo numerį arba nuorodą, kurioje gali matyti siuntos būseną (pavyzdžiui: „Siunta paimta“, „Kelionėje“, „Muitinės tikrinimas“, „Pristatyta“). Tai suteikia psichologinio ramumo ir leidžia planuoti savo laiką. Nors kai kurie maži pervežėjai dar naudojasi tik telefoniniais skambučiais, patikimai kompanijos siūlo skaitmeninę stebėseną.

9. Kokia yra didžiausia klaida, kurią klientai daro renkasi pervežėją?

Per mano dvidešimt metų patirtį, didžiausia klaida – pasirinkimas pagal mažiausią kainą be „smulkmenų“ patikrinimo. Klientas mato skelbimą „Siunta iš Londono – 30 eurų“ ir džiaugiasi.