Daiktų gabenimas į Angliją: Kaip užsisakyti paprastai ir be rūpesčių?

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius tarptautinių pervežimų pasaulis pasikeitė neatpažįstamai. Vieni didžiausių poslinkių Lietuvos rinkoje susiję su prekybomis bei ryšiais su Didžiąja Britanija. „Anglija“, kaip lietuviai įpratę vadinti Jungtinę Karalystę, vis dar yra viena populiariausių kryptų – tiek verslui, tiek asmeniniam reikalui. Tačiau po „Breksito“, t. y. kai JK pasitraukė iš Europos Sąjungos, daugelis klientų pajuto nerimą: ar tai nebus per sudėtinga? Ar dokumentai neužtruks ilgai? Ar mokesčiai nebus per aukšti?

Dirbant šioje srityje beveik dvidešimt metų, mačiau viską – nuo pirmųjų atvirojo pasaulio vartų iki šiandieninių griežtų muitinės procedūrų. Galiu drąsiai pasakyti vieną: daiktų gabenimas į Angliją gali būti itin paprastas užsakymas, jei tik žinai, kaip visa sistema veikia ir ką tiksliai reikia padaryti iš anksto. Paslaptis slypi ne magiškose formulėse, o oje, kaip suorganizuojamas logistinis grandinėlės procesas.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu visus niuansus taip, kad net ir niekada nesidėjęs su krovinius gabenus žmogus jaustųsi tiksliai. Mes kalbėsime ne tik apie tai, kaip padėti dėžę į sunkvežimį, bet ir apie tai, kaip išvengti pavojingų klaidų muitinėje, kaip teisingai sudaryti dokumentus ir kokią kainą tikėtis. Visą šį procesą galima suskaldyti į paprastus žingsnius, ir mano užduotis – pademonstruoti, kad „paprastas užsakymas“ yra standartas, ne išimtis, kai pasitiki savo logistikos partneriu.

Nesvarbu, ar reikia nugabenti vieną sofą į Londoną, ar pilną konteinerę prekių į Mančesterį, principai išlieka tie patys. Svarbiausia – suprasti taisykles žaidimo, kurias dabar diktuoja ne tiek Briuselis, kiek Londonas. Taigi, panagrinėkime išsamiai, kaip vyksta daiktų gabenimas į Angliją šiandien.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per ilgus metus. Atsakymai į juos padės jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas laukia užsisakant pervežimą.

1. Kokius dokumentus reikia parengti daiktų gabenimui į Angliją?

Tai, galima sakyti, fondas, ant kurio pastatomas visas pervežimas. Po „Breksito“ dokumentų reikalavimai tapo griežtesni, bet tai nereiškia, kad jie sudėtingi. Jei norite, kad užsakymas būtų paprastas ir greitas, jums reikės trijų pagrindinių dokumentų.

Pirmasis ir svarbiausias – prekių siuntos sąrašas (Packing List). Jame turi būti išsamiai išvardyti visi gabenameji daiktai: kiekis, svoris, matmenys ir, labai svarbu, prekių būklė (naujos ar naudotos). Antrasis dokumentas – komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Ji būtina muitinės deklaravimui. Čia turi būti nurodytas tikslus prekių vertės, siuntėjo ir gavėjo duomenys, prekių kodai (HS kodai) bei kilmės šalis. Be šios sąskaitos muitinė neleis krovinių į šalį.

Trečiasis dalykas, kuris dažnai kelia problemų – EORI numeris. Tai unikalus identifikavimo kodas, reikalingas prekybai su šalimis, nesančiomis ES. Jei gabenate daiktus asmeniniais tikslais (pavyzdžiui, keliaujate gyventi), Jums gali prireikti ir JK EORI, ir lietuviškojo. Visgi, dažniausiai mūsų kompanija, kaip profesionali tarpininkė, padeda suvienyti šiuos procesus taip, kad klientui nektų gaišti laiko registracijose. Turint šiuos tris dokumentus paruošta elektrine forma, pusė kelio į sėkmę jau įveikta.

2. Kiek laiko trunka daiktų pristatymas į Angliją?

Daugelis klientų, įpratę greitiems siuntoms po Lietuvą, laukia, kad sunkvežimis Iš Vilniaus į Londoną nuvažiuos per dieną. Realybėje, atsižvelgiant į atstumą (apie 1800–2000 km viena kryptimi) ir muitinės procedūras, reikia skirti daugiau laiko.

Įprastas terminas svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Ką tai reiškia praktiškai? Jei užsakymą pateikiate pirmadienį, krovinius paprastai pasiemame antradienį–trečiadienį, o jie atvyksta į paskirties vietą Anglije tą patį arba kitą savaitės pabaigą. Svarbu suprasti, kad laikas priklauso nuo maršruto. Dažniausiai naudojame kelią per Kalė (Prancūzija) ir Doverį (Anglija) arba po tuneliu po Lamanšu. Šie perėjimai yra „gerklės“, kuriose susidaro spūstys, ypač atnaujinus muitinės kontrolę po „Breksito“.

Taip pat terminą gali prailgti prekių tipas. Jei tai standartinis krovinius (paletės, dėžės), viskas vyksta greitai. Jei tai kroviniui reikalinga speciali technika ar papildoma apkrova Anglijoje (pvz., keldamas į aukštą pastatą centre), planuokite papildomą 1–2 dienas. Esu matęs atvejų, kai dėl neteisingai užpildytų dokumentų krovinius sulaikyta uoste savaitei, todėl kokybiškas dokumentų parengimas yra pagrindinis greičio garantas.

3. Kaip formuojama kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos klausimas visada yra pikčiausias. Logistikos srityje nėra vienos fiksuotos kainos visiems, nes kiekvienas krovinius yra unikalus. Pagrindiniai komponentai, formuojantys kainą, yra: krovinio svoris arba tūris (paimamas didesnis), atstumas iki paskirties taško Anglijoje ir degalų kainos rinkoje.

Tačiau po „Breksito“ atsirado naujas komponentas – ** muitinės ir brokeriavimo paslaugų mokestis**. Anksčiau, kai JK buvo ES narė, krovinių keltis iš vienos šalies į kitą nebuvo muitinės procedūrų. Dabar reikia deklaruoti eksportą iš Lietuvos ir importą į Angliją. Tai reikalauja darbo iš profesionalių brokerių, ir ši paslauga dažnai įtraukiama į galutinę sąskaitą. Taip pat gali būti pridedami uosto mokesčiai (angliškai vadinami „Terminal Handling Charges“), kuriuos moka pristatytojas Anglijoje, kad gautų krovinius iš laivo ar keltuvo.

Verta paminėti, kad kaina taip pat priklauso nuo prieigos prie krovinio. Jei reikia iškrauti krovinį Anglijoje ne tiesioginiame taške, o pavyzdžiui, uždarame sandėlyje, kur reikalinga spec. technika (pavėsinė su kranu), tai padidina sąskaitą. Visada rekomenduoju klientams kuo tiksliau nurodyti, kas yra gabenama, kad galėčiau pateikti ne „apytikslę“, o fiksuotą kainą be jokių nemalonių staigmenų vėliau.

4. Ar reikia mokėti muitus ir PVM už daiktus, vežamus į Angliją?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų. Atsakymas priklauso nuo to, ką ir kam vežate. Jei gabenate prekes verslui (pavyzdžiui, lietuvišką maistą į parduotuvę Londoną), taip, Jums (arba Jūsų britų partneriui) teks sumokėti importo mokestį (muitą) ir britišką PVM (angliškai VAT). Muito dydis priklauso nuo prekių tipo (pvz., drabužiai ir avalynė turi kitokias tarifines normas nei elektronika), o PVM Anglijoje dažniausiai yra 20 proc.

Tačiau jei gabenate asmeninius daiktus (pavyzdžiui, keliate gyventi arba vežate dovanas šeimai), situacija gali būti kitokia. Asmeniniam naudojimui skirtiems daiktams, jei jie buvo naudojami ir priklauso asmeniui, kuris keičia gyvenamąją vietą, gali būti taikoma muitinės atleidžiama procedūra (Transfer of Residence – ToR). Tai reiškia, kad jei laiku pateikiate paraišką britų mokesčių inspekcijai (HMRC), galite atsipalaiduoti nuo mokesčių. Be šios procedūros, net ir senus baldus gali bandyti apmokestinti.

Svarbu: PVM daugeliu atvejų sumoka gavėjas Anglijoje. Dabar dauguma įmonių naudoja „Postponed VAT Accounting“ sistemą, kai PVM nebeišmokama tiesioginėje borderioje (pasienyje), o apskaičiuojama ir mokama periodinėje mokesčių deklaracijoje Anglijoje. Tai labai palengvina pinigų srautus, nes nereikia išleisti pinigų iš karto, kai krovinius dar nėra parduota.

5. Ką daryti, jei noriu nugabenti naudotus daiktus (pvz., kai keliuosi gyventi)?

Tai yra labai dažnas atvejis tarp lietuvių, kurie išvyksta dirbti ar gyventi į JK. Mano patirtis rodo, kad čia būtinas ypatingas dėmesys dokumentams. Kadangi Anglijoje muitinė labai griežtai tikrina, ar iš tikrųjų tai ne prekybinis siuntimas, reikia įrodymų.

Kaip minėjau anksčiau, pagrindinis įrankis čia yra ToR01 (Transfer of Relief) forma. Ją turi užpildyti asmuo, kuris persikelia. Ji pateikiama elektroniniu būdu britų institucijoms. Gavus patvirtinimą (unikalų numerį), šis numeris turi būti nurodytas visose transporto dokumentuose.

Be ToR numerio, reikia turėti detalių sąrašų su nurodyta, kad daiktai yra naudoti, asmeniniam naudojimui ir kad jų gavėjas yra tas pats asmuo, kuris juos veža. Aš visada patariu savo klientams daryti nuotraukas brangiausiems daiktams (pvz., pianinui, brangiems baldams) ir jas prisegti prie dokumentų. Muitininkas gali abejoti, ar „naujos“ odos sofos tikrai nėra skirtos parduoti, todėl įrodymai, kad daiktą naudojote bent 6 mėnesius Lietuvoje, gali išgelbėti nuo didelių mokesčių ir laiko nuostolių.

6. Kokius daiktus griežtai draudžiama arba sunku vežti į Angliją?

Dirbdamas logistikoje, mačiau, kaip žmonės mėgina vežti viską: nuo maisto produktų iki gyvūnų. Anglija yra sala, kuri itin saugo savo gamtą ir agrarinį setorių, todėl draudimai čia yra vieni griežčiausių pasaulyje.

Visų pirma, griežtai draudžiama vežti mėsos ir pieno produktus iš ES šalių asmeniniam naudojimui. Tai reiškia, kad dešrelės, sūris, netgi sandėliuose laikomi kiaušiniai gali būti konfiskuoti pasienyje, o baudos gali būti didelės. Vienintelis išimtis yra kūdikių maistas ir kai kurios specialios dietos reikmenys, bet jų kiekis ribojamas.

Antroje vietoje – augalai ir sėklos. Jei norite vežti savo mėgstamą gerberą ar sodinukus, be specialių fitosanitarinių sertifikatų (Phytosanitary Certificate), jų nepraleis. Šis dokumentas kainuoja ir jo gavimas trunka laiko, todėl vieno kardo sodinukų vežti nėra verta.

Taip pat atkreipkite dėmesį į padangas. Naudotos padangos vežti į JK galima tik tuo atveju, jei jos yra sumontuotos ant transporto priemonės. Jei vežate ne sumontuotas naudotas padangos (pvz., kaip atsargines prekes), reikės ypatingo leidimo. Ir žinoma, standartiniai draudžiami daiktai: ginklai, narkotikai, pavojingos medžiagos, daiktai su prekių ženklais, kurie gali sukelti intelektinės nuosavybės pažeidimų įtarimų (pvz., 100 „Adidas“ marškinėlių be dokumentų).

7. Kaip surenkamas krovinius (krovimas ir pakavimas)?

Dauguma klientų mano, kad pakavimas yra mažiausiai svarbu – „įkiškime į dėžę ir viskas“. Po 20 metų patirties galiu pasakyti: pakavimas yra 50 proc. sėkmės. Anglijoje keliai yra geresni nei Lietuvoje, bet apvartai ir manevrai sandėliuose išlieka agresyvūs.

Jei gabenate daiktus daliniu krovininiu būdu (t. y., Jūsų dėžė keliauja kartu su kitų žmonių krovinais viename sunkvežimyje), būtina, kad dėžės būtų tvirtos, gerai užklijuotos lipnia juosta, o viduje – užpildytos (pvz., putomis, burbuliuku plėvele), kad prekės nešoktų. Mažos dėžės gali būti sumušamos sunkesnių krovinių.

Jei gabenate didelius daiktus (baldus, techniką), verta naudoti medines padangas (paletes) ir apvynioti juos tempiančia plėvele (stretch). Tai apsaugo nuo drėgmės (jūros oras ir tunelio drėgmė) bei nuo brasojimo. Aš visada patariu klientams nedarbti „puzzlų“ – geriau padėti kelias mažesnes dėžes negu vieną gigantišką, kurią neįmanoma pakelti vienam žmogui.

Jei klientas neturi patirties ar laiko, mes siūlome pakavimo paslaugas. Profesionalus pakavimas ne tik užtikrina saugumą, bet ir leidžia lengviau praeiti muitinės kontrolę, kai viskas yra tvarkingai pažymėta ir uždaryta.

8. Kas vyksta, jei krovinius negalima iškrauti pirmą kartą?

Tai realus scenarijus, ypač miestuose kaip Londonas. Sunkvežimis gali atvykti į adresą, bet ten gali nebūti vietos stovėjimui, arba gavėjas gali nepasirodyti. Kas tada? Profesionali logistika į tai yra pasiruošusi.

Pirmiausia, vairuotojas visada stengiasi susisiekti su gavėju prieš atvykdamas (paprastai 1 valanda ir 30 minučių iki atvykimo). Jei gavėjas neatsiliepia arba negali priimti krovinio, prasideda „laukimo laikas“. Standartiškai dauguma pervežėjų suteikia 1 valandą nemokamo iškrovimo laiko. Vėliau pradedama skaičiuoti stovėjimo mokestis, nes vairuotojo laikas yra ribotas (pagal Europos direktyvas) ir brangus.

Jei negalima iškrauti dėl prieigos problemų (pvz., per siaura gatvelę), krovinys gali būti nugabentas į artimiausią sandėlį (Cross-docking). Ten jis laikomas iki tol, kol bus galima organizuoti išvežimą mažesniu transportu (pavyzdžiui, 3,5 tons sunkvežimiu su kranu). Šios papildomos paslaugos (sandėliavimas, perkrautimas) kainuoja papildomai, tačiau tai leidžia išsaugoti krovinius ir grąžinti juos klientui, kai tik jis pasiruošęs.

Svarbiausia – nedelskite susisiekti su vairuotoju. Mano komandoje mes stebiame kiekvieną siuntą realiu laiku ir, jei matume, kad kažkas ne taip, iš karto skambiname klientui. Toks proaktyvumas padeda išvengti didelių nuostolių.

9. Ar reikia drausti krovinius ir kokia tai įtaka kainai?

Tai klausimas, į kurį atsakau taip: Draudimas nėra privalomas, bet jis yra būtinas. Dauguma klientų mano, kad jei pasitiko didelė, patikima pervežimo kompanija, tai ji atsako už viską. Tai yra klaidingas įsitikinimas. Pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR), pervežėjo atsakomybė yra ribota. Paprastai tai yra apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui (tai yra apie 10–11 eurų).