Efektyvus krovinių pervežimas į Angliją: Vadovas terminams, procesams ir logistikos niuansams

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius tarptautinės logistikos pasaulis išgyveno ne vieną revoliuciją, tačiau maršrutai tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės visada išliko vieni reikšmingiausių. Dirbdamas šioje srityje beveik dvidešimt metų, mačiau, kaip keitėsi pasienio kontrolės, kaip augo kuro kainos ir, svarbiausia, kaip pasikeitė klientų lūkesčiai. Po "Brexit" procesai tapo sudėtingesni, bet kartu – ir aiškesni tiems, kas nori suprasti sistemos mechanizmą.

Efektyvus pervežimas į Angliją (arba Jungtinę Karalystę, kaip teisingiau vadinti šalį, įskaitant Škotiją, Velsą ir Šiaurės Airiją) nėra tik paprastas daiktų perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mozaika, susidedanti iš dokumentų tvarkymo, muitinės procedūrų, logistinių sprendimų ir laiko planavimo. Dažnai klientai, kurie nėra susidūrę su profesionalia logistika, klysta manydami, kad svarbiausia yra tik pigiausia kaina. Tačiau patirtis rodo, kad pigumas bealydžio dažnai virsta brangia klaida – uždelstimas pristatyme, neteisingai užpildyti dokumentai arba netekęs prekių.

Šiame straipsnyje aš padėsiu jums suprasti, kaip ši sistema veikia šiandien. Mes ne kalbėsime tik apie vairuotojus ir vilkikus. Mes kalbėsime apie procesų valdymą, terminus, kurie lemia sėkmę, ir apie tai, kaip išvengti dažniausių spąstų. Nesvarbu, ar esate didelės gamybos įmonės vadovas, ar norite išsiųsti asmeninį daiktą – taisyklės panašios. Tikslas vienas – krovinys turi pasiekti adresatą saugiai, laiku ir be nereikalingų nervų.

Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu rinka yra ganėtinai stabilizuota po pandemijos sukeltų sutrikimų, tačiau techninės ir biurokratinės sąlygos reikalauja didelio dėmesio. Anglija nebėra ES rinkos dalis, todėl kiekvienas siuntinys kerta formalųjį pasienį. Tai reiškia muitinę. Tai reiškia dokumentus. Tačiau su žiniomis, kurias dalinsiuosi toliau, šis procesas gali tapti ne bėda, o kontroliuojamas ir sklandžios veiklos dalis.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai man užduoda kasdien. Atsakymai į juos padės jums susiformuoti išsamią vaizdą apie tai, kas reikalinga norint efektyviai pervežti krovinius į Angliją.

1. Kiek laiko užtrunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, tačiau atsakymas nėra vienas vienetas. Viskas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirinksite ir kokio tipo krovinį vežate. Jeigu kalbame apie dalinį krovinią (t.y., kai jūsų siunta keliauja kartu su kitų klientų krovinais viename vilkike), standartinis terminas yra nuo 3 iki 5 darbo dienų nuo krovimo dienos. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad tai yra "vartotojo" laikas – t.y., dienos, kai prekės fiziškai keliauja.

Jeigu pasirinksite "pilną krovinią" (FTL – Full Truck Load), kai visas vilkikas skirtas tik jums, laikas gali truputį trumpėti, nes vairuotojas nėra apsirūpinęs kitų klientų krovimais ir iškrovimais. Tada maršrutas gali užtrukti 2–4 dienas.

Svarbu prisiminti, kad šie terminai neįskaitia galimų delay'ų (uždelstimų) muitinėje. Nors mūsų komanda visada užtikrina, kad dokumentai būtų tvarkingi, Lietuvos arba Anglijos muitinės tarnybos gali atlikti papildomą patikrą. Tokiu atveju laikas gali prailgėti iki 7–10 dienų. Taip pat įtakos turi ir keltų tvarkaraščiai (pvz., keltai Klaipėda–Karlskrona, Calais–Dover arba Eurotunelis), bei eismo sąlybos. Vakarų Europos autostradose, ypač vokietiškameje dalje arba netoli Londono, dažnai susidaro spūstys, kurios gali sužlugti net geriausiai suplanuotą grafiką.

2. Kokius dokumentus būtina parengti sėkmingam pervežimui į Angliją?

Dokumentacija – tai logistikos kraujas. Be teisingai parengtų dokumentų, net brangiausias ir greičiausias vilkikas stovės pasienio punkte. Pagrindinis dokumentas yra prekių siuntos sąskaita faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti pateikta angliškai kalba. Joje turi būti nurodytas tikslus prekių pavadinimas, svoris, bruto ir tūris, prekių kiekis, prekių kodas (HS kodas – apie jį kalbėsime toliau), kilmės šalis, siuntėjo ir gavėjo duomenys bei prekių vertė.

Be to, būtinas CMR sąskaita faktūra – tai tarptautinio vežimo sutartis, kurią pasirašo vairuotojas ir siuntėjas krovimo metu. Ji patvirtina, kad vežėjas priėmė krovinius ir yra atsakingas už juos.

Jei krovinys yra pavojingas (pvz., chemikalai, degiosios medžiagos), reikalingas specialus ADR dokumentas. Taip pat svarbi yra pakavimo sąrašas (Packing List), ypač jei siunčiate daug skirtingų prekių vienoje siuntoje. Jis padeda muitinės pareigūnams greičiau identifikuoti turinį. Nuo "Brexit" dar vienas neatsiejamas dokumentas yra EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification identification number). Jį turi turėti tiek siuntėjas, tiek gavėjas (Jungtinėje Karalystėje). Be EORI numerio, neįmanoma atlikti eksporto ar importo deklaracijos.

3. Kas yra HS kodas (Tarifo kodas) ir kodėl jis toks svarbus?

HS kodas (Harmonized System Code) – tai unikalus skaitmeninis kodas, kuris nusako prekę. Jis susideda iš 4 iki 10 skaitmenų. Daugelis klientų, ypač pradedančiųjų, šį kodą laiko "technine detalę", bet iš tikrųjų tai vienas svarbiausių elementų nustatant muito ir mokesčių dydį.

Kodėl tai svarbu? Muitinės tarnybos remiasi būtent šiuo kodu, kad nustatytų, kokių mokesčių (Import Duty) ir PVM (VAT) reikia mokėti už prekę. Jeigu HS kodas nurodytas neteisingai, gali kilti dvi problemos. Pirmoji: mokėsite per daug mokesčių. Antroji (ir daug pavojingesnė): mokėsite per mažai, o vėliau gausite baudą iš Jungtinės Karalystės muitinės.

Mano patirtis rodo, kad dažnai kliūtys atsiranda dėl to, kad klientai bando "užpildyti tuščias vietas" ir nurodo kodą atsitiktinai. Tai yra didelė klaida. Kiekviena prekė turi savo konkrečų kodą. Pavyzdžiui, medinės kėdės ir metalinės kėdės turi skirtingus kodus. Mūsų kaip profesionalių logistikos partnerių užduotis yra padėti klientui identifikuoti teisingus kodus, tačiau geriausia, kai gamintojas pats juos žino ir nurodo techninėje specifikacijoje.

4. Kaip veikia muitinės procedūros po "Brexit" ir kas yra "eksporto deklaracija"?

Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, prekių judėjimas tarp šalių buvo lyg vidinis rinkos judėjimas – be muitinės. Dabar situacija pasikeitė. Dabar kiekvienas krovinys, išvežamas iš Lietuvos (ar bet kurios ES šalies) į Angliją, turi praeiti dviejų etapų muitinės procedūras.

Pirmasis etapas – Eksporto deklaracija. Ji atliekama Lietuvoje (arba kitoje išsiuntimo šalyje). Tai reiškia, kad mes pranešame Lietuvos muitinei: "Šios prekės išvyksta iš ES teritorijos ir nebegrįš". Tik gavęs eksporto leidimą (vadinamąjį EXS rezultatą), vairuotojas gali važiuoti į uostą arba pasienio perėją.

Antrasis etapas – Importo deklaracija. Ji atliekama Jungtinėje Karalystėje. Kai krovinys atvyksta į Angliją, vietinis muitinis brokeris praneša UK muitinei apie prekių atvykimą. Šiuo metu apskaičiuojami mokesčiai (Import Duty ir VAT). Šie mokesčiai turi būti sumokėti (arba užtikrinti garantijomis) prieš tai, kai krovinys gali būti išlaisvintas muitinėje.

Svarbu suprasti, kad šios procedūros vyksta atskirai. Jeigu trūksta vieno dokumento, visa grandis sustoja. Todėl būtina tikrinti, ar jūsų brokeris turi galiojantį atstovavimą tiek Lietuvoje (eksportui), tiek Anglijoje (importui).

5. Kas yra Import Duty ir VAT, ir kas juos moka?

Finansinė pusė dažnai sukelia daugiausia neaiškumų. Import Duty (Importo mokestis) – tai mokestis, kurį nustato Jungtinės Karalystės vyriausybė už tam tikrų prekių įvežimą. Šio mokesčio dydis priklauso nuo prekių kilmės (jos pagaminimo vietos) ir HS kodo. Jeigu prekės pagamintos ES šalyje (pvz., Lietuvoje) ir turi kilmės pažymėjimą (angliškai – "Origin statement" arba EUR.1 sertifikatas), Import Duty gali būti 0%.

VAT (Pridėtinės vertės mokestis) – tai mokesčio tipas, kurio taip negalima išvengti (išskyrus atvejus, kai krovinio vertė yra labai maža, pvz., žemiau 135 svarų sterlingų, nors taisyklės gali keistis). UK VAT standartiškai yra 20% (nors kai kurioms prekėms, pvz., knygoms ar maistui, gali būti mažesnis).

Kas juos moka? Paprastai mokesčius moka importuotojas – t.y., ta įmonė Anglijoje, kuri perka prekes. Dažnai pervežėjai siūlo "DDU" (Delivered Duty Unpaid) sąlygas, kai krovinys pristatomas iki gavėjo, tačiau gavėjas turi pats susitvarkyti su mokesčiais prieš išsiimdamą prekes. Yra ir "DDP" (Delivered Duty Paid) paslauga, kai pervežėjas (arba jo brokeris) apmoka visus mokesčius vardu gavėjo, o vėliau išperka pinigus iš kliento. DDP paslauga patogiausia, tačiau brangesnė.

6. Kas yra dalinis krovinys (LTL) ir kada jis vertingas?

LTL (Less than Truck Load) reiškia, kad krovinių savininkas perveža kelų klientų siuntas viename vilkike. Tai yra labai populiari paslauga tarp Lietuvos ir Anglijos, nes nedaug kas turi tiek daug prekių, kad užpildytų visą 13,6 metro ar 82 kubinių metrų vilkiką.

Dalinio krovinio privalumas – kaina. Jums mokate tik už užimtą vietą arba prekių svorį/tūrį. Jeigu turite 2 paletes, nėra prasmės nuomoti visą vilkiką.

Tačiau yra ir trūkumų, apie kuriuos reikia žinoti. Pirmiausia, tai trukmė. Vilkikas turi surinkti krovinius iš keleto siuntėjų Lietuvoje (arba visoje Baltijoje), turi nuvykti į Angliją, ten iškrauti visiems ir paskui vėl sugrįžti su kitomis siuntomis. Tai gali užtrukti ilgiau.

Antra, pakavimo reikalavimai. Kadangi krovinys bus kelis kartus kraunamas ir iškraunamas (tarpinėse sandėliuose arba "krosų vietose"), paletės turi būti labai tvirtai užtvirtintos, o prekės – gerai apsaugotos. Neteisingai supakuota paletė daliniame krovinio gale gali būti sugadinta kitų sunkių krovinių spaudimo.

7. Kokios yra pristatymo apribojimai Anglijos miestuose (pvz., Londonas)?

Anglija, ir ypač Londonas, turi griežtus taisykles, susijusias su sunkiasvoriu transportu. Nėra taip paprasta, kaip Lietuvoje, atvažiuoti vilkiku į bet kurį kvartalą.

Londono zonos (LEZ – Low Emission Zone ir ULEZ – Ultra Low Emission Zone) reikalauja, kad transporto priemonės atitiktų tam tikrus ekologinius standartus (Euro 6 ir aukštesni). Jeigu vilkikas neatitinka šių standartų, jo savininkas turi sumokėti labai dideles dienas mokesčius kasdien, kai transportas yra zonoje.

Be to, daugelis miestų centrų turi fizinius apribojimus. Sunkiasveikiai vilkikai dažnai negali važiuoti per tam tikrus tiltus arba siauras gatves. Dažnai reikia gauti specialius leidimus iš miesto savivaldybės pristatymui.

Kas tai reiškia klientui? Jeigu jūsų gavėjas yra Londone centre, gali būti, kad vilkikas negalės važiuoti tiesiai prie durų. Tada gali reikėti papildomo perkrovimo į mažesnę transporto priemonę (pvz., 7,5 tonų sunkvežimį arba furgoną), kuris gali važiuoti miesto centre. Tai vadinama "paskutinis mylias" (Last Mile) paslauga, ir ji paprastai kainuoja papildomai. Visada reikia iš anksto tiksliai nurodyti pristatymo adresą ir jo specifiką (ar yra pakelė, ar gatvės pravažiavimas).

8. Ar galiu siųsti asmeninius daiktus ir kaip tai skiriasi nuo komercinio siuntimo?

Taip, galite, tačiau taisyklės skiriasi. Asmeniniai daiktai (pvz., kai kelyje iš Lietuvos į Angliją persikėliaujate ir vežate baldus, arba siunčiate dovaną draugui) dažnai yra apmokestini kitaip.

Jei daiktai naudoti ir jūs juos naudojote daugiau kaip 6 mėnesius, jie gali būti laikomi "Transfer of Residence" (gyvenamosios vietos keitimo) kroviniu. Tokiu atveju galima kreiptis dėl muyių atleidimo (relief), t.y., nemokėti Import Duty ir VAT. Tačiau tam reikia pateikti įrodymus: banko sąskaitas, nuomos sutartis, vizą, leidimą gyventi ir kt., kadangi butų įrodyta, kad tikrai persikeliate gyventi.

Jei siunčiate dovaną asmeniui Anglijoje, ji yra apmokestinama, tačiau yra nustatyta "de minimis" verte (dažnai 39 GBP arba mažiau), iki kurios mokesčiai gali būti taikomi kitaip arba ne taikomi visai. Tačiau privalu aiškiai pažymėti sąskaitoje faktūroje "Personal effects" arba "Gift – no commercial value", kadangi muitinė gali įtarti prekybą. Jeigu siunčiate daug daiktų, kurie atrodo kaip prekybinis partijos, gali būti pradėta tyrimo procedūra dėl galimo verslo vystymo be registracijos.

9. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas ir kas yra draudimas?

Saugumas yra aukščiausias prioritetas. Nors mūsų vairuotojai yra patyrę, o techninė priemonė prižiūrėta, kelionėje gali atsitikti nenumatytų situacijų: avarijos, gaisrai arba vagystės (ypač stovint neapsaugotuose aikštelėse).

Pagal įstatymus, vežėjas yra atsakingas už krovinius pagal CMR konvenciją. Standartinė atsakomybės riba yra apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui (tai yra maždaug 10–11 eurų). Jeigu jūsų krovinys vertas daugiau (pvz., 1 tona elektronikos, vertos 50 000 eurų), standartinis draudimas neatidengs nuostolių, jeigu įvyks incidentas.

Todėl visada rekomenduojame papildomą krovinio draudimą (Insurance). Jis paprastai padengia visą prekių vertę (All-risk). Kadangi Anglija yra sala, kroviniai keliauja keltais, kurie yra druskingi, todėl svarbu, kad prekės būtų apsaugotos nuo drėgmės. Užtikrinkite, kad paletės yra apvyniotos plėvele, o odelės yra tvirtos. Prieš išsiunčiant brangius krovinius, visada aptarkite draudimo klausimus su savo logistikos poskyriu.

10. Kuo skiriasi krovinių gabenimas keltu ir per Eurotunelį?