Efektyvus transportas iš Anglijos: laiku ir be rūpesčių

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip du dešimtmečius, turi galimybę stebėti, kaip keičiasi žemynai, valstybių sienos ir technologinės galimybės, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs – kliento noras gauti savo krovinį laiku ir be nereikalingų rūpesčių. Anglija (arba Jungtinė Karalystė) visada buvo viena iš svarbiausių bei sudėtingiausių rinkų Lietuvos verslui. Nuo pat „Brexit“ įvykimo situacija kelyje tarp žemyno ir salos pasikeitė nepripažįstamai. Anksčiau tai buvo tiesiog važiavimas per kanalą, šiandien tai – sudėtingas muitinės procedūrų, dokumentacijos ir logistinių sprendimų rinkinys.

Šiame straipsnyje neapsiribosime sausa informacija. Atpažinsime tas subtilybes, kurios lemia sėkmę, ir atsakysime į klausimus, kurie dažniausiai kyla ne tik tiems, kurie planuoja savo pirmąjį pervežimą, bet ir tiems, kurie turi daugiau patirties, norintys optimizuoti savo procesus. Efektyvus transportas nėra vėžimas iš vieno taško į kitą. Tai yra sistemą, kurioje kiekvienas detalė nuo dokumentų tikslumo iki kelyje pasitaikančių prognozuojamų kliūčių turi savo reikšmę. Suprasdami, kaip veikia ši sistema, galite ne tik išvengti prastovų uoste ar muitinėje, bet ir žymiai sumažinti savo išlaidas.

Šiuo metu, kai grandininės tiekimo linijos yra itin jautrios, o rinkos kainos svyruoja, kompetentingas požiūris į logistiką tampa strateginiu privalumu. Žemiau rasite išsamią informaciją, kaip užtikrinti, kad jūsų krovinių gabenimas iš Anglijos būtų sklandus, bei atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančius išvengti dažniausių klaidų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kurie apima visą spektrą – nuo dokumentų reikalavimų iki praktinių vairuotojų darbo ypatumų. Tai yra praktinės žinios, sukauptos per ilgametę patirtį.

1. Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi krovinio iš Anglijos į Lietuvą muitinės išvalymui po „Brexit“?

Tai, turbūt, svarbiausias ir dažniausiai painiausias klausimas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl kiekvienas krovinys, net jeigu jis yra tik viena siunta (pvz., prekės iš „Amazon“ arba naudoti automobiliai), turi būti deklaruojamas. Pagrindinis dokumentas yra prekių prekybos dokumentas, kuris dažniausiai vadinamas komercine sąskaita (Commercial Invoice). Joje turi būti nurodytos tikslios prekių charakteristikos, svoris, brūkšninis kodas (HS kodas), prekių kaina ir prekių kilmės šalis.

Be to, būtina užpildyti vežimo orderį (CMR), kuris patvirtina sandorį tarp siuntėjo ir vežėjo. Jei krovinys keliauja tranzitu per kitas šalis (pvz., per Belgiją ar Vokietiją), gali prireikti TIR knygelės arba T1 dokumento, kuris užtikrina, kad muitai mokami tik galiniame tiksliniame taške – Lietuvoje. Taip pat būtina pateikti pakavimo lapą (Packing List), jeigu vienoje siuntoje yra daugiau prekių vienetų. Verta paminėti, kad jeigu prekės yra jautrios (maisto produktai, gyvūnai), reikės specialių veterinarijos ar fitosanitarinių sertifikatų. Dažnai pamirštamas dalykas – Importo licencijos, jeigu prekės yra reglamentuojamos (pvz., alkoholis, tabakas arba kai kurios cheminės medžiagos).

2. Kiek laiko trunka standartinis krovinio pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Visada sakau savo klientams: „nepriklausomai nuo to, ką kas pasako, planuokite atsargiai“. Teoriškai, jeigu viskas vyktų idealiai – vairuotojas nieko nelauktų, o uostuose nebūtų eilių – kelionė iš Londono arba Midlands regiono į Lietuvą galėtų trukti maždaug 48–60 valandų. Tačiau praktikoje idealų scenarijų sutinkame retai.

Realistinis laiko įvertinimas yra nuo 3 iki 5 dienų. Kodėl taip ilga? Pagrindinės delsos susidaro ties Lamanšo sąsiauriu. Nepaisant to, kad keltai arba Eurotunelis veikia dažnu grafiku, tenka laukti patikros (security check), kuri po „Brexit“ užtrunka ilgiau nei anksčiau. Taip pat svarbu ir tai, ar tai yra pilnavertis sunkvežimis (FTL), arba dalinis krovinys (LTL). Daliniai kroviniai reikalauja daugiau laiko, nes tarpinėse vietose (pvz., Anglijoje arba Belgijoje) reikia surenkti (konsoliduoti) krovinius iš skirtingų siuntėjų. Jeigu krovinys keliauja grupiniu reisu, pridėkite dar 1–2 dienas prie standartinio termino. Žiemos sezonu arba per šventes laikas gali dar pailgėti dėl oro sąlygų ar padidėjusio eismo intensyvumo.

3. Kaip „Brexit“ paveikė krovinių gabenimo kainas ir kas jas lemia šiuo metu?

„Brexit“ ne tik pridėjo biurokratijos, bet ir padidino išlaidas. Prieš kelerius metus kaina buvo daugiau mažiau aiški: degalai ir keltų bilietai. Šiandain į kainos sudėtį įeina muitinės tarpininkų paslaugos. Kadangi Anglija nebeES, reikia atlikti išvežimo (eksporto) deklaraciją Anglijoje ir įvežimo (importo) deklaraciją Lietuvoje. Tai reiškia, kad turi mokėti ne tik už vežimą, bet ir už šių dokumentų pateikimą.

Taip pat svarbus valiutos kursas. Dažnai sutartys su Anglijos tiekėjais yra sudaromos svarais sterlingų (GBP), o mums reikia mokėti eurais. Kursų svyravimai gali smarkiai pakeisti galutinę krovinio savikainą. Ne mažiau reikšmingas dalykas – „Green Levy“ ir kiti aplinkosaugos mokesčiai Jungtinėje Karalystėje, taip pat didėjančios keltų kainos dėl padidėjusios paklausos ir energijos sąnaudų. Taip pat nebekame nemokamų „tranzitinių“ dokumentų – kiekvienas T1 ar T2 dokumentas dabar kainuoja. Visi šie priedai sumaišyti su degalų kainomis suformuoja galutinę sumą, kuri gali būti 20–30 % didesnė negu prieš 5 metus.

4. Kas yra „Incoterms“ sąlygos ir kurios geriausiai tinka transportui iš Anglijos?

Tai vienas dalykas, dėl kurio dažniai ginčijamasi su klientais. „Incoterms“ (tarptautinės prekybos sąlygos) nustato, kas atsakingas už krovinį kurioje etape ir kas moka už ką. Pervežimui iš Anglijos labiausiai tinkamos dvi sąlygos: EXW (Ex Works) ir DDP (Delivered Duty Paid).

EXW reiškia, kad jūsų tiekėjas Anglijoje tik padeda prekes įkrauti į sunkvežimį (o kartais net ir ne – vairuotojas turi pats įkrauti). Tuo atveju visa atsakomybė nuo to momento tenka jums (siuntėjui Lietuvoje). Jūs turite susitvarkyti su eksporto deklaracija Anglijoje, keltų bilietais ir visais kitais rūpesčiais. Tai pigiau, jeigu turite patikimą partnerį, bet rizikingiau.

DDP yra priešingybė – tiekėjas arba jūsų logistikos partneris atsako už viską iki pat jūsų sandėlio Lietuvoje, įskaitant visus mokesčius (muitus ir PVM). Tai patogiau, nes jums nereikia nieko daryti, tačiau paslauga kainuoja brangiau. Dažnai naudojama ir FOB (Free On Board), tačiau ji labiau pritaikyta jūrų transportui. Mano patarimas: jeigu nesate logistikos ekspertas, rinkitės DDP arba pasirūpinkite, kad jūsų sutartyje būtų aiškiai numatyta, kas moka uosto ir muitinės mokesčius, kad išvengtumėte staigmenų pasienyje.

5. Ką daryti, jeigu krovinys sugadintas arba dingęs?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo susiduriama retai, bet įvykus jį reikia išspręsti skubiai. Visų pirma, tikrinamas draudimas. Pagal tarptautinių vežimų konvenciją (CMR), vežėjas yra atsakingas už krovinį nuo momento, kai jis priimtas, iki jo išdavimo. Tačiau standartinis CMR draudimas apmoka labai mažą sumą (paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą, tai yra maždaug 10 eurų). Jei vežate brangias prekes (elektroniką, vertybes), būtina sudaryti papildomą krovinio draudimą (Cargo Insurance).

Jei pastebėjote pažeidimą priimant krovinį, būtina sudaryti „protokolą“ (pažeidimo aktą) kartu su vairuotoju. Be šio dokumento draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensaciją. Vairuotojas taip pat privalo užpildyti CMR drėgmės ar pažeidimų pažymą. Jei krovinys dingsta visiškai (pvz., avarija ar vagystės atveju), reikia nedelsiant pranešti policijai ir draudikui. Svarbiausia – niekada nepasirašykite dokumentų, kad krovinys gautas „be priekaištų“, jei matote, kad dėžės sutrūkinėjusios ar drėgnos. Pasirašius tokią dokumentą, prarandate teisę reikalauti kompensacijos.

6. Ar galima vežti maisto produktus ar gyvūnus iš Anglijos? Kokie yri apribojimai?

Tai labai jautri sritis. Po „Brexit“ maisto produktų ir gyvūnų importas tapo kur kas sudėtingesnis. Jei planuojate vežti mėsą, pieno produktus, kiaušinius arba vaisius, jums būtinas Veterinarinis pasas arba sveikatos sertifikatas, kurį išduoda Jungtinės Karalystės veterinarijos tarnyba. Be šio dokumento krovinys bus sulaikytas pirmoje ES kontrolės punkte ir greičiausiai bus sunaikintas.

Taip pat griežtai kontroliuojami augaliniai produktai (pvz., vaisiai, daržovės, augalai, mediena, pakuotės medžiaga). Jie turi turėti fitosanitarinį sertifikatą (Phytosanitary Certificate). Yra ir ribojimų asmeniniam importui – negalite atsivežti dešros ar sūrio sau iš kelionės, jeigu jų kiekis viršija nustatytą ribą (paprastai ne daugiau kaip 2 kg). Kas pasiečia gyvūnus (šunys, katės), jiems reikalingas mikroschemos, antkaklis ir vakcinacijos pažymėjimas, taip pat reikia atlikti bruceliozės ir echinokoko testus prieš išvykstant. Šios procedūros trunka maždaug 4 mėnesius, todėl tokį pervežimą reikia planuoti iš anksto.

7. Kuo skiriasi dalinis (LTL) ir pilnavertis (FTL) krovinio pervežimas šiame maršrute?

Pasirinkimas tarp LTL (Less Than Truckload) ir FTL (Full Truckload) lemia ne tik kainą, bet ir greitį bei saugumą. FTL (pilnavertis krovinys) yra tas, kai užsakote visą sunkvežimį sau. Jis važiuoja tiesiai iš jūsų tiekėjo sandėlio Anglijoje iki jūsų sandėlio Lietuvoje be sustojimų (išskyrus technines pertraukas vairuotojui). Tai yra greičiausias ir saugiausias būdas, nes krovinys neperkraunamas ir niekas neįsikiša į priekabą.

LTL (dalinis krovinys) yra pigesnis, kai turite mažiau prekių (pvz., 1–4 europaletes). Tokiu atveju krovinys gabenamas grupiniu reisu. Sunkvežimis surenka prekes iš 10–15 skirtingų klientų Anglijoje, važiuoja į „hub“ (surinkimo centrą), kurioje kroviniai gali būti perrūšiuojami, o turi važiuoti toliau. Lietuvoje taip pat gali būti pervedamas į mažesnę transporto priemonę. Šis procesas užtrunka ilgiau (iki 5–7 dienų) ir yra didesnė riza, kad krovinys gali būti lengvai pažeistas (pvz., guli ant kitų dėžių). Jei prekės ypač trapios, visada rekomenduoju rinktis FTL arba specialų „part load“ pervežimą.

8. Kas nutinka, jeigu vairuotojas vėluoja arba užstringa muitinėje?

Vairuotojo vėlavimas yra dažnas reiškinys, ypač per šventes ar dėl blogo oro. Jeigu vairuotojas vėluoja dėl techninių priežasčių (paprastai stabdžių gedimas arba variklio problema), logistikos kompanija turi pranešti klientui ir siūlyti alternatyvų sprendimą (pvz., perkrauti krovinį į kitą sunkvežimį), jei įvykį galima išspręsti per 24 valandas.

Daugiau problemų kelia užstrigimas muitinėje. Jeigu trūksta dokumentų arba jie yra neteisingi (pvz., neteisingai nurodytas HS kodas arba svoris), krovinys gali būti sulaikytas. Tokiu atveju, laukimas gali trukti nuo 1 iki 3 dienų (ilgiau, jei reikia atsiųsti originalus dokumentus paštu). Šiuo metu, kai vairuotojų darbo laikas yra griežtai reglamentuojamas (tachografai), vairuotojas negali tiesiog „pasilaukti“ prie muitinės neribotą laiką. Jeigu laukimas trunka ilgiau nei leidžiama poilsio laika, jis gali būti priverstas važiuoti poilsio aikštelę, o tai dar labiau atidėlioja pristatymą. Todėl teisingai parengti dokumentai yra geriausia priemonė nuo vėlavimų.

9. Ar reikia mokėti PVM ir muitus importuojant prekes iš Anglijos?

Taip, šiuo metu Anglija yra trečioji šalis, todėl standartinės ES taisyklės taikomos visiems importams. Kai krovinys atvyksta į Lietuvą, turi būti sumokėti mokesčiai. Jie susideda iš: 1. Muito (Customs Duty) – jis priklauso nuo prekių rūšies (HS kodo) ir kilmės. Jeigu prekės pagamintos Anglijoje ir turite „Rules of Origin“ sertifikatą (kilmės pažymą), muitas gali būti 0%. 2. PVM (VAT) – Lietuvoje jis yra 21%. PVM skaičiuojamas nuo prekių vertės + muitas (jeigu toks yra) + transporto išlaidos iki ES sienos.

Šiuo metu dažniausiai naudojama IOSS sistema (jei prekės vertė mažesnė nei 150 eurų) arba tiesioginis apmokestinimas muitinėje. Svarbu suprasti, kad net jeigu prekės buvo nupirktos be PVM Anglijoje (pvz., naudojamos prekės), Lietuvoje vis tiek turite sumokėti PVM. Jeigu esate PVM mokėtojas, šį PVM galite susigrąžinti deklaracijose (kaip apmokestinamąjį importą), tačiau pinigus iš anksto reikės „išleisti“ (padengti) muitinės sąskaitai.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją iš Anglijos? Kuo vadovautis?

Rinka pilna įvairių siuntų brokerių ir didelių pervežėjų, tačiau kainos nėra vienintelis kriterijus. Patirtis moko, kad reikia atkreipti dėmesį į licencijas. Patikimas pervežėjas turi turėti galiojančią vežimo licenciją ir draudimą (Civilinės atsakomybės draudimas). Taip pat svarbu, ar jie turi savo muitinės tarpininkus arba patikimus partnerius Anglijoje. Dažna problema – Lietuvos brokerių nebuvimas Anglijoje, todėl eksporto deklaracijos daromas lėtai ir brangiai.

Klauskite apie sekimo sistemas. Ar jie gali suteikti realaus laiko sekimą? Ar jie turi atstovybę arba ilgalaikius partnerius Anglijoje, kurie gali padėti iškilo problemų? Svarbu ir tai, ar bendrovė specializuojasi būtent šiame maršrute. Anglija turi savus niuansus (pvz., vairuotojų leidimai „Kent Access Pass“ važiavimui į Eurotunelį), kuriuos ne visi žino. Perskaitykite atsiliepimus, ypač dėl to, kaip kompanija elgiasi esant problemoms (ne tik tada, kai viskas vyksta sklandžiai). Pigus pervežėjas, kuris negalėti išspręsti muitinės problemos, gali kainuoti daugiau nei brangus, bet patikimas partneris.

Išvada

Efektyvus transportas iš Anglijos šiandinelėje situacijoje nėra paprasta „A taškas į B tašką“ užduotis. Tai yra kompleksinis procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir tikslumo. Kaip kasdien su šiomis kliūtimis susidūriantis ekspertas, galiu pasakyti viena: sėkmę lemia ne greitis, o paruošimas.