Daiktų gabenimas iš Anglijos su pilna dokumentacija: Visapusiškas gidas

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė. Vieną dieną kelionė iš Londono į Vilnių buvo paprasta tiesioginio tranzito procedūra, o kitą dieną – po „Brexit“ – viskas tapo sudėtinga, kaip šachmatų partija, kurioje vienas neteisingas žingsnis gali kainuoti brangiai. Šiandien, kalbant apie daiktų gabenimą iš Anglijos (arba Jungtinės Karalystės), svarbiausia ne tai, kaip greitai vairuotojas paspaudos pedalą, o tai, kaip tvarkingai ir profesionaliai bus suformuota bei pateikta dokumentacija.

Dauguma klientų, kreipiančiųsi į mus, mano, kad dokumentacija – tai tik popieriaus šiukšlės, būtinos biurokratams. Tačiau mano patirtis sako, kad dokumentacija yra tas pagrindas, ant kurio laikosi visa krovinio saugumo ir greičio konstrukcija. Netinkamai užpildyta komercinė sąskaita arba dingęs muitinės kodas gali sustabdyti sunkvežimį Dovere arba Folkestone'o uoste ne valandai, o dienoms. Šiame straipsnyje aš nesinaudosiu sudėtingais teisiniais terminais, o tiesiog ir aiškiai, kaip patyręs ekspertas, paaiškinsiu, kaip vyksta daiktų gabenimas iš Anglijos su pilna dokumentacija, kodėl tai taip svarbu ir ką turi žinoti kiekvienas siuntėjas ir gavėjas, kad išvengtų nereikalingų rūpesčių ir papildomų išlaidų.

Kai sakome „pilna dokumentacija“, turime omenyje ne tik standartinius vežimo dokumentus. Tai yra kompleksinis procesas, apimantis muitinės deklaravimą išsiuntimo šalyje, atitinkamus saugumo deklaravimus, importo mokesčių apskaitą ir visus priedus, reikalingus sklandžiam prekių judėjimui tarp trečiosios šalies (JK) ir Europos Sąjungos. Suprasti šį mechanizmą – reiškia užtikrinti, kad jūsų turtas pasieks paskirties vietą laiku ir be jokių netikėtumų. Štai išsamus viso proceso ir jo niuansų aprašymas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ką reiškia „pilna dokumentacija“ gabenant daiktus iš Anglijos po „Brexit“?

Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, dokumentacija buvo paprasta: reikėjo tik važiaraščio (CMR) ir sąskaitos-faktūros. Dabar situacija radikaliai pasikeitė. „Pilna dokumentacija“ šiuo atveju reiškia visumą dokumentų, reikalingų legaliam prekių judėjimui tarp dviejų muitinių teritorijų.

Pirmiausia, tai Eksporto deklaracija, kuri turi būti pateikta Jungtinės Karalystės muitinėje (HMRC). Be šios deklaracijos, krovinys negali išvykti iš šalies. Antra, tai Importo deklaracija, kurią reikia pateikti atvykus į Lietuvą (arba kitą ES šalį). Trečia, tai Saugumo ir apsaugos deklaracija (ENS), kuri turi būti pateikta prieš krovinio įvežimą į ES teritoriją (dažniausiai tai daroma per pradinę muitinę, pavyzdžiui, Prancūzijoje arba Belgijoje).

Be to, pilną dokumentaciją sudaro tinkamai parengta Komercinė sąskaita (Commercial Invoice) ir Pakavimo sąrašas (Packing List). Komercinėje sąnkaudoje turi būti nurodytos tikslios prekės, jų svoriai, prekių kodai (HS kodai), pirkėjo ir pardavėjo duomenys bei Incoterms sąlygos (pvz., EXW, FOB, DAP). Jei nors vienas šių elementų neteisingas, muitinė gali sustabdyti krovinį. Taigi, „pilna dokumentacija“ – tai raktas, leidžiantis atidaryti duris tarp Anglijos ir Lietuvos be trukdžių.

2. Ar aš turiu turėti savo EORI kodą, jei noriu vežti daiktus iš Anglijos?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas į jį nėra tiesioginis „taip“ ar „ne“, viskas priklauso nuo to, kas yra siuntos recipientas (gavėjas) ir kas veža.

Jei esate fizinis asmuo ir vežate asmeninius daiktus (pvz., kelyje grįžtant iš gyvenimo JK), EORI kodas dažniausiai nereikalingas, jeigu krovinio vertė ir kiekis atitinka asmeninio naudojimo kriterijus. Tačiau jei kalbame apie komercinį siuntimą (imones, prekybą), situacija kitokia.

Jei esate verslo subjektas ir registruota ES muitinės kodą turinti įmonė, jums reikalingas jūsų šalies (pvz., Lietuvos) EORI kodas, kad importas būtų užbaigtas jūsų vardu. Tačiau jei naudojatės mūsų (arba kito ekspeditoriaus) paslaugomis ir mes atliekame importo deklaravimą naudodami savo tarpininko (representative) EORI kodą, tuomet gavėjas gali neturėti savo EORI, jeigu krovinio vertė neviršija tam tikros ribos arba jeigu tai vienkartinis siuntimas.

Svarbiausia yra suprasti, kad siuntėjas Anglijoje taip pat turi turėti JK EORI kodą (pradedant nuo „GB“), jei jis pats deklaruoja eksportą. Dažnai klientai klausia: „Ar aš turiu gauti šį kodą?“ Jei dirbate su profesionaliu logistikos partneriu, mes dažnai galime pasirūpinti deklaravimu Anglijoje naudodami vietinius partnerių EORIodus, taip išlaisvindami jus nuo šio biurokratinio rūpesčio. Tačiau ilgainiui, jei planuojate reguliarius siuntimus, savo EORI kodo turėjimas yra geriausia praktika.

3. Kas yra HS kodai (Taros kodai) ir kodėl jie taip svarbūs dokumentuose?

HS kodas (arba Harmonizuota sistema) – tai tarptautinis prekių pavadinimų ir kodų sistemos standartas. Galima sakyti, tai yra prekės „pasas“ arba „DNK“ pasaulyje. Kiekviena prekė, nuo plastikinio žaislo iki pramoninio staklių, turi savo unikalų skaitmeninį kodą (paprastai 4, 6 arba 8 skaitmenų).

Mano praktikoje dažniausiai klaidos daromos būtent čia. Klientas parašo sąskaitoje „Buitinė technika“ ir nurodo vieną kodą visiems daiktams. Muitinės pareigūnui tai atrodo kaip mėginimas išvengti kontrolės. Kiekviena prekės grupė turi savo kodą: šaldytuvas – vienas, mikrobangų krosnelė – kitas, o mixeras – trečias.

Kodėl tai taip kritiška? Nuo HS kodo priklauso muito tarifas. Vienos prekės gali būti vežamos be muito, kitos gali turėti 2 %, o trečios – net 10 % ar daugiau muitą. Be to, kai kurios prekės (pvz., medicinos priemonės, chemikalai arba gyvūnai) gali reikalauti papildomų leidimų. Jei dokumentuose HS kodas nurodytas neteisingai, muitinė gali pakeisti jį į savo, paskaičiuoti aukštesnį muitą ir paskirti baudą už neteisingą deklaravimą. Rūpestingai parinkti teisingus kodus – tai mūsų, kaip ekspertų, pareiga, bet kliento pagalba tiksliai apibūdinti prekes yra nepakeičiama.

4. Kaip vyksta PVM (mokesčio už pridėtinę vertę) apskaita vežant iš Anglijos?

Šis klausimas visada sukelia daugiausia painiavos. Anglijoje ir Lietuvoje yra skirtingos PVM sistemos, o po „Brexit“ atsirado mechanizmas, vadinamas „Postponed VAT Accounting“ (PVM apskaita atidėliota).

Standartinis procesas atrodytų taip: atvežate prekes -> sumokėte PVM Lietuvos muitinėje -> gavote sąskaitą -> vėliau deklaravote PVM grąžinimą (pirkėjas) arba mokėjimą (pardavėjas). Tačiau tai reikalautų didelių piniginių srautų iš karto.

Dėl „Postponed VAT Accounting“ mechanizmo, kurį suteikė Lietuvos (ir kitų ES šalių) muitinės, importuotojas neturi mokėti PVM iš kada krovinį atvežant. Vietoj to, jis šį PVM užrašo savo PVM deklaracijoje (perkamojo PVM eilutėje) tuo pat mėnesiu, kai atvyksta krovinys, ir tuo pačiu užrašo parduodamojo PVM (jei prekės parduodamos toliau) arba tiesiog atsipildo per apskaitą.

Tai reiškia, kad jums nereikia iškeisti tūkstančių eurų grynųjų pinigų muitinės punkte, kad sumokėtumėte PVM. Dokumentacija šiuo atveju turi būti be galo tiksli, nes PVM apskaičiuojamas pagai prekių vertę ir muitą. Jei komercinė sąskaita nurodyta neteisinga verte, ir PVM bus neteisingas. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad visi šie skaičiai dėtųsi į vieną visumą, ir jūsų įmonės kasos nebūtų apkrautos neleistinu „pinigų įšaldymu“.

5. Kokios yra atsakomybės, jei dokumentuose trūksta informacijos arba ji yra neteisinga?

Esu matęs ne vieną kartą, kai vairuotojas stovi prie Anglijos uosto vartų, o jo negalima įleisti, nes „Safety and Security Declaration“ (ENS) nepateikta arba joje yra klaidų. Kas tada atsitinka? Prasideda mokesčiai už sandėliavimą (storage charges), vairuotojo laukimo mokestis ir galiausiai – krovinio grąžinimas atgal siuntėjui arba dokumentų koregavimas iš vietos.

Jei klaidos randamos importo metu Lietuvoje: 1. Delėjimas: Krovinys gali būti sulaikytas muitinės patikrai. Tai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. 2. Finansinės baudos: Už neteisingą deklaravimą muitinės institucijos gali paskirti baudas. 3. Muito skaičiavimas: Jei HS kodas nurodytas klaidingai ir muitas tikriniu kodu yra didesnis, klientui teks mokėti skirtumą ir delspinigius.

Kaip ekspertas, visada sakau: „Geriau praleisti valandą papildomai tikrinant dokumentus prieš išvykimą, nei praleisti savaitę išgelbėdami krovinį vėliau.“ Mūsų paslauga „su pilna dokumentacija“ apima ir šią prevencinę patikrą. Mes tikriname, ar visi numeriai sutampa, ar svoriai realistiški (jei rašote, kad dežė sveria 1 kg, o joje yra 100 kg vario, muitinės algoritmas tai pastebės), ar pirkėjo kodas teisingas.

6. Ar galiu vežti naudotus asmeninius daiktus (pvz., perkėlimui gyventi) ir kaip tada atrodo dokumentacija?

Taip, galite, ir tai yra gana dažnas atvejis. Žmonės grįžta iš Anglijos po kelerių metų ir nori parsivežti baldus, automobilį, asmeninius daiktus. Tokiu atveju dokumentacija skiriasi nuo komercinės.

Čia būtina pateikti Transfer of Residence (ToR) leidimą Jungtinėje Karalystėje (jei išvykstate ilgam) ir Lietuvoje pateikti prašymą dėl muito ir PVM atleidimo pagal asmeninio naudojimo daiktus.

Svarbiausia sąlyga: daiktai turi būti naudoti, jie turi būti jums priklausantys bent 6 mėnesius prieš išvykimą, ir jūs turite ketinti juos naudoti toliau savo naujoje gyvenamojoje vietoje. Dokumentuose (dažniausiai tai yra detalus sąrašas su verte) reikia aiškiausia užrašyti „Asmeniniai daiktai, naudoti, ne prekybai“.

Jei šios sąlygos neįvykdomos, muitinė gali įvertinti daiktus kaip naujas prekes ir apskaičiuoti mokesčius pagal rinkos vertę. Mano patarimas: tokiu atveju visada darykite nuotraukas vertingesniems daiktams ir turkite įrodymus (pvz., senus kvitus), kad daiktai nupirkti daugiau nei prieš 6 mėnesius. Tai gerokai palengvina muitinės darbą ir užtikrina sklandų perėjimą.

7. Kas yra Incoterms sąlygos (EXW, FOB, DAP) ir kurios geriausios siuntėjui iš Anglijos?

Incoterms (International Commercial Terms) – tai tarptautiniai taisyklės rinkinys, apibrėžiantis atsakomybes pirkėjo ir pardavėjo. Dažnai klientai sumaišo šias santrumpas, tačiau jie lemia, kas moka už ką.

• EXW (Ex Works): Prekės pasiruošusios siuntimui siuntėjo sandėlyje Anglijoje. Pirkėjas (arba jo ekspeditorius) turi atvykti, pakrauti ir atsakyti už viską nuo to momento. Tai pigiausia sąlyga siuntėjui, bet sudėtingiausia gavėjui, kuris turi organizuoti logistiką Anglijoje.
• FOB (Free On Board): Siuntėjas sumoka už prekių pristatymą iki uosto Anglijoje (pvz., Felikstou) ir ikrauną į laivą. Likusi dalis – gavėjo rūpestis.
• DAP (Delivered at Place): Siunt�jas atsako už visą kelią iki pat gavėjo durų Lietuvoje. Tai patogiausia sąlyba gavėjui – jis tiesiog laukia prekių.

Nors DAP atrodo patogiau, dažnai siuntėjai Anglijoje, nežinodami tikslios ES muitinės procedūros, gali padaryti klaidų. Mano rekomendacija: jei perkate iš didelių tiekėjų, geriau sutarti EXW arba FOD ir patikėti logistiką vietiniam Anglijoje ekspeditoriui (arba mums), kuris žino, kaip reikalinga ENS deklaracija ir kaip suformuoti eksporto dokumentus. Taip išvengsite situacijos, kai krovinys užstrigs tarpinėje stotyje, nes Anglijos siuntėjas neįsivaizduoja, ką reiškia „importo deklaravimas Lietuvoje“.

8. Kokios prekės yra specialiai kontroliuojamos arba uždraustos vežti iš Anglijos?

Nors Anglija ir ES turi panašias standartus, kai kurios prekės reikalauja ypatingo dėmesio. Pirmiausia, tai maisto produktai ir gyvūninės kilmės žaliavos. Joms reikalingi sanitariniai veterininiai sertifikatai (SVHC). Be šių dokumentų, kurie turi būti paruošti dar Anglijoje, krovinys bus sunaikintas pasienyje.

Antroji grupė – ginklai ir šaudmenys, net jei tai yra senoviniai šautuvai ar medžiokliniai ginklai. Reikalingi specialūs leidimai iš vidaus reikalų ministerijos.

Trečioji grupė – vaistažolės ir vaistai. Čia taip pat reikalingi specialūs leidimai.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į pavojingas krovinius (ADR) – tai gali būti dažai, degalai, aerozoliai. Jei šios prekės nurodytos dokumentuose kaip paprastos, tai ne tik pažeidžia įstatymus, bet ir keliauja pavojų vairuotojui ir kitiems kelių naudotojams. Mes, kaip ekspertai, visada klausame apie prekių sudėtį. Jei klientas sako „vežam chemiją“, mes nedelsdami prašome MSDS (Material Safety Data Sheet) lapo, kad galėtume klasifikuoti krovinį ir paruošti tinkamus ADR dokumentus.

9. Kaip ilgai trunka krovinio iš Anglijos su pilna dokumentacija gabenimas?

Standartiškai, fizinis kelias nuo Anglijos sandėlio iki Lietuvos trunka apie 3–5 dienas, priklausomai nuo maršruto (per Duvro arba per Hull/Roterdamą). Tačiau, kai kalbame apie „pilną dokumentaciją“, reikia įsivaizduoti papildomą laiką, skirtą formalumams.

Prieš išvykstant, reikia 1 dienos (arba darbo dienos) tam, kad Anglijoje būtų pateikta eksporto deklaracija ir gautas „Exit Summary Declaration“ atsakymas. Be šio atsakymo, keltas arba tunelis neleis vairuotojui išvykti.

Atvykus į ES (paprastai į Prancūziją ar Belgiją), turi būti pateikta ENS deklaracija. Jei viskas tvarkinga, krovinys eina „žaliaiuoju koridoriumi“. Jei muitinė pasirinko patikrą, tai gali užtrukti nuo 2 valandų iki 2 dienų.

Todėl, jei jums reikalingos prekės „rytoj“, o šiandien dar neturite paruoštų dokumentų, realistiška tikėtis, kad jos atvyks tik po savaitės. Profesionalus planavimas reiškia dokumentus rengti ne tada, kai vairuotojas jau stovi prie sandėlio durų, o dar prieš savaitę, kai tik susitaria apie sandorį. Mūsų vadybininkai visada primena: „Dokumentai – tai pusė sėkmės, laikas – kita pusė.“

10. Kuo skiriasi asmeninio siuntimo (kurjeriu) ir krovininio transporto dokumentacija?

Dauguma žmonių yra pripratę prie „DHL“ arba „FedEx“ paslaugų, kur užpildote formelę internete ir viskas vyksta automatiškai. Tačiau didelių krovinių (kai svoris viršija 500 kg arba tūris didelis) dokumentacija yra visiškai kitokia.

Kurjeriniai siuntai dažnai naudoja supaprastintas procedūras, jei vertė maža (iki 150 EUR). Tačiau krovininis transportas visada eina per pilną muitinės kontrolę.