Daliniai kroviniai iš Anglijos – Kaip Pasiekti Geriausią Kainą ir Vengti Papildomų Išlaidų

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, pamenu laikus, kai kelią į Angliją (Jungtinę Karalystę) lydėjo vien paprasti klausimai apie terminus ir keltų grafikus. Tačiau po „Brexit“ situacija pasikeitė radikaliai. Šiandien, kai verslas vėl aktyviai grįžta prie prekybos su britų rinka, vienas dažniausiai išgirstamų klausimų yra: „Kaip pervežti dalinį krovinią iš Anglijos taip, kad kaina būtų priimtina, o aptarnavimas – kokybiškas?“.

Nesvarbu, ar esate mažas šeimos verslas, užsakantis kelias paletes su prekėmis iš Londono, ar didesnė įmonė, importuojanti techniką iš Mančesterio, iššūkiai panašūs. Anglija yra sala, o tai reiškia papildomų logistinių grandžių – keltų arba Eurotunelio. Be to, muitinės formalumai, kurie anksčiau neegzistavo, dabar sukuria naują sąnaudų struktūrą. Daliniai kroviniai (LTL – Less Than Truckload) yra vienas sudėtingiausių segmentų, nes čia nebeleidžiama tiesiog „užpildyti vilkiko“ ir važiuoti. Čia reikia strategijos.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susiformuoja kaina, kodėl ji svyruoja ir kaip, galų gale, gauti geriausią pasiūlymą nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos. Svarbiausia – suprasti, kad „geriausia kaina“ ne visada reiškia „pigiausia“. Tai reiškia optimizuotas sąnaudas be staigmenų tarpinėje stotyje.

DUK: Dažniausiai Užduodami Klausimai

1. Kas yra daliniai kroviniai (LTL) ir kodėl jie taip populiarūs maršrutuose iš Anglijos?

Daliniai kroviniai, dažnai vadinami LTL (Less Than Truckload) arba grupiniais pervežimais, yra logistinė paslauga, kai vienas vilkikas perveža krovinius iš kelių siuntėjų skirtingiems gavėjams. Esant kalbant apie Angliją, ši paslauga ypač aktuali, dėl keletos priežasčių. Pirmiausia, nemaža dalis Lietuvos verslininkų importuoja prekes mažesniais kiekiais – tai gali būti prekės el. parduotuvėms, baldų dalys, statybinių medžiagų partijos arba įrangos atsarginės dalys. Juos pervežti pilnu vilkiku (FTL) būtų per brangu ir ekologiškai nesavadinga.

Antra, Anglijos rinka yra labai fragmentuota. Ten daug smulkių tiekėjų, kurie negali užpildyti viso sunkvežimio. Dalinių krovinių paslauga leidžia sumontuoti (konsoliduoti) prekes iš skirtingų vietų – pavyzdžiui, viena dalį paimti Birmingeme, kitą Bristolio, susidėti į konteinerį arba tentinį pusvagonį ir pervežti per Lamanšą į Kontinentinę Europą, o iš ten – į Lietuvą. Tai leidžia klientams mokėti tik už užimtą vietą arba svorį, o ne už visą sunkvežimį, todėl ši paslauga išlieka ekonomiškai optimaliausia smulkiems ir vidutiniams importuotojams.

2. Kaip susiformuoja dalinių krovinių kaina iš Anglijos ir kokie veiksniai ją įtakoja?

Kainos formavimasis Anglijos maršrutuose yra sudėtingesnis nei tarpinėse transporto srityse. Čia nebe užtenka atsižvelgti tik į distanciją kilometrais. Pagrindiniai komponentai yra šie: kuro kaina, keltų bilietų kaina, muitinės procedūrų išlaidos ir konsolidacijos kaštai.

Anglija yra sala, todėl kiekvienas sunkvežimis privalo naudotis keltu (Doveris-Kalė, Doveris-Dunkirkas arba Hull-Roterdamas) arba keltis per Eurotunelį. Šie bilietai kainuoja šimtus eurų, ir ši suma yra padalijama tarp visų to vilkiko krovinių. Taip pat svarbu muitinė. Po „Brexit“ kiekvienas siuntinys turi būti deklaruojamas. Logistikos kompanijos turi samdyti customso brokerius, kad dokumentai būtų paruošti iki paties prasilenkimo su muitinės pareigūnu. Šios paslaugos kaina taip pat įeina į galutinę sąskaitą.

Be to, kainą įtakoja krovinio matmenys (m³) arba svoris. Vieni vežėjai skaičiuoja pagal „palečių vietą“ (pvz., 1 euro paletė = 1,4 m ilgio, 1 m pločio), kiti – pagal tūrį. Jei krovinys yra „ sunkus“ (tankus, pvz., metalas), mokama pagal svorį, jei „plūduriuojantis“ (pvz., putų polistirenas ar kėdės) – pagal tūrį. Taip pat svarbu ir krovimo vieta Anglijoje – ar tai yra prie pat magistralės, ar reikia važiuoti į siaurus miesto centrų gatvelius, kas užtrunka laiko ir kainuoja brangiau.

3. Kodėl kainos už dalinius krovinius iš Anglijos dažnai svyruoja?

Svyruojančios kainos yra „naujoji normalybė“ šiame maršrute. Vienas pagrindinių veiksnių yra kainos nestabilumas pasaulyje, tačiau Anglijos atveju yra specifinių dalykų. Pirmiausia, tai keltų operatorių dinaminis kainodara. Vasarą, kai padidėja turistų srautai, keltų bilietų kaina gali šokti net 30-50 proc., o tai atsispindi ir pervežimo tarifuose.

Antra, svarbi vaidmenį vaidina britų svaro kursas ir infliacija JK. Jeigu pirkėjas moka už prekes svarais, o vežėjas – euras, valiutų kursų pokyčiai gali sukelti tarifo korekcijas. Taip pat nepamirškime muitinės. Kartais įvyksta staigūs pasikeitimai importo procedūrose arba pridedami nauji mokesčiai (pvz., plastiko mokesčio), dėl kurių vežėjai privalo koreguoti savo kainas, kad išliktų pelningi. Dienų, kai kaina būdavo fiksuota metams, jau praėjo – dabar reikia būti pasiruošusiam, kad kaina gali keistis net ir per kelias savaites.

4. Kaip „Brexit“ paveikė dalinių krovinių pervežimus ir jų kainą?

„Brexit“ buvo didžiausias šokas logistikoje per pastaruosius dešimtmečius. Iš esmės, jis pridėjo vieną papildomą, labai svarbią grandį – muitinės kontrolę. Anksčiau krovinys iš Mančesterio galėdava važiuoti be sustojimo tiesiai į Kauną. Dabar jis privalo sustoti prieš įvažiuojant į Jungtinę Karalystę (išvykstant) ir išvažiuojant iš jos (įvežant į ES).

Tai sukuria dvi problemas, įtakojančias kainą. Pirma, laiko sąnaudos. Vilkikų vairuotojai praleidžia valandas (o kartais ir dienas) eilėse prie muitinės postų, pvz., Doverio arba „Coquelles“. Laikas – pinigai, todėl vairuotojų darbo valandos, viršijančios normas, turi būti apmokamos. Antra, dokumentų kokybė. Jei muitinės deklaracija (Export Declaration ar Import Declaration) yra neteisingai parengta, krovinys gali būti uždelstas. Tokios delsos baudos ir sandėliavimo mokesčiai (pavyzdžiui, jei reikia iškrauti krovinį į tarpinį sandėlį) yra milžiniški, ir dažnai jie patenka ant galutinio pirkėjo pečių. Dėl „Brexit“ taip pat sumažėjo vežėjų, norinčių važiuoti į Angliją, skaičius (dėl biurokratijos), todėl pasiūlas sumažėjo, o paklausa išliko – tai ir kelio kainą į viršų.

5. Kokius papildomus mokesčius reikia tikėtis, užsakant dalinį krovinią iš Anglijos, kad kaina liktų skaidri?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį aš visada įspėjuoju savo klientus. Dažnai pasiūlyme matome vieną skaičių, tačiau galutinė sąskaita-faktūra gali būti didesnė dėl „paslėptų“ mokesčių. Norint gauti geriausią kainą, reikia suprasti, kas įeina į pasiūlymą, o kas – ne.

Dažniausi papildomi mokesčiai yra šie: * Customs Handling Fee (Muitinės tvarkymo mokestis): Dauguma logistikos kompanijų nurodo, kad dokumentų tvarkymas įskaičiuotas, tačiau kartais tai atskiras mokestis už kiekvieną T1 dokumentą arba išankstinę deklaraciją. * ADR mokestis: Jeigu krovinys yra pavojingas (net ir nedidelėmis partijomis, pvz., dažai, chemija), pridedamas ADR priedas. * Pakavimo ir įkrovimo mokestis Anglijoje: Jeigu siuntėjas Anglijoje nepakuoja prekių ant palečių arba neturi krautuvo, vairuotojas gali būti priverstas tai daryti pats. Už tai taip pat reikia mokėti. * Limited Access Delivery: Pristatymas į vietas, kur sunkvežimiui sunku privažiuoti (miesto centras, prieigų apribojimai), taip pat kainuoja brangiau. * Fuel Surcharge: Kuro mokestis, kuris dažnai kinta kas mėnesį priklausomai nuo rinkos.

Geriausia kaina – tai ta, kurioje visi šie elementai išvardyti iš anksto, o ne pridėti po to, kai krovinys jau yra Lietuvoje.

6. Kaip klientas gali sumažinti dalinių krovinių pervežimo iš Anglijos kainą?

Esu matęs daug atvejų, kai protingas planavimas sumažino sąskaitas net 20 proc. Pirmasis ir svarbiausias patarimas – pakavimas. Jei galite, visada pervežkite prekes standartinėse euroaletėse (120x80 cm) ir neviršykite aukščio (geriausia, jei nebūtų aukščiau kaip 180-200 cm, tačiau daliniuose kroviniuose toleruojamas ir didesnis aukštis, jei nėra viršyta svorio). Gerai supakuota, stabili paletė leidžia krauti vieną ant kitos (priklausomai nuo krovinio tipo), o tai reiškia, kad vežėjas gali paimti daugiau krovinių ir pasiūlyti geresnę kainą.

Antras patarimas – lankstumas. Jei galite atiduoti prekes Anglijoje anksčiau arba priimti Lietuvoje vėliau, leiskite logistikos paslaugų teikėjui (LSP) pasirinkti optimalų maršrutą. Kartoms būna taip, kad vilkikas jau važiuoja pro jūsų miestą, bet tik po 2-3 dienų. Jeigu neskubate, kaina gali būti žymiai mažesnė, nes vežėjas tiesiog „užpakalio“ krovinią.

Trečias dalykas – dokumentų tvarka. Tikslūs HS kodai (Prekių kodai) ir prekių vertės deklaracijoje leidžia išvengti muitinės patikrinimų ir delsų. Muitinės delsa kainuoja daugiau nei sutaupyta pasirinkus pigesnį, bet ne patikimą brokerį.

7. Kokio ilgio trunka dalinių krovinių pristatymas iš Anglijos po „Brexit“?

Apie terminus reikia kalbėti atsargiai. Anksčiau standartinis terminas buvo 3–4 dienos nuo krovimo iki iškrovimo Lietuvoje. Šiandien realistinis terminas yra 5–7 darbo dienos. Kodėl? Dėl konsolidacijos ir muitinės. Kadangi tai dalinis krovinys, jis turi būti paruoštas Anglijos sandėlyje. Tada jis keliauja į Lietuvą (arba per kitą šalį, pvz., Lenkiją, kur yra didelės konsolidacijos bazės). Atvykus į ES muitinę, procesas gali užtrukti.

Taip pat reikia atsižvelgti į „kolektorių“ režimą. Jeigu reikia suorganizuoti krovinius iš daugelio Anglijos miestų (pvz., viena paletė iš Londono, kita iš Leicestero), tai užtrunka 1-2 dienas kol sunkvežimis juos surinks. Taigi, jeigu Jums skubia, reikia žiūrėti ne į pigiausią pasiūlymą, o į „ekspresines“ grupinių krovinių linijas, kurios važiuoja rečiau, bet greičiau, arba galbūt apsvarstyti dalinio krovinio iškvietimą (part load), kai atskiras sunkvežimis važiuoja tik su 3-4 krovinais.

8. Ar saugu rinktis pigiausią pasiūlymą rinkoje?

Kaip ekspertas, aš visada saku: „Pigiausia pasiūlymo kaina dažnai tampa brangiausia išlaida“. Logistikoje, kaip ir gyvenime, gauni tai, už ką moki. Jeigu pasiūlymas atrodo per geras būti tikras (pvz., 30 proc. pigiau nei rinkos vidurkis), būkite budrūs. Kas gali būti negerai? * Gali būti naudojami seni, techniškai nepatikimi sunkvežimiai, kurie dažnai lūžta kelyje. * Gali būti taikomi slepiami mokesčiai, kurie pasirodys vėliau (kaip minėjau anksčiau). * Blogiausias atvejis – kompanija gali neturėti tinkamo draudimo arba gali būti „tarpininkas be kapitalo“, kuris tiesiog paima užsakymą ir perduoda jį pigiausiam rinkoje vežėjui, nekontroliuodamas proceso.

Geriausia kaina yra ta, kuri atspindi rinkos lygį, o paslaugos teikėjas turi gerą reputaciją, ilgametę patirtį ir gali parodyti atsiliepimus arba pavyzdžius. Sutaupyti 50 eurų pervežime, bet prarasti prekias vertas tūkstančių eurų dėl vėlavimo ar sugadinimo – neverta.

9. Kaip apsidrausti nuo rizikų pervežiant dalinius krovinius iš Anglijos?

Apsidraudimas prasideda dar prieš pakrovimą. Pirmiausia, tiksliai užpildykite prekių eksporto užsakymą (CMR). CMR dokumentas yra pagrindinis įrodymas, ką vežame ir kokio būklės buvo prekės perduodamos. Būtinai užfiksuokite prekių būklę nuotraukomis prieš išvežant iš sandėlio Anglijoje. Jei prekės bus sugadinta arba dingsta, šios nuotraukos bus pagrindas draudimo išmokai gauti.

Antra, pasirūpinkite draudimu. Pagal tarptautinius susitarimus (CMR konvencija), vežėjo atsakomybė yra ribota (dažniausiai apie 8,33 SDR už kilogramą). Jei vežate brangias elektronikos prekes arba meninius kūrinius, ši suma gali padengti tik nedidelę dalį nuostolių. Tokiu atveju būtina sudaryti papildomą krovinio draudimą (Cargo Insurance). Geras logistikos partneris visada pasiūlys šią galimybę. Taip pat patikrinkite, ar vežėjas tapi galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Po „Brexit“ kai kurie britų vežėjai galėjo turėti problemų su ES draudimų galiojimu, todėl šis detales patikrinimas gali apsaugoti nuo didelių rūpesčių.

10. Kokius dokumentus reikia paruošti sklandžiam dalinio krovinio pervežimui iš Anglijos?

Dokumentų sąrašas po „Brexit“ išaugo. Norint, kad kaina neišliktų didelė dėl baudų už dokumentų trūkumą, reikia pasirūpinti šiais: 1. Komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice): Turi būti anglų kalba, nurodyta tiksli prekių vertė, svoris, bruto ir tūris. Be šios dokumento negalima padaryti muitinės deklaracijos. 2.