Daiktai pervežimas į Angliją: greitis ir patikimumas

Įvadas

Tarptautinės logistika pasikeitė paskutiniais metais labiau nei per ankstesnius dešimtmetį. Vieniški vairuotojai, ilgai užstrigę sienose, ir kelionės, kurios anksčiau trukdavo dvi dienas, o dabar gali užtrukti savaitę, tapo nauja realybe, ypač kalbant apie maršrutus į Didžiąją Britaniją. Po „Brexit“ procesų įsigaliojimo, daiktų pervežimas į Angliją iš Lietuvos ir atvirkščiai nebeįsivaizduojamas be gilaus žinių sekimo ir detalaus plano sudarymo. Daugelis klientų, pirmą kartą susidūriančių su būtinybe išsiųsti krovinius į kitą Europos pusiasalį, kyla klausimas: kaip šiandien užtikrinti, kad siunta pasieks paskirties vietą ne tik greitai, bet ir saugiai?

Dirbant šioje srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, aiškiai matau, kad „greitis“ ir „patikimumas“ šiuo metu yra glaudžiai susiję ne su tuo, kaip greita vairuotojas spaudžia dujų pedalą, o su tuo, kaip tiksliai suorganizuotas dokumentinis procesas ir krovinių konsolidavimas. Anglija nėra ES narė, todėl kiekviena siunta turi praeiti muitinės kontrolę. Jei čia padaroma klaida, net greičiausias sunkvežimis stovi sienose dienomis. Šiame straipsnyje mes panagrinėsime, kaip subalansuoti šiuos du kartus pasiekiant optimalų rezultatą, atskleisime subtilybes, kurios dažnai lieka nematomos klientams, ir pateiksime praktinius patarimus, kaip išvengti dažniausių klaidų.

Šiuolaikinė rinka siūlo kelis pervežimo būdus: nuo pilnai užpildytų sunkvežimių (FTL) iki dalinių krovinių (LTL) ir net ekspress siuntų automobiliais. Pasirinkimas turi būti grindžiamas ne tik kaina, bet ir jūsų poreikiuose laiko atžvilgiu. Jei verslui reikalingos atsargos „vakar“, o muitinės dokumentai nėra paruošti, net brangiausias ekspresinis pervežimas neišgelbės nuo delsos. Todėl patikimumas pradedamas dar prieš krovinį užkraunant į automobilį – nuo sąsagos su klientu ir dokumentų tikslumo. Tolimesnėje tekste mes giliau panagrinėsime praktinius aspektus, padėsiančius jums jaustis ramiau, siunčiant daiktus į Angliją.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kiek laiko šiuo metu trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Laiko框架as (laiko rėmai) šiuo metu yra labai priklausomas nuo pasirinkto pervežimo metodo ir muitinės situacijos. Optimaliu atveju, naudojant dalinių krovinių (LTL) pervežimą, siunta Anglijoje gali būti per 3–5 darbo dienas. Jei kalbame apie pilnavertį sunkvežimį (FTL), kuris veda krovinią vienam klientui, jis gali pasiekti paskirties vietą per 24–48 valandas, tačiau čia labai svarbu, kad vairuotojas turėtų visiškai paruoštus muitinės dokumentus iš anksto.

Verta paminėti, ekspress siuntos, kurios gabenamos mažesniais automobiliais (pvz., 3,5 t sunkvežimiais), gali būti pristatomos ir per 1–2 dienas, tačiau jų kaina yra significantly didesnė. Tačiau reikia atsižvelgti ir į galimas uždelstis. Po „Brexit“, Didžiosios Britanijos uoste (Dover) ar „Eurotunelyje“ susidaro eilės, kurios gali prailginti kelionę nuo kelių valandų iki poros dienų. Patikimas pervežėjas visada turi galimybę nukreipti krovinią alternatyviais maršrutais (pvz., per Hull ar Immingham uostus), jei Dover yra užstrigęs, tačiau tai keičia pristatymo laikus. Todėl, atsakydamas į klausimą apie laiką, visada rekomenduoju planuoti savo veiklą taip, kad turėtumėte 1–2 dienų rezervą.

2. Kokius dokumentus būtina paruošti sklandžiam pervežimui į Angliją?

Dokumentacija yra „kasos apačia“ šiuolaikinėse pervežimuose į Angliją. Be šių dokumentų, krovinys neišvyks iš Lietuvos arba neįsileis į Angliją. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėliavimo sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti pateikta anglų kalba, nurodant tikslią siuntos vertę, svorį, prekių pavadinimus (pagal HS kodus) ir jų kiekį. Be to, būtina nurodyti gavėjo ir siuntėjo duomenis, įskaitant mokesčių mokėtojo numerius (VAT).

Taip pat reikalingas važtaraštis (CMR) arba siuntos bilietas (jei naudojama jūrų transportas arba oro transportas). Jei siunčiate asmeninius daiktus, gali reikėti „Gift“ arba „Personal Effects“ deklaracijos ir sąrašo, patvirtinančio, kad prekės nebuvo naujai įsigytos ir kad jos skirtos asmeniniam naudojimui. Svarbiausia – visi duomenys turi sutapti tarp dokumentų ir realios siuntos. Jei faktūroje parašyta „stalas“, o pakuotėje yra „kėdė“, muitinė sustabdys siuntą papildomai patikrinimui. Esu matęs atvejus, kai viena neteisinga skaitmeninė reikšmė EORI numeryje užstrigdavo visą sunkvežimį su 20 kitų siuntų savaitę laiku.

3. Kas yra EORI numeris ir kodėl jis būtinas?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris yra unikalus kodas, naudojamas prekybai tarp ES ir trečiųjų šalių, kuriomis šiuo metu yra ir Jungtinė Karalystė. Norint legaliai importuoti ar eksportuoti prekes į Angliją, ir siuntėjas, ir gavėjas privalo turėti galiojantį EORI numerį. Jei gavėjas Anglijoje neturi šio numerio, muitinė neleis atlikti importo deklaracijos, o siunta bus užstrigusi uoste arba terminalo sandėlyje.

Procesas yra gana paprastas – numerį galima gauti nemokamai registrąus internetu Jungtinės Karalystės vyriausybės svetainėje (jei esate JK gyventojas) arba atitinkamai Lietuvoje. Dažnai klientai klausia, ar gali pervežėjas atlikti šį veiksmą juos vietoje. Taip, dauguma ekspedijavimo kompanijų gali padėti gauti EORI numerį arba naudoti savo numerį kaip tarpininką (pvz., naudojant „POD“ – Place of Delivery procedūras), tačiau ilgainiui kiekvienam verslininkui, reguliariai prekiaujančiam su Anglija, savo EORI numeris yra būtinas sąlyga sklandžiam verslui. Be jo, neįmanoma gauti jokių mokesčių atleidimų arba taikyti specialių importo procedūrų.

4. Kaip „Brexit“ paveikė krovinių pervežimo kainas ir procesą?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją ne tik politikoje, bet ir logistikoje. Anksčiau Anglija buvo dar viena ES šalis, todėl krovinių judėjimas buvo beveik neribojamas. Dabar, kiekviena siunta turi būti deklaroujama (išvežimas iš ES ir įvežimas į JK). Tai reiškia papildomus administracinius darbus, o kur darbas – ten ir laikas bei pinigai. Kainos padidėjo dėl dviejų pagrindinių priežasčių: brangstančių degalų (pasaulinė tendencija) ir muitinės brokerių paslaugų.

Anksčiau brokerio paslaugos nebuvo reikalingos kasdienei prekybai, o dabar jos yra privalomos. Taip pat atsirado tokos sąvokos kaip „Import VAT“ ir „Import Duty“ (muitas), kurias privalo mokėti gavėjas Anglijoje. Procesas tapo lėtesniu, nes net ir paprasta siunta turi praeiti pro kompiuterines sistemas, užregistruoti duomenis ir gauti leidimą toliau judėti. Tačiau su laiku rinka prisitaikė – profesionalios ekspedijavimo kompanijos sukūrė automatizuotas sistemas, kurios leidžia deklaruoti krovinius iš anksto (pvz., „pre-lodgement“ sistema), taip sumažindamos delsas. Taigi, nors procesas sudėtingesnis ir brangesnis, jis vis dar yra valdomas ir efektyvus, jei tik viskas tvarkingai suplanuota.

5. Kuo skiriasi dalinių krovinių (LTL) pervežimas nuo pilnavertės mašinos (FTL) ir ką pasirinkti?

Pasirinkimas tarp LTL (Less Than Truckload) ir FTL (Full Truckload) priklauso nuo jūsų siuntos dydžio, skubumo ir biudžeto. LTL – tai dalinis krovinys, kai viename sunkvežimyje vežami kelių skirtingų klientų daiktai. Tai yra pigesnis variantas mažesnėms siuntoms, pvz., kai reikia pergabenti keletą paletų ar netgi vieną didelę paką. Tačiau šis metodas reikalauja daugiau laiko, nes turi laukti, kol mašina bus užpildoma kitais kraiginais, o tais keliais sunkvežimis vyksta įvairias adresas (krovinio surinkimas ir išdavimas).

FTL – tai kai visa mašina (paprastai 33 Euro paletės) yra skirta vienam klientui. Šis metodas yra greičiausias ir patikimesniausias tuo požiūriu, kad krovinys nėra perkraunomas nešiojimo metu (išskyrus muitinės patikrinimus). Jei jums reikia pergabenti 10 paletų ir tai skubu, gali būti, kad LTL paslauga nebus pakankamai greita, todėl verta pagalvoti apie tai, ar nėra galimybės užsisakyti mažesnę mašiną (pvz., 7,5 t sunkvežimį), kuri vežą tik jūsų siuntą. Mano patirtis rodo, kad jei siuntos vertė yra didelė arba prekės ypač trapios, FTL arba tiesioginis pervežimas visada sumoka už save dėl mažesnio rizikos laipsnio.

6. Ką daryti, jei siunta yra labai jautri (trapios prekės, maistas arba vaistai)?

Jautrių prekių pervežimas į Angliją reikalauja specialios priežiūros ir, svarbiausia, tinkamo pakuojimo. Trapioms prekėms būtina naudoti paletes, aptrauktas plėvele (stretch film), o patys daiktai turi būti užfiksuoti ant paletės, kad jie nejudėtų transportuojant. Jei kalbame apie maisto produktus, reikia atsižvelgti į šaltojo grandinės (cold chain) reikalavimus. Anglija turi griežtas sanitarijos normas (DEFRA), todėl maisto produktai turi būti deklaroujami ypatingai atidžiai, o pats transportas turi atitikti švaros standartus.

Vaistų atveju reikalingos specialios licencijos ir leidimai (MHRA leidimas). Be to, visada rekomenduoju apdrausti tokias siuntas. Nors logistikos kompanijos įgyvendina visas saugumo priemones, nelaimingi atsitikimai kelyje (stabdymas, posūkis) gali įvykti. Krovinių draudimas (CMR draudimas arba „All Risk“ draudimas) yra nenusakančios vertės dalykas, kalbant apie brangias ar jautrias siuntas. Jei siunčiate stiklą, elektroniką ar muzikos instrumentus, pasakykite tai pervežėjui iš anksto – galbūt reikės naudoti „air ride“ pakabos sunkvežimius, kurie sumažina vibraciją.

7. Kaip apskaičiuojamas pervežimo mokestis ir nuo ko jis priklauso?

Pervežimo kainos sudėtis nėra tiesiogiai proporcinga atstumui. Į kainą įeina keli pagrindiniai komponentai: kuras, darbo užmokestis (vairuotojas), muitinės paslaugos, rinkliavos uostuose ir prieplaukose bei pats maršrutas. Anglijoje yra nustatyta mokesčių rinkliava (angliškai vadinama „Haulage Rate“), kuri priklauso nuo krovinio svorio ir tūrio. Taip pat didelę įtaką turi pirkimo galia (GBP) ir euro (EUR) santykis – jei svaras smunka, pervežimai brangsta, nes ekspeditoriai dirba su dvivaliute valiuta.

Kita svarbi sąlyga – vietų (krovos vietos) užimtumas. Jei į Angliją vyksta daug importo iš Azijos, vietų trūkumas gali padidinti kainas net ir per pusę. Taip pat kaina priklauso nuo to, ar krovinys reikalauja „Tail Lift“ (keliamos galinės durys) paslaugos, ar gavėjas turi atsargų pakrovimui. Jei reikia pristatyti į Londono centrą (Ultra Low Emission Zone – ULEL zona), taip pat gali būti taikomi papildomi mokesčiai už įvažiavimą į ekologinę zoną. Visada klauskite išsamaus komercinio pasiūlymo, kad nebūtumėte nustebinti papildomų sąskaitų vėliau.

8. Ar galima sekti savo siuntą realiu laiku?

Technologijos žengė toli, ir šiandena tai nebe prabangos, o standartas. Profesionalios ekspedijavimo kompanijos siūlo „Track & Trace“ sistemas, kuriose galite matyti, kur yra jūsų krovinys. Tačiau svarbu suprasti skirtumą tarp kurjerių (DHL, UPS) ir stambiųjų krovinių pervežimų. Kurjerių atveju matote tikslą ant žemėlapio, o stambiųjų krovinių atveju informacija gali būti atnaujinama epizodiškai – pvz., „Mašina išvyko iš sandėlio“, „Mašina pasiekė uostą“, „Muitinės procedūros vykdomos“.

Nepaisant to, geras ekspeditorius visada suteiks galimybę sužinoti būseną tiesiogiai pasiskambinus arba parašius el. paštu. Daugelis dabar naudoja GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti mašinos vietą realiu laiku. Jei jums labai svarbi tikslumo informacija, pirkdamas paslaugą pasidomėkite, kokį stebėjimo įrankį jie naudoja. Mano patirtis rodo, kad ryšys su vairuotoju arba atsakingu dispečeriumi dažnai suteikia daugiau tikrumo nei bet kokia programa, ypač atsiradus nenumatytoms problemoms.

9. Kas atsitinka, jei siunta užstrigs muitinėje arba bus sugadinta?

Tai yra bene daugiausiai baiminantis scenarijus kiekvienam klientui. Jei siunta užstriks muitinėje (dėl trūkstamų dokumentų, klaidingų duomenų ar papildomo patikrinimo), ji bus laikoma muitinės sandėlyje. Už laikymą ten taikomos mokesčiai (storage charges), kurie didėja kiekvieną dieną. Šios išlaidos krenta ant gavėjo pečių. Todėl vėlgi kartoju – dokumentų tikslumas yra geriausia prevencija.

Jei siunta sugadinta (pvz., sulūžo dėl blogo privalgymo arba avarijos), veiksmai priklauso nuo to, ar buvo sudarytas draudimas. Pagal CMR konvenciją, pervežėjas atsakinga už žalą nuo to momento, kai priėmė krovinią iki jo perdavimo. Tačiau standartinė atsakomybė ribojama (apie 8,33 SDR už kilogramą), kas dažnai neužtikrina pilnos prekės vertės. Todėl rekomenduoju „visų rizikų“ (All Risk) draudimą. Žala turi būti fiksuota tuoj pat, atvykus į vietą (užfiksuotos nuotraukos, parašytas privalymo aktas). Be to, reikia nedelsiant pranešti ekspeditoriui. Greitas reagavimas čia lemia dėl kompensacijos gavimą.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją į Angliją?

Rinka pilna pasiūlos, tačiau kokybė varijuoja. Pirma, ieškokite kompanijos, kuriai yra svarbi ilgalaikė partnerystė, o ne vienkartinis uždarbis. Patikimas pervežėjas niekada nesakys „mes viską išsprendžime“, bet klausys ir aiškiai paaiškins, kas reikalinga iš jūsų pusės. Atkreipkite dėmesį į atsiliepimus (ypač kalbant apie tai, kaip jie sprendžia problemas, ne tik kaip vežia).

Antra, patikrinkite, ar jie turi savo brokerius arba patikimus partnerius Anglijoje. Muitinės problemos sprendžiamos vietiniais resursais, ir jei pervežėjas turi gerą kontaktą Anglijoje, problemos išsprendžimos greitis gerokai padidėja. Trečia, klauskite apie draudimą ir atsakomybę. Jei kompanija vengia kalbėti apie galimas problemas arba sako, kad „visada viskas vyksta sklandžiai“, tai raudona vėliava. Logistikoje – kaip ir gyvenime – problemos kyla, o profesionalas pasirengęs jas išspręsti.

Išvada

Daiktų pervežimas į Angliją šiandėl yra sudėtingesnis nei kada nors anksčiau, tačiau su teisingu požiūriu ir partneriu jis gali būti tiek pat patikimas, kaip ir buvo anksčiau. Pagrindinis dalykas, kurį turi įsisavinti kiekvienas siuntėjas, yra tas, kad paslėptas „Brexit“ mokestis yra ne pinigai, o laikas, skiriamas dokumentacijai ir planavimui. Greitis nebebeleidžia spėjimo, jis reikalauja tikslumo.

Patikimumas gimsta iš detalių: nuo to, kaip užrašytas prekės pavadinimas faktūroje, iki to, kaip užtvirtinta padėklėje.