Dalinių krovinių užsakymas iš Anglijos: Kaip procesas gali būti paprastas ir sklandus

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika keitėsi neapibrėžtam greičiu. Vienas dalykas visada išlieka pastovus – kliento noras gauti savo krovinį greitai, saugiai ir be nereikalingų rūpesčių. Ypač tai aktualu kalbant apie prekybą su Jungtine Karalyste. Nors po „Brexit“ situacija šioje rinkoje pasikeitė, Anglija vis dar išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o daliniai kroviniai (LTL – Less than Truckload) yra dažniausias pasirinkimas smulkiems ir vidutiniams verslams.

Daugelis klientų, kurie tik pradeda savo veiklą arba ieško naujų tiekėjų Žaliojoje saloje, dažnai bijo sudėtingų procedūrų. Girdima apie muitinės formalumus, dokumentų chaosą, ilgas laukimo eiles uostuose ir neaiškius mokesčius. Tačiau, turint dešimtmečių patirtį, galiu drąsiai teigti: užsakymo paprastumas priklauso ne tiek nuo geografijos ar politinių sprendimų, kiek nuo to, kaip suorganizuotas procesas ir kokį partnerį pasirenkate.

Šiame straipsnyje aš nesinaudosiu sudėtinga terminologija, kurią supranta tik vairuotojai ar muitininkai. Vietoj to, paaiškinsiu, kaip veikia šiandieninė logistika ir kodėl dalinių krovinių gabenimas iš Anglijos gali būti taip paprastas, kaip užsisakyti prekes internetinėje parduotuvėje. Raktas į sekmes yra kompetencija, technologijos ir aiškus supratimas apie tai, kas vyksta tarp jūsų sandėlio Lietuvoje ir tiekėjo sandėlio Anglijoje. Mes išnagrinėsime viską nuo A iki Z, kad jūsų požiūris į šiuos pervežimus pasikeistų iš „nepaprastai sudėtinga“ į „profesionaliai valdoma“.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas yra dalinis krovinys (LTL) ir kodėl jis taip populiarus gabenant iš Anglijos?

Dalinių krovinių (angliškai Less than Truckload arba Part Load) esmė paprasta: jums nereikia nuomoti viso sunkvežimio, jeigu gabenate prekėms mažiau nei 10–15 Europos paletų vietų. Logistikos kompanija surenka krovinius iš kelių skirtingų siuntėjų, juos konsoliduoja (sujungia) viename vilkike ir gabena į Lietuvą. Tai yra pats ekonomiškiausias būdas transportuoti prekes, kai jų tūris ar svoris neužpildo viso sunkvežimio.

Gabenant iš Anglijos, tai ypač aktualu dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, keltų ir Eurotunelio kainos yra gana aukštos, todėl dalimis pasidalinus išlaidas, kiekvienas eksportuotojas moka mažiau. Antra, Anglijos rinka dažnai būna segmentuota – vienas tiekėjas gali suteikti tik 2 paletas, kitas 3, o trečias – tik keletą dėžių. Dalinis krovinys leidžia visus šiuos užsakymus sujungti į vieną logistinę grandinę. Mano patirtis rodo, kad net 80 % smulkaus ir vidutinio verslo importo iš UK vyksta būtent šiuo būdu. Tai leidžia išlaikyti konkurencingas kainas ir neviršyti sandėliavimo sąnaudų.

2. Kaip „Brexit“ paveikė užsakymo procesą – ar tai tikrai paprasta?

„Brexit“ sukėlė daug nerimo, tačiau profesionali logistika sugebėjo prisitaikyti. Anksčiau tai buvo vidinės Europos Sąjungos prekyba, kur nebuvo muitų kontrolės. Dabar tai yra trečiosios šalies importas/eksportas. Klientui tai reiškia, kad turi būti pateikti tikslūs prekių aprašymai, tačiau pačio užsakymo procesas pasikeitė nedažnai.

Esme ta, kad jeigu pasirenkate patikimą pervežėją, visas muitinės formalumus (tiek išvykimo, tiek atvykimo šalyje) jis atlieka už jus. Užsakovui tiesiog reikia užpildyti prekybinę sutartį arba komercinę sąskaitą-faktūrą ir pateikti prekių kodus (HS kodus). Nors skambučiai „ muitinė, deklaravimas“ gali skambėti baisiai, realybėje tai yra paprasti duomenys, kurie, jeigu pateikti teisingai, nekelia jokio stabdymo. Taigi, procesas išlieka paprastas: užsakote – mes susitvarkome su dokumentais – krovinys važiuoja. Skirtumas tik tas, kad dabada reikia šiek tiek daugiau dėmesio skirti duomenų tikslumui, kad išvengtume nereikalingų patikrinimų.

3. Kokius dokumentus reikia pateikti norint užsakyti dalinį krovinį?

Kadangi esu ekspertas, visada sakyčiau – mažiau yra daugiau, bet tikslumas yra privalomas. Pagrindinis dokumentas yra komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Joje turi būti nurodytas tikslus prekių pavadinimas, svoris, bruto ir tūris (m³), prekių kilmės šalis (pvz., „Made in UK“) ir HS kodas (tarifinis kodas). Be šio dokumento neišvyks nė vienas krovinys į Lietuvą.

Be to, jeigu prekės yra specialios (pvz., gyvūninės kilmės, chemikalės, padangos), gali prireikti papildomų leidimų ar sertifikatų. Tačiau standartiniam daliniam kroviniui (buitinė technika, baldai, maisto papildai, tekstilė) pakanka sąskaitos ir pakavimo sąrašo (Packing List). Mūsų sistemoje klientas paprastai tiesiog užpildo formą arba atsiunčia el. paštu tiekėjo dokumentus, o mes jau juos adaptuojame reikalavimams. Viskas vyksta elektroniniu būdu – nereikia niekur važiuoti spausdinti popierių.

4. Kaip susiformuoja kaina už dalinį krovinį ir kodėl ji svyruoja?

Kainodara logistikoje nėra fiksuota, kaip bilietas į kino teatrą. Daliniams kroviniams kaina priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių: užimamo tūrio (m³), svorio, maršruto specifikos ir degalų kainos. Anglijoje labai svarbu ir tai, iš kurios vietos krovinys paimamas – ar tai yra arti uosto (pvz., Felikstou ar Tilberi), ar giliai šalies viduryje (pvz., Mančesteris).

Sistema paprasta: mums apskaičiuojus, kiek vietos krovinys užims vilkike, nustatome „pradinį“ tarifą. Tačiau dėl konsolidacijos (kai sujungiame kelis klientų krovinius) galime pasiūlyti labai konkurencingą kainą. Pavyzdžiui, jeigu mūsų vilkike yra laisvos vietos kelyje iš Londono į Vilnių, mes galime pasiūlyti geresnę kainą už papildomą krovą. Taip pat svarbu ir sezoniškumas – prieš šventes arba vasarą, kai padidėja keleivių srautas per Lamanšą, kainos gali šoktelėti. Bet visada stengiamės klientui pateikti fiksuotą kainą, kuri nebekis iki pat pristatymo.

5. Kiek laiko trunka krovinio pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų. Idealiu atveju, kai krovinys yra paruoštas ir paimtas iš sandėlio laiku, standartinis tranzito laikas svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra „skrydis“ tiesia linija. Procesas apima: surinkimą Anglijoje, važiavimą uosto prieigose, kelto pervežimą (arba važiavimą po tuneliu), muitinės kontrolę Lietuvoje ir galiausiai pristatymą prie gatvės arba į sandėlį.

Jeigu krovinys yra dalinis, mums reikia laiko surinkti (konsoliduoti) kitus krovinius tame pačiame regione. Tai gali prailginti procesą papildomai 1–2 dienas. Taip pat reikia atsižvelgti į galimas eiles prie Lietuvos muitinės posto. Nors dauguma procedūrų dabar vyksta elektroniniu būdu ir fizinis patikrinimas atliekamas retai, bet esant abejonėms, gali prireikti laiko. Visada patariu klientams planuoti atsargas 5–7 dienoms iš anksto, taip išvengiant streso dėl vėluojančios atsarginės dalies.

6. Kaip reikia supakuoti prekes daliniam kroviniui?

Tai ta vieta, kur dažnai pasitaiko klaidų. Daliniame krovinio vilkike prekės keliauja kartu su kitų klientų siuntomis. Jos bus kraunamos ir iškraunamos keletą kartų (Anglijoje į vilkikį, Lietuvoje iš vilkiko, galbūt tarpinio sandėlio terminaluose). Todėl pakavimas turi būti tvirtas.

Rekomenduojama naudoti paletes (EUR arba FIN tipo). Prekės ant paletės turi būti užfiksuotos (ojuotos) plastikine juosta, o viršuje uždengtos storu kartonu arba plevele, kad ant jų nepatektų drėgmė ar nešvarumos. Jeigu siunčiate dėžutes be paletės (pvz., 5–10 dėžučių), būtinai jas suklijuokite į stambesnį bloką arba padėkite ant paletės. Laisvai gulintys dėžės vilkiko viduje gali susigadinti arba sužaloti kitas prekes. Mano patirtis rodo, kad gerai supakuotas krovinys – tai 90 % sėkmės. Netaupykite ant pakavimo medžiagų, tai apsimoka.

7. Ar krovinys yra apdraustas ir kas nutinka, jeigu jis sugenda?

Profesionali logistikos kompanija visada turi transporto draudimą (CMR draudimas). Standartiškai jis dengia žalą iki 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) vienam kilogramui (tai yra apie 10 eurų). Tačiau daliniams kroviniams rekomenduojama deklaruoti tikrąją prekių vertę.

Jeigu krovinys sugenda (pvz., vilkiką sudaužo kita mašina arba gaisras), draudimo kompanija atlygina nuostolius pagal deklaruotą vertę. Svarbiausia – iš karto pranešti mums apie pažeidimus atvykus kroviniui. Negalima iškrauti pažeisto krovinio ir tik po to skųstis. Būtina sufotografuoti būklę dar prieš iškrovimą arba su vairuotoju sudaryti pažeidimo aktą (Protokolas). Mes, kaip tarpininkai, padedame sudaryti visus reikalingus dokumentus draudimo išmokai gauti. Be draudimo gabenti brangius krovinius – tai didelė rizika, kurios verslas neturėtų sau leisti.

8. Kaip vyksta muitinės deklaravimas ir ar reikia mokėti PVM ir muito mokestį?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. prekės iš Jungtinės Karalystės į Europos Sąjungą laikomos importu iš trečiosios šalies. Tai reiškia, kad Lietuvoje (importuotojo šalyje) turi būti sumokėtas PVM ir, jei taikoma, muito mokestis.

Procesas šiuo metu yra labai automatizuotas. Mes, kaip pervežėjai, dažnai atliekame muitinės atstovo funkcijas. Pateikiame importo deklaraciją iš anksto (dar kol krovinys plaukia per Lamanšą). Kai krovinys atvyksta į Lietuvos muitinės postą, sistema jį „paleidžia“. PVM mokėjimas paprastai vyksta per PVM mokėtojo sąskaitą arba tiesiogiai muitinės terminaluose. Muito mokestis priklauso nuo prekių rūšies – pvz., drabužiai gali turėti kitokį muito tarifą nei elektronika. Mūsų užduotis – prieš išvykstant apskaičiuoti galutines išlaidas, kad klientas nebūtų nustebintas papildomų mokesčių. Aiškus komunikavimas šiame etape išlaisvina nuo nereikalingo streso.

9. Kas nutinka, jeigu tiekėjas Anglijoje pavėluoja su kroviniu?

Tai labai dažna situacija. Užsakymas gali būti padarytas savaitei, bet tiekėjas gamykloje užtrunka arba neturi reikiamų medžiagų. Logistikoje egzistuoja tokie sąvokos kaip „Free time“ (laisvas laikas) arba „Demurrage“ (delspinigiai).

Jei mūsų vairuotojas atvykta į tiekėjo sandėlį paimti krovinį orentuotu laiku, o krovinio nėra, vairuotojas negali laukti nemokamai amžinai. Paprastai yra skiriamos 1–2 valandos nemokamam iškrovimui/įkrovimui. Jei laukimas trunka ilgiau (pvz., dėl tiekėjo kaltės), gali kilti papildomų išlaidų už vairuotojo laukimą (Waiting time). Tačiau, jeigu apie vėlavimą pranešama iš anksto, mes stengiamės perkelti vairuotojo atvykimo laiką, kad išvengtume šių kaštų. Čia vėlgi ryšės svarba – kuo anksčiau informuojate apie problemą Anglijoje, tuo lengviau mums suvaldyti procesą Lietuvoje.

10. Kaip sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

Anksčiau tekdavo belieti telefoną ir klausti dispečerio, kur yra mašina. Šiandien technologijos leidžia mums pasiūlyti klientams pilną skaidrumą. Užsakius dalinį krovinį, gausite sekimo numerį arba nuorodą į sistemą, kurioje matysite tokias būsenas kaip: „Krovinys surinktas“, „Išvykimas iš Anglijos“, „Kelto perėjimas“, „Muitinės procedūros“, „Pristatymas“.

Tai leidžia jums planuoti savo verslą – žinoti, kada reikia laisvinti vietą sandėlyje arba informuoti jūsų klientus. Mūsų vairuotojai naudoja GPS stebėjimo sistemas, o dispečeriai dirba 24/7 režimu, tad visada žinome, kur yra jūsų siunta. Tai tas „paprastumo“ elementas, kuris suteikia ramybės – jums nereikia spėlioti, jums reikia tik žiūrėti į ekraną.

Išvada

Apibendrinant, galima teigti, kad dalinių krovinių užsakymas iš Anglijos šiandien yra ne tik įmanomas, bet ir gali būti labai paprastas procesas. Nors „Brexit“ sukūrė papildomų biurokratinių barjerų, šiuolaikinė logistika ir patirti ekspertai sugeba juos neutralizuoti, kad klientas to net nepajustų. Svarbiausia yra suprasti, kad paprastumas kyla ne iš to, kad nėra problemų, o iš to, kad problemas moka ir sugeba išspręsti jūsų partneris.

Naudodamiesi dalinių krovinių paslaugomis, jūs sutaupote pinigus, o pasitikėdami profesionalia komanda, sutaupote nervus. Viskas prasideda nuo paprasto uzklausimo ir baigiasi saugiu prekių pristatymu į jūsų sandėlio duris. Logistika yra nebe tiesiuras kelyje vairavimas, o sudėtingas procesų valdymas, kuris, atliktas teisingai, tampa niekuo nesvarbu klientui – jis tiesiog gauna tai, ką užsakė, laiku ir be nusivylimų.