Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Ekonomiškas keleivių ir daiktų transportavimas iš Anglijos reguliariai: Vadovas ir patarimai
Šiandieninėje globalizacijos eroje, kai tūkstančiai lietuvių gyvena, dirba arba studijuoja Jungtinėje Karalystėje, o ryšiai su Tėvyne lieka stiprūs, logistika tampa ne tiesiog paslauga, o būtinybe. Per pastaruosius dvidešimt metų, aš asmeniškai stebiau, kaip vystosi tarptautinių pervežimų rinka. Kažkada tai buvo pavojingos ir neprognozuojamos kelionės senais „vilkais“, o šiandien tai – sėkmingai veikianti, racionali sistema, sujungianti salą ir žemyninę Europą.
Vienas dažniausiai kylančių klausimų, su kuriuo susiduodama kasdien, yra kaip efektyviai, tačiau taip pat ir ekonomiškai pervežti keleivius bei jų daiktus iš Anglijos į Lietuvą ir atgal. Rinka siūlo daugybę variantų – nuo brangių ekspresinių siuntų iki pigių, bet lėtų konteinerių. Tačiau auksinis vidurkis slepiasi reguliariame, ekonomiškame transporte. Šiame straipsnyje, remiantis ilgamete patirtimi, aiškiname, kaip ši sistema veikia iš vidaus, ką reikia žinti klientui ir kaip išvengti nereikalingų rūpesčių.
Įvadas
Anglijos ir Lietuvos maršrutas yra vienas intensyviausių visose Baltijos šalyse. Nors po „Brexit“ pasikeitė muitinės taisyklės, o pasaulinės ekonominės krizės pakėlė kuro kainas, poreikis keliauti ir siųsti daiktų nemažėja. Ekonomiškas pervežimas nereiškia prastos kokybės. Tai – efektyvumo menas. Tai reiškia, kad transporto priemonės yra užpildomos maksimaliu galimųumu, o maršrutai suplanuoti taip, kad tuščiai važiuoti neleistų nei vienas kilometras.
Reguliarus transportavimas – tai ne tik autobusai, važiuojantys pagal grafiką. Tai sudėtinga logistinis grandinė, apimanti krovinių konsolidaciją, keleivių aptarnavimą ir muitinės procedūras. Esu matęs daug situacijų, kai klientai, būdami neinformuoti, pasirinkdavo pigiausią variantą ir galiausiai mokėdavo dvigubai dėl prarastų daiktų ar vėluojančio pristatymo. Todėl šiame straipsnyje mes sužinosime, kaip atpažinti patikimą pervežėją, kaip teisingai paruošti siuntą ir ko tikėtis nuo kelionės.
Svarbu suprasti, kad ekonomiškas transportas remiasi dviem stulpais: daliniu krovinio pristatymu (kai kelių klientų siuntos yra sujungiamos į vieną reisą) ir keleivių transportu, kur dažnai naudojami krovininiai mikroautobusai. Tokiu būdu sumažinami išlaidos, o klientas gauna galimybę už prieinamą kainą gauti savo daiktus ar patys nuvykti į pageidaujamą vietą.
Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime praktinius aspektus: nuo to, kaip skaičiuojama kaina, iki to, kaip elgtis muitinėje. Mūsų tikslas – suteikti jums pilną informacinį ginklą, kad kito kartą renkanties pervežimą, jūsų pasirinkimas būtų sąmoningas ir saugus.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Šioje skyriuje pateikiame atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdime iš klientų per daugiau kaip dvidešimt metų trukusią praktiką.
1. Kodėl reguliarus transportavimas yra pigesnis už individualų pervežimą?
Ekonomiškumo esmė slypi išlaidų pasidalinime. Kai užsakote individualų pervežimą (pvz., „vilką“ ar mikroautobusą tik jums), jūs sumokate už visą kuro, vairuotojo darbo ir techninės priežiūros kainą tam konkrečiam reisui. Reguliariose transporto linijose vairuotojas važiuoja pagal fiksuotą grafiką nepriklausomai nuo to, ar jame yra vienas keleivis, ar dešimt, ar ar sandėliuose yra viena siunta, ar dvidešimt.
Taigi, išlaidos (kuras, keltų bilietai per Lamanšą, automagistralių mokesčiai Anglijoje ir Prancūzijoje) yra padalijamos tarp visų to reiso dalyvių. Be to, reguliarių reisų maršrutai yra itin išplėtoti ir optimizuoti. Vairuotojas žino, kur užsukti greičiausiai, kurioje degalinėje degalai pigiausi, ir kaip išvengti spūsčių. Ilgametė patirtis leidžia mums prognozuoti trukmes ir išvengti neplanuotų sustojimų, kas taip pat sumažina operacines išlaidas, o šios savings perduodamos klientui kaip mažesnė kaina.
2. Kaip vyksta krovinio iš Anglijos į Lietuvą registracija ir pasiruošimas?
Viskas prasideda nuo jūsų užsakymo. Šiuolaikinėje logistikoje svarbiausia – tikslumas. Kai kreipiatės į mus, reikia nurodyti ne tik „noriu siųsti dėžę“, bet ir apytikslį svorį, matmenis bei turinį. Tai leidžia mums suplanuoti vietą transporto priemonėje.
Toliau vyksta siuntos surinkimas arba atsiėmimas. Jei kalbame apie daiktus, dažniausiai klientai patys juos paduoda į mūsų sandėlius Anglijoje (pvz., Londono, Birmingemo, Mančesterio apylinkėse) arba mūsų kurjeras atvyksta pas jūsų namuose. Čia prasideda atsakomybės dalis: kiekviena siunta turi būti žymimai uždėta etiketė su jūsų vardu ir telefono numeriu Lietuvoje.
Profesionalus logistikos partneris visada užpildo važtaraštį (krovininį lapą), kuriame detaliai aprašomas, kas yra pervežama. Tai ne tik formalumas – tai apsauga. Jei dėžė bus pažeista, važtaraštis padės nustatyti, kas buvo viduje, ir užtikrins kompensaciją. Negalima slėpti gabenamų daiktų, nes muitinėje tai gali sukelti didelių problemų.
3. Kokius daiktus draudžiama gabenti iš Anglijos, ir kodėl tai svarbu žinoti?
Tai vienas svarbiausių klausimų, apie kurį dažnai pamirštama, bet kuris sukelia daugiausia nesusipratimų. Yra sąrašas dalykų, kurių negalima gabenti nei dėl saugumo, nei dėl legalumo priežasčių.
Pirmiausia, tai pavojingos medžiagos (ADR). Sprogmenys, ašarines dujas, degius skysčius (dideliais kiekiais) arba chemines medžiagas gabenti be specialių leidimų ir transporto priemonių griežtai draudžiama. Antroje vietoje – nelegalios medžiagos ir ginklai. Netgi jei Anglijoje koks nors ginklas yra legalus, Lietuvoje jis gali būti draudžiamas, todėl reikia itin atidžiai tikrinti šalies įstatymus.
Taip pat draudžiama gabenuoti maisto produktus, kurie gali sugesti be šaldymo arba yra gyvūninės kilmės (mėsa, sūris, pienas) be specialių veterinarinių sertifikatų. Po „Brexit“ šios taisyklės tapo griežtesnės. Dažnai klientai nori parsivežti šaltąjį kumpį ar sūrį draugams, tačiau jei muitinė tokį krovinį aptiks, jis bus konfiskuotas ir sunaikintas, o gabenėjui gali būti paskirta bauda. Taip pat nerekomenduojama gabeneti pinigų grynaisiais virš 10 000 eurų be deklaravimo.
4. Kaip „Brexit“ paveikė daiktų ir keleivių pervežimą iš Anglijos?
„Brexit“ sukėlė revoliuciją logistikoje. Iš esmės, Anglija tapo „trečiąja šalimi“ Europos Sąjungos atžvilgiu. Anksčiau pervežiant daiktus, nebuvo jokių muitinės patikrų – važiuodavome per „žaliąją juostą“. Dabar kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas.
Techniškai tai atrodo taip: prieš išvežant siuntą iš Anglijos, ekspeditorius turi pateikti išvežimo deklaraciją (Export Declaration). Tada, kai krovinys atvyksta į Lietuvą (arba pervažiuja sieną, pvz., Lenkijoje), pateikiama pristatymo deklaracija (Import Declaration). Tai reiškia, kad daiktai turi būti tiksliai aprašyti, o jų vertė nurodyta.
Jei gabenate asmeninius daiktus, kurie buvo naudojami ir nėra prekybiniai pobūdžio (pvz., seni baldai iš buto išsikraustymo), jie gali būti importuojami be muito ir PVM, tačiau reikia užpildyti specialų prašymą muitinei. Jei tai naujos prekės (pardavimui ar dovanoms), gali tekti sumokėti importo mokesčius ir PVM. Mūsų patirtis rodo, kad klientai dažnai nesupranta šios skirties, todėl visada rekomenduojame konsultuotis dėl konkretaus krovinio statuso.
5. Kaip apskaičiuojama kaina už daiktų pervežimą, ir nuo ko ji priklauso?
Kaina nėra fiksuota – ji yra dinamiška. Pagrindiniai komponentai, formuojantys kainą, yra: svoris, tūris (kubatura), rūšis (lengvi ar brangūs daiktai) bei atstumas nuo pagrindinio maršruto.
Dažniausiai naudojama formulė – „1 kvadratinis metras“ arba „1 kubinis metras“ grindų erdvės transporto priemonėje. Jei gabenate sunkią, bet mažą dėžę (pvz., su knygomis), mums svarbu svoris. Jei tai didelis, bet lengvas daiktas (pvz., putų poliuretano paketas ar tuščia dėžė), svarbus tūris. Logistikoje vadinamas tai „užimamąja vieta“.
Taip pat į kainą įeina kuro priedlaida. Anglijoje ir Europoje kuro kainos svyruoja, todėl daugelis vežėjų turi kuro koeficientą, kuris gali šiek tiek keisti galutinę sumą. Jei reikalinga paslauga „iki durų“ (t. y. vairuotojas turi išvežti siuntą ne tik į miestą, bet ir į konkrečų namą, net jei jis yra sunkiai pasiekiamas), tai taip pat gali brangti. Tačiau reguliariuose reisuose, kai važiuojame dideliais miestais (Vilnius, Kaunas, Klaipėda), „iki durų“ paslauga dažnai įeina į standartinę kainą.
6. Ar galiu keliauti kartu su savo daiktais, ir kaip tai veikia?
Žinoma, tai viena populiariausių paslaugų. Vadinasi „keleivinis-krovininis“ pervežimas. Tokiu atveju vairuotojas vairuoja mikroautobusą (pvz., 9 vietų „Ford Transit“ ar panašų modelį), kurio dalis vietų yra užimta keleiviams, o likusi erdvė – bagažui ar siuntoms.
Tai yra puikus sprendimas tiems, kurie grįžta į Lietuvą ir turi daug daiktų, bet nenori samdyti brangios konteinerinės siuntos. Keleivis sėdi salone, o jo lagaminai, dėžės ar netgi dviračiai yra pakraunami į bagažinę ar specialią priekabą.
Šios paslaugos privalumas – bendra kaina. Dažnai bilietas kainuoja mažiau nei įprastinis autobuso bilietas, nes pagrindinės pajamos gaunamos iš krovinių, o keleiviais papildomai užpildoma laisva vieta. Be to, tokiuose reisuose dažniau galima susitarti dėl išvykimo laiko ar sustojimo tarpinėje stotelėje (pavyzdžiui, paimti ką nors kito kelio). Tačiau reikia suprasti, kad tai nėra prabangus turistinis autobusas – tai darbo transporto priemonė, todėl komforto lygis gali būti paprastesnis.
7. Kiek laiko trunka toks reisas, ir kodėl jis trunka ilgiau nei asmeninis automobilis?
Atstumas nuo Londono iki Vilniaus yra apie 1800–1900 km. Asmeniniu automobiliu, nežiūrėdamas į poilsį, vairuotojas galėtų nuvažiuoti per 18–20 valandų. Tačiau profesionaliame transporte veikia griežti darbo saugos reglamentai.
Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma 45 minučių (ilgesnė) poilsio pertrauka. Be to, reikia apskaičiuoti laiką keltų perėjimui per Lamanšo sąsiaurį (Dover – Calais/Dunkirk). Tai vienas brangiausių ir lėčiausių etapų. Keltas gali trukti 1,5–2 valandas, tačiau reikia atvykti į uostą mažiausiai valanda iki išvykimo dėl registracijos ir pasienio kontrolės.
Taip pat reikia laiko krauti ir iškrauti siuntas Anglijoje (jei tai kurjerinis reisas) ir Lietuvoje. Jei maršrute yra daug pristatymo taškų, laikas didėja. Vidutiniškai reguliarus reisas iš Anglijos į Lietuvą trunka apie 24–30 valandų (nuo išvykimo iki paskutinio taško). Jei kalbame apie siuntų pristatymą į duris, gali tekti palaukti iki kito dienos, jei vairuotojas pasiekia miestą naktį (taip siekiama laikytis poilsio režimo ir triukšmo normų).
8. Kas atsitinka, jei siunta pažeidžiama ar dingsta kelyje?
Tai bjaurus scenarijus, bet jis įvyksta. Statistika parodo, kad didžioji dalis pažeidimų įvyksta ne važiuojant keliu, o kraunant ar iškraunant. Dėžė gali nukristi, gali būti pastumta sunkesniu kroviniu.
Jei pasitikite profesionalia kompanija, kurią renkatės, visada turite būti apdrausti. Mūsų sektoriuje standartiškai taikoma CMR draudimo civilinė atsakomybė. Ji apdraudžia krovinių pervežėją atsakomybei už daiktų praradimą ar sugadinimą.
Jei pastebėjote pažeidimą gavę siuntą, pirmiausia reikia susirasti vairuotoją (jei jis dar yra vietoje) ir užfiksuoti žalą važtaraštyje – parašyti pastabą „pažeista“. Jei vairuotojo nėra, nedelsdami fotografuokite dėžę iš visų pusių ir parašykite pranešimą dėl žalos pervežėjui per 7 dienas. Be šių žingsnių gauti kompensaciją bus beveik neįmanoma. Geri logistikos partneriai visada pasiūlo papildomą draudimą (All Risk), kuris apima netgi ir dėlės, jei ji patenka į avariją, nors standartinė atsakomybė yra ribota (pvz., apie 8,33 SDR už kg svorio). Todėl brangius daiktus visada verta papildomai drausti.
9. Kaip reikia pakuoTI daiktus, kad jie saugiai nukeliautų?
Dvidešimt metų patirtis moko vieno: geriausia pakuotė – tai ta, kurią iškęs vairuotojas, jei jis nukris ant grindų iš metro aukščio. Žinoma, mes nebraižome bagažą, tačiau vibracijos ir smūgiai kelyje yra neišvengiami.
Nenaudokite senų, sutrūkinėjusiujų dėžių. Jei dėžės sienos suminkštėja, jos nebeišlaikys svorio viršuje. Kiekvieną daiktą (ypač trapų, pvz., indus, elektroniką) reikia apvynioti burbuliukine plėvele. Tarp daiktų dėžės viduje turi likti tuščios erdvės – užpildykite jas spaudžiamuoju popieriumi, putomis ar senais laikraščiais. Jei girdite dėžėje trinkčiojimą, kai ją kratote – reiškia, kad supakuota blogai, ir ji sugrus kelionės metu.
Jei gabenate baldus, juos reikia išmontuoti (nuimti kojas, išimti stalviršius). Didelius, trapius paviršius (pvz., veidrodžius, stiklo lentynas) reikia apsaugoti storomis gofruotomis plokštėmis ir uždėti užrašą „Stiklas“ ar „Trapu“. Nepamirškite uždėti etiketes su adreso informacija kiekvienai dėžei atskirai, o ne tik į maišelį, kurį nešiojate kartu.
10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją tarp dešimčių pasiūlymų?
Rinka pilna pasiūlymų, nuo socialiniuose tinkluose skelbiamų „vairuotojų“ iki didelių logistikos korporacijų. Kaip ekspertas patariau atkreipti dėmesį į keletą detalių.
Pirmiausia – legalumas. Ar kompanija turi validų transporto licenciją? Anglijoje tai yra „Operator Licence“, o Lietuvoje – transporto licencija. Antroji – kontaktai. Ar jie turi fizinį adresą? Ar telefonas atsiliepia?