Daliniai kroviniai iš Anglijos kas savaitę: Pilnas vadovas efektyviam logistikos valdymui

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulio prekyba transformavosi ir prisitaikė prie vis naujų iššūkių. Vienas ryškiausių ir pastovių maršrutų, išliekančių aktivių nepaisant geopolitikų svyravimų ar ekonominių sunkumų, yra jungtis tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Nors dažnai sakome „kroviniai iš Anglijos“, profesionalioje logistikoje suprantame, kad tai apima visą JK teritoriją – nuo Londono užmigimų iki pramoninių centrų šiaurėje.

Daliniai kroviniai, arba kitaip vadinami grupiniai pervežimai (angliškai – groupage), yra viena labiausiai ekonomiškai naudingų transporto formų, ypač kai kalbame apie reguliarius prekių srautus. Klientai dažnai klausia: „Kodėl aš turiu laukti savaitę, jei mano prekės telpa ant vienos paletės?“ Atsakymas slypi pačioje logistikos esmėje – efektyvume. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia kas savaitę vykstantys dalinių krovinių maršrutai, kodėl tai yra geriausias pasirinkimas jūsų biudžetui ir ką tiksliai reiškia „Breksitas“ jūsų siuntoms.

Esu matęs, kaip netinkamas pasirinkimas arba nežinojimas gali sukelti nemažai nervingų momentų, kai prekės užstringa muitinėje arba atkeliauja pažeistos. Todėl tikslas šio straipsnio ne tik paskatinti jus pasirinkti mūsų paslaugas, bet ir suteikti žinių, leisiančių jausti saugumą ir supratimą apie tai, kas vyksta su jūsų kroviniu, kai jis palieka siuntėjo sandėlį Anglijoje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt detaliausių atsakymų į klausimus, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per ilgus metus. Čia rasite techninę, praktinę ir finansinę informaciją, padėsiančią susivaduoti kas savaitę vykstančio pervežimo mechanizmu.

1. Kas tiksliai yra daliniai kroviniai (groupage) ir kaip jie veikia?

Daliniai kroviniai – tai logistinis procesas, kai kelių skirtingų siuntėjų prekės sujungiamos į vieną didelę sunkvežimio siuntą. Pavizdžiui, vienas klientas siunčia tris paletes su baldais iš Mančesterio, kitas – vieną padėklą su elektronika iš Londono, o trečias – dvi paletes su maisto produktais iš Birmingemo. Vieno kliento kiekis neužpildo pilno sunkvežimio (kurio talpa paprastai yra apie 33–34 europines paletes arba apie 24 tonas svorio), todėl mums būtų neracionalu skirti jam visą automobilį.

Vietoj to, mes organizuojame reguliarius maršrutus. Savaitės pradžioje mūsų vairuotojai arba partneriai Anglijoje surenka (konsoliuoja) šiuo atveju nedidelius krovinius į centriniame sandėlyje. Kai sunkvežimis užsipildo arba baigiasi planuotas krovimosi laikas, jis išvyksta į Lietuvą. Atvykęs į paskirties vietą (pavyzdžiui, Vilnių, Klaėdą ar Kauną), krovinys iškraunamas, išrūšiuojamas ir pristatomas kiekvienam gavėjui atskirai. Tai leidžia klientams mokėti tik už užimtą erdvę (pavyzdžiui, už 1 metrą kelyje arba už vieną padėklą), o ne už visą sunkvežimį, kas smarkiai sumažina išlaidas.

2. Kodėl maršrutai vyksta tik kartą per savaitę ir ar įmanoma greičiau?

Tai vienas dažniausių klausimų. Vartotojai įpratę prie „Amazon“ kultūros, kai prekė atkeliauja po dienų ar net valandų. Tačiau tarptautinėje logistikoje, ypač kai kalbame apie jūrų pervežimus (kadangi Anglija yra sala), fizikos dėsniai ir ekonomika nulemia taisykles.

Kas savaitė vykstantis reisas yra tarpinis variantas tarp brangaus oro transporto ir lėto jūrų transporto. Kadangi Anglijos ir Lietuvos jungia Lamanšas, reikia laikytis keltų grafikų. Reguliarus reisas (pavyzdžiui, išvykstantis antradienį ir atvykstantis penktadienį ar šeštadienį) leidžia mums optimaliai suplanuoti krovinių surinkimą. Jei mes siųstume mažą krovinį kiekvieną dieną atskiru mikroautobusu, kaina klientui svigtų kelis kartus.

Taip pat svarbu suprasti „konsolidacijos laiką“. Kol krovinys važiuoja, jis nėra vienas. Jis turi laukti, kol bus surinkti kiti kroviniai, kad maršrutas būtų pelningas. Todėl standartinis terminas nuo užsakymo pradžios iki pristatymo Lietuvoje dažnai svyruoja nuo 5 iki 10 dienų. Jei jums reikalingas skubus pristatymas (per 24–48 val.), reikėtų kreiptis į ekspresinio transporto paslaugas, kurios kainuos gerokai brangiau. Tačiau 90 proc. įmonių, planuojančių savo atsargas, puikiai tinka kas savaitės ciklas.

3. Kaip „Breksitas“ (Brexit) paveikė dalinių krovinių gabenimą iš Anglijos?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi ne ES erdvėje, ir tai pagfundamentaliai pakeitė dokumentacijos reikalavimus. Anksčiau galėjome vežti prekes be jokių kliūčių, kaip važiuodami iš Vilniaus į Varšuvą. Dabar kiekviena, net ir mažiausia siunta, turi praeiti muitinės procedūras.

Kas tai reiškia klientui? Pirmiausia, reikalingas EORI numeris (Ekonominių operatorių registracijos ir identifikavimo numeris). Be jo, prekės nebus išleistos iš JK arba nebus įleistos į Lietuvą. Antra, kiekvienai siuntai turi būti pateikta prekių deklaracija (EXS išvykimo deklaracija Anglijoje ir IMS įvežimo deklaracija Lietuvoje). Mus kaip ekspeditorių tai paveikė taip, kad turime užtikrinti, jog visi dokumentai yra 100 proc. tikslūs – net mažiausia klaida pavadinime ar svorio skirtumo gali sustabdyti visą sunkvežimį sienoje.

Taip pat atsirado papildomi mokesčiai – PVM ir importo muitai (priklausomai nuo prekių kilmės). Nors dauguma mūsų klientų naudojasi atidėto mokesčio apmokėjimo sistema (nes jie yra registruoti PVM mokėtojai), procesas tapo biurokratiškesnis. Mano patirtis rodo, kad dabal svarbiau nei kada anksčiau turėti patikimą partnerį, kuris supranta šias naujas procedūras, kadangi klaidos gali kainuoti brangiai laiko atžvilgiu.

4. Kaip apskaičiuojama dalinio krovinio kaina?

Kainodara formuluojama remiantis keletu pagrindinių faktorių, ir ji skiriasi nuo pilno krovinio (FTL) kainos. Daliniame krovinie mokate už „užimtą vietą“. Dažniausiai matavimo vienetas yra LDM (Loading Meter – krovimo metras), kuris apibrėžia vietos ilgį sunkvežimio priekabos grindyse. Pavyzdžiui, standartinė europalette paprastai užima 0,4 LDM, tačiau jei prekės gali būti dedamos viena ant kitos (tai yra, jos nėra dėžės, kurios gali sugriūti), kaina gali būti mažesnė.

Taip pat kaina priklauso nuo krovinio svorio. Jei maža erdvė sveria labai daug (pavyzdžiui, metalo laužas ar statybinės medžiagos), mums gali tekti taikyti „svorinę“ kainą, nes sunkvežimis greičiau pasiekia maksimalią 24 tonų ribą negu užpildo erdvę.

Negalime pamiršti ir papildomų išlaidų, kurios būdingos būtent Anglijai: keltų bilietų kaina, kurios yra labai aukštos, ypač vasarą, bei „angliškųjų“ muitinės išlaidų (Customs Clearance Charges) JK pusėje. Kai matote pasiūlymą, būtinai klauskite, ar jame įskaičiuotos išlaidos už keltą ir muitinę Anglijoje. Dažnai atsitinka, kad pigesnis pasiūlymas iš tikrųjų neįtraukia šių būtinų komponentų, o galutinė sąskaita gali staiga padidėti.

5. Kokius prekes galima vežti daliniais kroviniais, o kokias – ne?

Daliniai kroviniai turi savo apribojimus, kadangi viename sunkvežimyje gali važiuoti labai skirtingos prekės. Pagrindinė taisyklė: prekės turi būti pakrautos ant paletės, uždengtos ir užfiksuotos (apačioje ir viršuje), kad jos neišsibartų ir nesugadintų kitų klientų prekių.

Daugelis klausia apie maisto produktus. Taip, maistą vežti galima, tačiau jis turi būti tinkamai pakuočiamas. Jei tai yra šaldomas maistas, reikalingas specialus šaldymo sunkvežimis (refrigerated transport), kuris yra brangesnis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gyvūninės kilmės produktus – jems reikalingi veterinariniai sertifikatai, o procesas užtrunka ilgiau dėl papildomų patikrų.

Ką nevežame daliniais kroviniais? Pavojingas krovinius (ADR), jei jie reikalauja specialios licencijos, kurią neturi bendras transportas. Taip pat nerekomenduojame vežti labai brangų elektronikos ar meno kūrinių mišriuose kroviniuose dėl didesnio pažeidimo ar grobimo rizikos (nors visada yra galimybė pasirašyti papildomą draudimą). Taip pat nevežame atliekų ar kitų prekių, kurių importas į ES arba JK yra draudžiamas.

6. Kiek laiko trunka krovinio kelionė ir kas įtakoja vėlavimus?

Standartinis terminas, kurį aš nurodau savo klientams, yra nuo 5 iki 7 darbo dienų nuo krovimo Anglijoje momento iki iškrovimo Lietuvoje. Pažiūrėkime į šį procesą detaliau.

Pirmiausia, krovinys surenkamas. Jei jūsų prekės paruoštos pirmadienį ryte, o mūsų sunkvežimis vyksta tik trečiadienį, prekės lauks sandėlyje. Tai ne vėlavimas, o planingas konsolidacijos etapas. Tada važiuojame iki uosto (Dover, Folkstone arba Immingham, priklausomai nuo maršruto). Patys keltų perėjimai užtrunka kelias valandas, tačiau ten reikia atvykti anksčiau dėl dokumentų patikros.

Kelionė per Europą (Prancūzija, Belgija, Vokietija, Lenkija, Lietuva) paprastai trunka apie 2–3 dienas. Čia įtakos turi eismo sąlygos, meteorologinės sąlygos (žiemos metu Vokietijoje dažnai būna eismo spūstys) ir techninės peržiūros.

Vėlavimai dažniausiai susiję ne su vairuotojo greičiu, o su dokumentais. Jei Anglijoje trūksta vieno parašo arba neteisingai nurodytas prekės kodas (HS code), krovinys gali būti sulaikytas JK išvykimo muitinėje arba Lietuvos atvykimo muitinėje. Mano patirtis rodo, kad klientai, kurie laiku pateikia visus duomenis, retai kada patiria vėlavimus. Todėl tiesioginis ryšys su vadybininku yra ne prabangos, o būtinybės reikalas.

7. Kaip reikia pakruoti krovinį, kad jis saugiai nukeliautų daliniame reise?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštama. Daliniame krovinie prekės yra pakraunamos ir iškraunamos kelis kartus (iš siuntėjo į mūsų sunkvežimį, iš mūsų sunkvežimio į sandėlį Lietuvoje, o tada galutiniam gavėjui).

Esminis reikalavimas – prekės turi būti ant paletės. Paletė turi būti tvirta, gerai nupjauta, be skylėmis. Ant paletės prekės turi būti sukrautos taip, kad neatsiskirtų nuo jos pagrindo. Viršuje būtina padėti kartono arba faneros lapą, kad apsaugotume prekes nuo galimų smūgių iš viršaus, kai ant viršaus bus kraunamos kitos paletės (jei leidžia krovinio aukštis).

Fiksavimas (užtempimas) turi būti atliktas tvirtomis juostomis (rinkomis arba plastikinėmis) arba virvėmis. Aš dažnai matau, kad klientai užtempia tik vieną juostą – tai nepakanka. Transporto metu sunkvežimis gali staigiai stabdyti, suktis, ir prekės pradeda judėti. Jei prekės nėra užtvirtintos, jos gali nukristi paletės ir sugadinti savo paties ar kaimyninio krovinio prekes. Be to, neleiskite, kad prekės išlištų už paletės ribų – tai sukuria riziką, kad jos bus užplėštos krovimo metu.

8. Ar ir kaip apdraudžiami kroviniai?

Transporto paslaugų sutartyje (CMR sąlybose) yra numatyta standartinė atsakomybė. Pagal tarptautinius susitarimus, jei krovinys dingsta arba sugadinamas, pervežėjo atsakomybė ribojama (paprastai tai apie 8,33 SDR – specialių išdrawingių teisių – už kilogramą). Tai reiškia, kad jei vežate 500 kg brangių kompiuterių, standartinė kompensacija nebus pakankama, kad padengtų nuostolius.

Todėl aš visada rekomenduoju savo klientams rūpintis papildomu krovinių draudimu. Jis kainuoja labai nedaug – paprastai tai procentas nuo prekių vertės (pavyzdžiui, 0,2–0,5 %), bet suteikia ramybės. Užsakydamas dalinį krovinį, visada klauskite apie draudimo galimybes.

Jei krovinys pasiekia sandėlį su pažeidimais, būtina tai užfiksuoti iš karto. Vairuotojas turi padaryti pastabas pristatymo dokumentuose (PRO forma arba CMR). Jei dokumentą pasirašote be pastabų, o vėliau sandėlyje atidarote dėžę ir randama sugadinta prekė, įrodyti pervežėjo kaltę bus beveik neįmanoma. Mano patarimas: patikrinkite kroviniį dar prieš pasirašant dokumentus.

9. Kokius dokumentus reikia pateikti pervežimui iš Anglijos?

Dokumentų parengimas yra pusė sėkmės, ypač po „Breksito“. Pagrindiniai dokumentai yra šie:

1. Prekių sandėlio sąrašas (Packing List): Jame turi būti nurodytas tikslus prekių kiekis, svoris, bruto svoris ir matmenys.
2. Komercinė sąskaita (Commercial Invoice): Tai ne PVM sąskaita-faktūra, o dokumentas, kuriame nurodyma prekių vertė, valiuta, prekių apibūdinimas, siuntėjo ir gavėjo duomenys. Būtina nurodyti prekių kodus (HS codes), nes be jų nebus įforminta muitinės deklaracija.
3. EORI numeris: Turi būti nurodytas tiek siuntėjo (jei jis registruotas), tiek gavėjo.
4. Sutartis su pervežėju: Užsakymo patvirtinimas.

Jei prekės yra specialios (pavyzdžiui, chemija, maistas, medicinos priemonės), gali prireikti papildomų sertifikatų ar leidimų. Vienas dažniausių klaidų šaltinių yra neteisingai arba pernelyg bendrai apibūdintos prekės sąskaitoje (pvz., „įrankiai“ vietoj „rankiniai grąžtai, plieniniai“). Muitinės pareigūnai tokius dokumentus gražina peržiūrai, kas sustabdo siuntą. Kaip ekspertas, aš visada patariu prieš siunčiant užduoti man klausimus apie dokumentų formavimą – tai sutaupo daug laiko.

10. Kas atsitinka, jei krovinys atvyksta pažeistas arba dingsta?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo susiduriame retai, tačiau būtina žinoti veiksmų algoritmą. Jei krovinys atvyksta pažeistas, pirmasis žingsnis – nedėkite jokio prekių išsidėstymo (tai yra, nejudinkite prekių, kol neatvyksta draudimo įmonės atstovas arba kol nepadaryte nuotraukų). Reikia nedelsiant susisiekti su savo ekspeditoriumi.

Mes pradedame tyrimą.