Baldų išvežimas iš Anglijos greitai ir pigiai: Eksperto vadinas sėkmingam perkraustymui

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė žmonių judėjimas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Anksčiau tai buvo daugiau kaip sezoninis reiškinys – žmonės važiuodavo „uždarbiui“, o grįždavo po kelių metų su visa turima. Šiandien situacija yra kitokia: po „Brexit“ ir pasikeitusios ekonomikos santykių, vis dažniau tenka organizuoti ne tik grįžtančių emigrantų, bet ir verslo klientų, bei tarpvalstybinių šeimų perkraustymus. Vienas dažniausiai pasitaikančių ir sudėtingiausių užduočių yra baldų išvežimas iš Anglijos.

Klientai dažnai klausia: „Ar įmanoma tai padaryti greitai ir pigiai?“ Kaip ekspertas, galiu drąsiai atsakyti – įmanoma, tačiau šie du rodikliai dažnai yra pusiausvyros lentos svoriai. Norint gauti geriausią pasiūlymą, būtina suprasti logistikos mechanizmus. Nereikia būti transporto specialistu, kad suprastum, kodėl vienas siuntinių vežėjas siūlo kainą dvigubai mažesnę nei kitas, ir kodėl greitis dažnai priklauso ne nuo vairuotojo kojos, o nuo kruopštaus plano sudarymo.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiančiomis jums išvengti dažniausių klaidų, sutaupyti biudžeto ir, kas svarbiausia, išsaugoti nervus. Mes aptarsime nuo paprasčiausių kainą formuojančių veiksnių iki sudėtingų muitinės procedūrų po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos. Nesvarbu, ar planuojate pervežti tik vieną sofą iš Londono buto, ar visą namų ūkį iš Mančesterio priemiesčio, šis gidas padės susigaudyti tarptautinių pervežimų pasaulyje.

Svarbu pabrėžti, kad „pigiai“ ne visada reiškia blogai, o „greitai“ – ne visada įmanoma be kompromisų. Raktas į sėkmę yra informacija ir pasiruošimas. Sekančiuose skyriuose pateiksiu atsakymus į klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda mano klientai, kuomet susiduria su baldų išvežimo iš Anglijos iššūkiu.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Nu kiek tiksliai kainuoja baldų išvežimas iš Anglijos ir nuo ko priklauso kaina?

Tai yra pirmasis ir labiausiai svarbus klausimas. Per savo dvidešimt metų praktiką nemačiau dviejų vienodų kainų už tą patį maršrutą, todėl nėra vieno „standartinio“ atsakymo. Kaina formuojama pagal keletą pagrindinių kintamųjų, kuriuos klientas turi žinoti.

Pirmasis ir pagrindinis veiksnys – krovinio tūris (kubiniais metrais, $m^3$) arba svoris. Baldai yra dažniausiai dideli, bet lengvi (pavyzdžiui, sofos ar lentynos), todėl logistikoje juos dažniausiai vertiname pagal tūrį. Jei turite tik kelias baldų dalis, jas galima lengvai patalpinti į dalinio krovinio mašiną (t.y. mašina, kuri veža keletą klientų siuntinių vienu metu). Tokiu atveju kaina bus žymiai mažesnė, nes pasidalinate išlaidas su kitais. Jeigu reikia vežti visą butą ar namą, reikės nuomoti pilną mikroautobusą (3.5t) arba sunkvežimį, o tai brangiau.

Antrasis veiksnys – atstumas ir konkreti vieta Anglijoje. Siunta iš Londono ar pietryčių Anglijos paprastai kainuoja mažiau dėl geresnio kelių tinklo ir dažnesnio maršrutų pasiūlymo. Jeigu baldai stovi Škotijoje, Velse arba Okeanų pakrantės miestuose (pvz., Plymouth), kaina gali paddėti 20–30 proc. dėl papildomo laiko, sugaišto važiuojant į atokias vietas.

Trečias, dažnai pamirštas dalykas – prieiga prie krovinio. Ar Anglijoje yra vieta, kur sustabdyti 7–8 metrų ilgio mašiną? Ar reikės naudotis „Wait and Unload“ (laukti ir iškrauti) leidimu, kuris Londone gali kainuoti šimtus svarų? Ar reikės nešti baldus per trečią aukštą be lifto? Visos šios paslaugos – „nešiokimas“, liftų nuoma, speciali leidimų pirkimas – viskas įeina į galutinę kainą.

Taigi, kaina svyruoja nuo maždaug 100–150 EUR už mažą kiekį baldų (kai telpa �vairių klientų siuntose) iki 1500–3000 EUR už pilno namo baldus, kai reikalingas atskiras sunkvežimis. Visada prašau klientų pateikti kuo tikslesnį sąrašą su matmenimis, kad galėčiau paskaičiuoti tikslią kainą be jokių staigmenų vėliau.

2. Kiek laiko užtrunka baldų pristatymas į Lietuvą?

Vėlgi, čia viskas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirinksite. Jei renkatės dalinį krovinį (kai baldai keliauja kartu su kitų žmonių siuntomis), reikės kantriai palaukti. Mašina turi susirinkti pilną krovinių kiekį, kad maršrutas būtų ekonomiškas. Tai gali trukti nuo 1 iki 3 savaičių. Tokiu atveju vairuotojas aplanko kelis Anglijos miestus, surenka siuntas, turi pervažiuoti Lamanšą ir paskirstyti siuntas Lietuvoje. Tai lėtesnis, bet ekonomiškas variantas.

Jei jums svarbus greitis (pavyzdžiui, išsinuomavote butą Anglijoje ir reikia jį išvalyti iki tam tikros datos), tada reikalingas „ekspresinis“ arba dedikuotas pervežimas. Tokiu atveju mašina atvyksta pas jus į nurodytą adresą Anglijoje, pakrauna jūsų baldus ir važiuoja tiesiai į Lietuvą be sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsio laiką arba keltą). Paprastai šis kelionės laikas yra 3–5 darbo dienos. Kelias į Lietuvą trunka apie 24–30 valandas važiavimo (priklausomai nuo maršruto per Angliją ir kontinentinę Europą), tačiau reikia prisiminti apie keltą (Dover-Calais arba Dover-Dunkirk) ir galimas eismo užstickimas.

Verta paminėti ir sezoniškumą. Vasarą, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai daugelis grįžta iš atostogų arba perkraustosi, laikas gali prailgėti dėl didelio eismo intensyvumo, o taip pat dėl keltų užsakymų pilnumo. Jei galite, planuokite išvežimą ankšiau arba vėliau – taip ne tik sutaupysite laiko, bet ir pinigų.

3. Ar galiu išvežti naudotus baldus be PVM ir muitų?

Tai yra labai aktualus klausimas po „Brexit“. Nuo 2021 metų sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, todėl perkraustant turtą tarp šalių, techniniu požiūriu vyksta importas iš trečiosios šalies.

Tačiau gerų naujienų yra. Jeigu perkraustote savo asmeninį turtą (baldus, buitinę techniką), kurį naudojote bent 6 mėnesius Anglijoje, ir planuojate juos naudoti toliau Lietuvoje, galite kreiptis dėl PVM ir muitų atleidimo (Transfer of Residence relief). Tai reiškia, jog mokėti mokesčius nereikia.

Kad tai įvyktų sklandžiai, būtina užpildyti specialų muitinės deklaraciją (ES vartotojų deklaraciją). Profesionali pervežimo kompanija (kaip mano atstovaujama) padeda parengti visus dokumentus. Mums reikės jūsų asmens duomenų, krovinio sąrašo (inventoriaus) ir patvirtinimo, kad gyvenote Anglijoje (pavyzdžiui, banko sąskaitos išrašas arba nuomos sutartis).

Svarbu: jeigu baldai yra visiškai nauji, su etiketėmis, arba jų kiekis atrodo per didelis asmeniniam naudojimui (pavyzdžiui, 10 vienodų sofų), muitinė gali įtarti komercinę veiklą ir taikyti mokesčius. Taip pat nepamirškite, kad alkoholis ir tabako gaminiai neturi šio atleidimo – juos galima vežti tik nustatytose ribose, ir už juos reikia sumokėti mokesčius.

4. Kaip turėčiau supakuoti baldus, kad jie nepažeistų kelyje?

Per dvidešimt metų mačiau viską – nuo idealiai supakuotų antikvarinių spintų iki baldų, įvyniotų į plastikinius maišus, kurie po kelionės atrodo kaip po cunamio. Kelyje yra fizikos dėsniai: posūniai, stabdymai, kelio duobės. Ką geriau supakuosite, tuo didesnė tikimybė, kad atvyks sveiki.

Mano patarimas: netaupykite ant pakavimo medžiagų. * Minkšti baldai (sofos, foteliai): Juos būtina apvynioti plėvele (stretch film). Tačiau vienos plėvės neužteks – rekomenduoju uždengti storomis kartono dalimis („pufyrais“) arba specialiomis balnomis, kad neprtų šonai. * Lentynos, staliukai: Reikia išimti visas stalviršius, vitrinas ir jas uždengti. Niekada neneškite baldų „kaip yra“ – viena smūgio minutė gali subraižyti laką amžiams. * Stambūs baldai (spintos, sekcijos): Jeigu jos yra ardytos, vyniokite kiekvieną detalį atskirai. Jeigu neardyti – uždenkite kampais (corner guards), nes kampai ypač pažeidžiami. * Stiklas: Veidrodžiai, vitrinų stiklai turi būti pakuojami į specialias stiklo dėžes su putų polistirolo (putplasčio) įdėklais. Jeigu tokios dėžės nėra, galima naudoti storą gofruotą kartoną, padėtą iš abiejų pusių.

Jei nesate tikri dėl savo įgūdžių, dauguma kompanijų siūlo pakavimo paslaugą. Tai papildoma išlaida, tačiau ji sutaupo pinigų, jei įsivaizduosite, kiek kainuoja nauja sofa ar restauravimas. Be to, draudimas ne visada apmoka žalą, jeigu ji padaryta dėl blogo pakavimo.

5. Ar baldai yra apdrausti kelionės metu?

Tai klausimas, dėl kurio dažnai kyla nesusipratimų. Pagal tarptautinių vežimų sutartis (CMR konvencija), vežėjas yra atsakingas už krovinį nuo to momento, kai jį priima, iki momento, kai jį atiduoda. Tačiau standartinė atsakomybė yra labai ribota – paprastai tai apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui svorio. Jeigu jūsų sofa sveria 50 kg, o jos vertė 500 eurų, standartinė atsakomybė padengs tik nedidelę dalies žalos (apie 40-50 eurų).

Todėl visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą (All Risk insurance). Jis paprastai kainuoja apie 2–3 % nuo krovinios vertės. Už šią mokestį baldai yra apdrausti nuo visų rūšių incidentų: eismo įvykių, gaisro, vandens pažeidimų ar net savoškinio nukritimo išvežimo metu.

Svarbu žinoti: draudimas negalioja, jeigu: 1. Pakavimas buvo nepakankamas (pvz., stiklas neįdėtas į dėžę). 2. Klientas pats pakrauno ir iškrauna (jei nėra pasirašęs pakrovimo aktą, patvirtinantį, kad krovinys buvo tvarkingas). 3. Krovinys buvo neteisėtas (pvz., slepiami kontrabandiniai daiktai).

Prieš pasirašydami sutartį, visada pasidomėkite draudimo sąlygomis. Kokios yra „franchize“ (savojimo) sumos? Kas nebegali būti laikoma naudotu daiktu? Geriau klausti iš anksto, nei ginčytis po to.

6. Ar galima keliaujant išvežti ir kitus daiktus, ne tik baldus?

Žinoma, tai yra labai dažna praktika. Retai kuris klientas veža vien tuščias stalus ir kėdes. Kartu su baldais dažnai keliauja dėžės su asmeniniais daiktais, buitinė technika (šaldytuvai, skalbimo mašinos), dviračiais, netgi sportinėmis formomis ar muzikiniais instrumentais.

Jūsų užduotis – tiksliai nurodyti, ką turite. Daiktus reikia sudėti į dėžes, o ne maišus. Maišuose esantys daiktai yra sunkiau surūšiuoti, jie gali sutrypti, o muitinės tarnybos dažniau sustabdo tokias siuntas patikrai. Buitinė technika turi būti atjungta, ištuštinti vandens (iš skalbimo mašinų) ir sujungta kabeliai (kad nepajuostų kitų baldų). Dviračiams rekomenduoju nuimti ratus (jei vietos trūksta) arba gerai apsaugoti rėmus. Taip pat verta paminėti, kad negalima vežti pavojingų medžiagų: aerozolių, degių skysčių, dažų (jei tai ne originalioje, uždarytoje pakuotėje), vaistų be recepto. Jeigu turite tokių daiktų, apie juos būtina pranešti iš anksto, nes gali reikėti specialių sąlygų arba juos teks vežti atskirai.

Jeigu daiktų yra daug ir jie užima daugiau vietos nei planavote, gali padidėti tūris, o kartu ir kaina. Todėl stengiamės kuo tiksliau įvertinti, kiek dėžių bus. Vienas standartinis kibiras (dėžė) paprastai užima apie 0.1 – 0.15 $m^3$. Tai padeda suskaičiuoti bendrą tūrį.

7. Ką daryti, jeigu Anglijoje neturiu pakrovimo aikštelės, o gyvenu miesto centre?

Tai klasikinis Londono problemų variantas, su kuriuo susiduriama dažnai. Anglijos miestų centrai yra siauri, daug vienpusių gatvių, griežtos parkavimo taisyklės ir didelės rūkymo baudos (smog zones).

Jei gyvenate viename iš tokių rajonų (pvz., Londono centre, Birmingemo senamiestyje), būtina apie tai pranešti iš anksto. Mes esame pripratę prie to, todėl turiame sprendimų. 1. Mažesnė transporto priemonė: Vietoje didelio sunkvežimio galime atsiųsti 3.5 tonos sunkio mikroautobusą (Luton). Jis telpa į daugumą gatvių, kurias didelis sunkvežimis įvažiuoti negali. 2. Parkavimo leidimas: Reikės iš anksto gauti vietinės savivaldybės leidimą (suspension of parking bay) arba įsigyti specialų bilietą. Tai gali užtrukti kelias dienas, taigi negalima spręsti paskutinę minutę. 3. Nešiokimas: Jeigu mašina negali užvažiuoti tiesiai prie namų durų, mūsų komanda nešikus perneša baldus. Tai gali trukti ilgiau ir kainuoti papildomai, tačiau tai vienintelis būdas.

Kartais klientai pasiūlo patys vežti daiktus iki mūsų artimiausio sandėlio Anglijoje. Tai gali būti geras sprendimas sutaupyti, jeigu turite nuosavą automobilį ir pavyksta susiderėti dėl laiko. Tačiau prisiminkite, kad tuomet prarandate atsakomybę – jeigu patys pakrovėte ir nenurodėte trūkčių, vėliau bus sunku įrodyti, kad spinta buvo pažeista ne jūsų kelyje į sandėlį.

8. Kaip pasirinkti patikimą pervežimo kompaniją ir išvengti sukčių?

Rinkoje yra daug vežėjų – nuo didelių korporacijų iki vieno vairuotojo „piratų“, kurie skelbia savo paslaugas Facebook grupėse. Kaip ekspertas patariu atidžiai vertinti. Pirma, patikrinkite, ar kompanija turi realų adresą ir registracijos numerį. Lietuvoje tai būtų įmonės kodas, Anglijoje – Companies House duomenys. Antra, vertinkite atsiliepimus. Ne tik pažiūrėkite, ar jie teigiami, bet ir skaitykite, ką rašo.