Dažni ir reguliarūs reisai į Angliją visą savaitę: Logistikos stabilumas jūsų verslui

Anglija visada buvo, yra ir, tikėtina, liks viena pagrindinis Lietuvos prekybos partnerių. Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų šioje srityje, mačiau daugybę kilimų ir nuosmukių – nuo paprastų kelių pervežimų iki sudėtingų grandinių valdymo po „Brexit“. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: klientui svarbiausia yra tikslumas ir užtikrintumas, kad krovinys atvyks laiku. Štai kodėl dažni ir reguliarūs reisai į Angliją visą savaitę nėra tik marketingo frazė, o būtinybė šiuolaikinėje rinkoje.

Kai kalbame apie reguliarius reisus, turime omenyje ne tai, kad sunkvežimis važiuoja, kai turi pakankamai krovinių. Reguliarumas reiškia tvarkaraštį, prie kurio gali prisitaikyti savo gamybos ar prekybos procesus. Jei jūsų partneris Didžiojoje Britanijoje laukia prekių antradienį, o jūsų siunta užstringa dėl „trūkstamo krovinio“ ar neapibrėžto išvykimo laiko, pradedate mąstyti ne apie plėtrą, o apie prarastus klientus.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip veikia reguliari logistika, kodėl savaitės reisų dažnumas lemia sėkmę ir ką tiksliai reikia žinoti, kad jūsų krovinys nukeliautų saugiai ir laiku. Nesvarbu, ar esate didelė gamykla, ar mažas e. prekybos žaidėjas, logistikos principai yra vienodi – tai tikrumas ir informacija.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausius klientų klausimus, susijusius su krovinių gabenimu į Angliją. Čia rasite praktinius patarimus, pagrįstus ilgamečia patirtimi.

1. Kodėl verta rinktis pervežėją, siūlantį reisus visą savaitę, o ne neįsipareigojančius tvarkaraščio?

Atsakymas paprastas: planavimas ir lankstumas. Jei pervežėjas siūlo reisus, pavyzdžiui, tik trečiadieniais ir penktadieniais, jūsų galimybės reaguti į kliento užsakymus yra smarkiai apribotos. Jei prekės pagaminamos pirmadienį, jas teks laikyti sandėlyje dvi dienas, kas sukuria nereikalingas kaštus ir užima vietą. Be to, jei įvyks nesklandumų ir krovinys nepavyks išsiųsti trečiadienį, sekantis langas atsiranda tik po dviejų dienų.

Reisai visą savaitę (pavyzdžiui, išvykstama kiekvieną dieną ar kas antrą dieną) leidžia maksimaliai sumažinti laukimo laiką. Mano patirtis rodo, kad verslo lankstumas tiesiogiai priklauso nuo logistikos. Kai žinai, kad bet kurią savaitės dieną gali atsiųsti siuntą ir ji bus paimta, tu gali drąsiau promise‘uoti pristatymo terminus savo pirkėjams Anglijoje. Reguliarūs reisai taip pat leidžia geriau planuoti vairuotojų darbo laiką ir poilsį, kas sumažina pavojų, kad vairuotojas vėluos dėl poilsio laiko pažeidimų.

2. Kaip „Brexit“ pakeitė reguliarių reisą į Angliją organizavimą?

„Brexit“ buvo didžiulis iššūkis visai mūsų industrijai, bet tiems, kurie dirbo profesionaliai, tai tapo galimybe įrodyti savo vertę. Anksčiau reisas į Angliją praktiškai nesiskyrė nuo reiso į Vokietiją – išvykai, perėjai sieną, pristatei. Dabar tai visiškai kita istorija. Reguliarūs reisai tampa būtini dėl muitinės procedūrų.

Kai turime pastovų tvarkaraštį, galime užtikrinti, kad visi dokumentai yra ruošiami ir pateikiami muitinėje iš anksto. Su reguliariais maršrutais mes turime susitarimus su greitųjų procesų terminalais ir muitinės brokeriais, kurie žino mūsų vairuotojų grafikus. Jei vairuotojas atvyksta į uostą (Klaipėda arba tiesiai į Kalė, Briuselį ar Roterdamą), o dokumentai neatitinka krovinio, gali kilti didelių problemų.

Reguliarumas leidžia mums tikrinti „Exit Summary Declarations“ (EXS) ir „Entry Summary Declarations“ (ENS) prieš pat išvykstant. Dvidešimt metų patirtis moko, kad svarbiausia yra prevencija. Su dažniais reisais mes turime nuolatinį dokumentų srautą, kurį galime valdyti be panikos, priešingai nei retais, atsitiktiniais reisais, kai viskas sprendžiama paskutinę minutę.

3. Kokius krovinius dažniausiai vežame reguliariais maršrutais į Angliją?

Spektras yra milžiniškas. Nors anksčiau dominavo dideliųjų rinkmenų (FTL – Full Truck Load) pervežimai, pastaruoju metu, dėl e. prekybos augimo, vis populiarėja daliniai krovinių pervežimai (LTL – Less than Truck Load). Reguliarūs reisai leidžia konsoliduoti (suvesti) mažesnes siuntas iš skirtingų siuntėjų į vieną sunkvežimį.

Dažniausiai vežame statybines medžiagas, maisto produktus (turint atitinkamus sertifikatus), baldus, tekstilę ir įvairią techniką. Taip pat vežame pavojingus krovinius (ADR) – tai reikalauja specialių leidimų ir žinių, todėl ne kiekvienas pervežėjas juos ims. Tačiau turint reguliarius reisus, lengviau įgyvendinti ADR krovinių pervežimą, nes maršrutas yra žinomas, o vairuotojai – instruktuoti.

Taip pat pastebimas augimas siuntų iš Anglijos į Lietuvą (importas). Dažnai tas pats sunkvežimis, išvežęs prekes į Angliją, parsiveža atgal žaliavas arba gaminius iš JK. Tai leidžia mums klientams pasiūlyti geresnes kainas, nes grįžtamas maršrutas nėra tuščias.

4. Kiek laiko trunka krovinių pristatymas į Angliją su reguliariais reisais?

Standartinis terminas, kurį vadiname „door to door“, yra nuo 3 iki 5 dienų, priklausomai nuo to, kur yra paimtas krovinys Lietuvoje ir kur jis turi būti pristatytas Anglijoje.

Svarbu suprasti, kad Anglija – sala. Tai reiškia, kad kelias visada apima perkėlimą jūra (Klaipėda – Kerneris arba Švedija – Anglija arba per Eurotunelį). Reguliarūs reisai leidžia mums tiksliai prognozuoti, kiek laiko užtruks šis etapas. Pavyzdžiui, jei išvykstame iš Vilniaus pirmadienį ryte, Klaipėdos uoste esame antradienį, o prie Londono ar Birmingemo esame ketvirtadienį.

Jei krovinys yra skubus, dažni reisai leidžia pasirinkti greitesnes keltų linijas arba net skrydžius (taip, kai kurie kroviniai skrenda), tačiau tai brangiau. Esant reguliariai eilei, mes galime pasiūlyti skubų pristatymą be „užkainojimo“, nes tiesiog perkeliame jūsų siuntą į ankstesnį išvykimo langą, jei yra vietos.

5. Kaip susiformuoja kaina už pervežimą, ar ji fiksuota?

Kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau reguliarūs reisai leidžia ją stabilizuoti. Pagrindiniai komponentai yra: degalų kaina (taikomas priedas pagal rinkos tendencijas), keltų bilietų kaina (svyruoja priklausomai nuo sezono), kelionių atstumas ir, žinoma, muitinės išlaidos (deklaravimas).

Klientai, kurie bendradarbiauja ilgai ir naudojasi mūsų reguliariais reisais, dažnai gauna fiksuotas tarifas ilgesniam laikotarpiui (pvz., ketvirtiui ar pusmečiui). Tai yra didelis privalumas – jūs tiksliai žinote savo savikainą. Nereguliarūs pervežimai dažnai kainuoja brangiau, tenka mokėti „paskutinės minutės“ kainas už uosto vietą.

Taip pat įtakos turi krovinio charakteristika: ar jis įtelpa į standartinę eurostatinę (pripučiamą) priekabą, ar reikalinga „tent“ (tentė), ar krovinys krenta į „pavojingų“ kategoriją. Mūsų tikslas – prieš pradedant bendradarbiavimą aiškiai išdėstyti kainos formavimo principus, kad nėra netikėtumų.

6. Kas nutinka, jei krovinys sugenda ar dingsta kelyje?

Tai klausimas, kurį išgirstu dažniausiai. Nors manau, kad per 20 metų tokie atvejai buvo reti (dėkui Dievui ir geroms technologijoms), bet rizika visada egzistuoja. Čia į žaidimą įsijungia draudimas.

Pagal tarptautinius konvencijas (CMR), krovinių pervežėjas yra atsakingas už krovinį nuo jo priėmimo iki pristatymo. Reguliarūs reisai yra saugesni, nes vairuotojai važiuoja patikimais maršrutais, kurie yra nuolat stebimi. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas realiu laiku.

Jei įvyk incidentas, veiksime štai taip: pranešime draudimo kompanijai, pateiksime vaizdo medžiagą iš vairuotojo dashcam (jei tokią turime), parengsime aktą. Svarbiausia – nedelsdami pranešti klientui. Mūsų patirtis rodo, kad skaidrus ir greitas komunikavimas kriziniu momentu dažnai išgelbėja verslo santykius labiau nei pinigai. Be to, reguliarių reisų dėka mes galime greitai išsiųsti užstatinę (replacement) siuntą, jei tai būtina, kad jūsų gamyba nestotų.

7. Ar galima sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

Absoliučiai taip. Anksčiau, prieš 15-20 metų, tekdavo skambinti vairuotojui ir klausti, „kur jis yra“. Dabar technologijos leidžia mums ir klientams matyti tikslią vietą.

Kai užsakote pervežimą, gaunate nuorodą arba prisijungimus prie sistemos, kurioje matote, kur yra jūsų krovinys. Matote, kada jis buvo paimtas, kada atvyko į uostą, kada išplaukė keltu ir kada įžengė į Anglijos žemę. Tai leidžia jums planuoti savo sandėlio darbuotojus – jie žino, kada reikia laisvinti vietą ar ruošti kraną. Skaidrumas šiuolaikinėje logistikoje yra toks pat svarbus kaip ir paties pervežimo kaina.

8. Kokius dokumentus reikia parengti siuntai į Angliją?

Dėl „Brexit“ dokumentų reikalavimai tapo griežtesni. Negali tiesiog „mesti“ prekių į sunkvežimį ir važiuoti. Būtina turėti: 1. Prekybinę sąskaitą (Commercial Invoice) – turi būti nurodyta tikslio prekių vertė, svorio, prekių kodai (HS kodai). 2. Pakavimo sąrašą (Packing List) – padeda tiksliau identifikuoti siuntą muitinėje. 3. EXS ir ENS deklaracijas – jas paprastai pateikia brokeris, bet siuntėjas turi suteikti duomenis. 4. Sertifikatus – jei vežate maisto produktus, gali reikėti sanitarijos certifikatų, jei techniką – CE deklaracijų (dabar UKCA), ir t.t.

Dirbant su patikimu pervežėju, kuris vykdo dažnus reisus, jums dažnai nereikia rūpintis deklaracijomis – mes arba mūsų partneriai tai atliekame. Jums tenka tik laiku pateikti kokybiškas sąskaitas. Esu matęs, kaip blogai parengta sąskaita (pvz., netikslus HS kodas) sustabdė visą sunkvežimį muitinėje trijoms dienoms. Reguliarumas čia padeda, nes mes nuolat primename klientams dėl dokumentų kokybės.

9. Ar dažni reisai padeda sumažinti aplinkai neigiamą poveikį?

Tai klausimas, kurį dažniau klauna didelės korporacijos, tačiau jį verta klausti kiekvienam. Taip, dažni ir reguliarūs reisai leidžia efektyviau naudoti transporto priemones.

Kai turime tvarkaraštį, stengiamės užpildyti sunkvežimius maksimaliai. Tai reiškia, kad viena transporto priemonė veža daugiau prekių, mažindama CO2 emisijas vienai prekei. Be to, optimizuojame maršrutus taip, kad vairuotojai nevažiuotų tuščiais grįžtant. Taigi, pasirinkdami reguliarius reisus, jūs ne tik užtikrinate savo verslo stabilumą, bet taip pat prisidedate prie „grynųjų“ logistikos (Green Logistics) principų įgyvendinimo. Mažiau tuščių važiavimų – mažiau degalų sudeginta.

10. Kas lemia sėkmingą bendradarbiavimą su logistikos partneriu?

Pagal mano ilgametę patirtį, sėkmę lemia ne kaina, o pasitikėjimas ir komunikacija. Sėkmingas bendradarbiavimas yra tada, kai pervežėjas pasako „ne“, jei negali įvykdyti termino, o ne pažada viltis ir vėluoja.

Jei jūs ieškote partnerio dažniams reisams į Angliją, atkreipkite dėmesį į tai, kaip greitai jie atsako į užklausas, ar jie turi fiksuotus kontaktus (ne tik mobilųjį telefoną, bet ir el. paštą, vadybininką), ar jie domisi jūsų verslu. Geriausi klientai yra tie, kurie pasako: „Mums reikia gabenti 10 paletėms kiekvieną antradienį“. Tuomet mes galime užtikrinti 100% vietos ir tikslumo.

Reguliarumas sukuria sistemą. Sistema sukuria ramybę. O ramybė versle yra neįkainojama.

Išvada

Apibendrinant, dažni ir reguliarūs reisai į Angliją visą savaitę nėra pasilinksminimas ar prabangus papildymas. Šiandien, sudėtingoje geopolitinėje ir ekonominėje situacijoje, ypač po „Brexit“, tai yra būtinas verslo įrankis siekiant konkurencingumo.

Mano dvidešimties metų patirtis leidžia teigti: logistika turi būti nebe reaktyvi (spręsti problemas, kai jos atsiranda), o proaktyvi (planuoti taip, kad problemų nebūtų). Reguliarūs išvykimai suteikia šią proaktyvumo galimybę. Jie leidžia tiksliai planuoti gamybos ciklus, sandėlių atsargas ir finansinius srautus.

Jei jūsų verslas auga arba tik planuoje plėstis į Britanijos rinką, nebijokite klausti savo pervežėjo apie jų tvarkaraščius. Klauskite, kada tiksliai išvyksta, kiek laiko trunka keliavimas per uostą ir kaip tvarkomi muitinės klausimai. Pasirinkę partnerį, kuris siūlo dažnus reisus, jūs investuojate ne į paprastą pervežimą, o į savo verslo ramybę ir stabilumą.

Anglija laukia jūsų prekių. Užtikrinkite, kad jos pasieksą kūrėjus laiku ir saugiai, pasirinkdami patikimus, reguliarius maršrutus.