Atvykimo laikai kelionėms iš Anglijos mikroautobusu: Viskas, ką reikia žinoti

Įvadas

Kelionė tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės – tai ilgas ir daugelio mūsų gerai žinomas maršrutas. Nei vienas, kuris bent kartą buvo susidūręs su emigracija, studijomis arba prekių pervežimu šiuo kryptimis, neklausia: „Kada aš galėsiu būti namuose?“ Tai paprasčiausia ir natūraliausia klausimas, tačiau atsakymas į jį nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Dirbant šioje srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, sužinojau vieną pagrindinę taisyklę: laikas tarptautiniame pervežime – tai kintamasis dydis, kurį lemia ne tik greitatis, bet ir dešimtys kitų veiksnių.

Kai klientas skambina ir klauso apie atvykimo laiką iš Anglijos mikroautobusu, jis dažnai tikisi girdėti tikslią valandą, pvz., „penktadienį 18:00“. Tačiau realybė yra tokia, kad net ir geriausiai suplanuota kelionė gali pasikeisti dėl vieno vienintelio įvykio šimtus kilometrų toliau. Šiame straipsnyje aš ne tik pasidalinsiu savo ilgamete patirtimi, bet ir išsamiai paaiškinsiu, kodėl atvykimo laikai svyruoja, ką tiksliai reiškia „tranzitinis laikas“ ir kaip tinkamai pasiruošti kelionei, kad ji būtų kuo mažiau stresinga.

Svarbu suprasti, kad mikroautobusu kelionė iš Anglijos į Lietuvą nėra paprastas važiavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistinis procesas, apimantis keltų perėjimas, sienų kontrolę po „Brexit“, vairuotojo poilsio režimus bei, žinoma, oro sąlygas. Visi šie elementai sudaro bendrą paveikslą, kurį mes, kaip pervežėjai, stengiamės valdyti, tačiau visiškai kontroliuoti negalime. Štai kodėl labai svarbu žinoti ne tik numatomą atvykimo laiką, bet ir tai, kas gali jį paveikti.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius veiksnius, lemiančius kelionės trukmę, atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus ir padėsime jums susiformuoti realių lūkesčių. Nesvarbu, ar keliaujate atostogauti, ar grįžtate gyventi – informacija yra geriausias draugas kelyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis kelionės trukmės laikas iš Anglijos į Lietuvą mikroautobusu?

Vidutinis kelionės laikas yra vienas dažniausiai painiojamas dalykų. Techniškai aiškant, grynas važiavimo laikas (be sustojimų, be uosto laukimo) nuo Londono iki Vilniaus ar Kauno svyruoja apie 26–30 valandų, priklausomai nuo maršruto (ar važiuojame per Ostendę, ar per Kalė/Dunkerko). Tačiau tai yra tik teorinis „tyrus“ laikas.

Realiame pasaulyje kelionė trunka ilgiau. Mikroautobuso pervežimas yra „durų į duris“ paslauga, tai reiškia, kad vairuotojas turi pasiimti keleivius iš jų namų Anglijoje ir nuvežti iki jų namų Lietuvoje. Anglijoje ir Lietuvoje tai užtrunka kelias valandas dėl miesto trankšo, greičio ribojimų ir geografinio išsidėstymo. Pridėkime prie to keltą (apie 1,5–2 valandos plaukimas + įlaipinimas/išlaipinimas), maisto degalinėse sustojimus ir, svarbiausia, vairuotojo poilsio pertraukas.

Taigi, realus laikas, nuo to momento, kai vairuotojas pradeda rinkti pirmąjį keleivį Anglijoje, iki tada, kai paskutinis keleivis išlipa Lietuvoje, dažnai svyruoja nuo 32 iki 40 valandų. Jei maršrutas eina per daugiau miestų (pvz., sustojimas Birmingeme, Mančesterio, Peterborough), laikas natūraliai didėja. Todėl, kai sakome „kelionė trunka apie dieną ir pusę“, tai yra labai reali ir apibrėžta vertė.

2. Kodėl atvykimo laikas gali pasikeisti nustatytu laiku?

Tai yra klausimas, su kuriuo susiduriame beveik kiekvieną kartą. Vienareikšmio atsakymo nėra, tačiau yra keletas pagrindinių priežasčių, kurios sukelia vėlavimus. Pirmiausia – tai Anglijos greitkelių situacija. M25 apie Londoną, M1 arba A14 greičiai gali būti visiškai užstrigę dėl avarijų ar remonto darbų. Vienas avarinis sustojimas gali atimti 2–3 valandas iš grafiko.

Antra svarbi priežastis – keltas. Nors keltų kompanijos turi tvarkaraščius, jų darbas priklauso nuo oro sąlygų (ypač žiemą) ir užimtumo. Esant dideliam keleivių srautui (pvz., švenčių metu ar vasaros atostogų pradžioje), laukimas eilėje į keltą gali užtrukti ilgiau nei planuota. Kartais keltas gali būti atidėtas dėl techninių priežasčių.

Trečia, ir po „Brexit“ vis labiau aktualu, – sienos kontrolė. Nors Jungtinė Karalystė nebesąsauklinga su Europos Sąjunga, dokumentų patikra prieš išvykstant iš UK arba įvažiuojant į Europos žemyną gali užtrukti. Jei ką nors iš keleivių pasiima daugiau leistinų daiktų (rūkalų, alkoholio) nei leidžiama, tai gali sukelti papildomą tikrinimą, kas uždelgia visą mikroautobusą. Visos šios smulkmenos sudaro laiko rezervą, kurį mes įtraukiame į grafikus, tačiau kartais jo nepakanka.

3. Kaip „Brexit“ paveikė kelionių trukmę ir pervežimus?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją tarptautiniuose pervežimuose, ir ne tik dėl dokumentų. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, perėjimas per sieną buvo formalumas – dažniausiai tik pasirodydavo pasienio pareigūnai ir leisdavo važiuoti toliau. Dabar situacija pasikeitė.

Dabar, važiuojant iš Anglijos, yra atliekama dviguba kontrolė: Jungtinės Karalystės pasienio kontrolė (išvykstant) ir Prancūzijos (ar Belgijos) pasienio kontrolė (įvažiuojant į Šengeno zoną). Tai reiškia, kad reikia atsižvelgti į ilgesnes eiles uoste. Be to, griežtesni reikalavimai vairuotojams ir transporto priemonėms. Mums reikia tiksliau registruoti krovinius (net jei tai yra asmeniniai keleivių daiktai), o klaidos dokumentuose gali lemti ilgą laukimą.

Taip pat pasikeitė tiražų (tachografų) ir darbo laiko reglamentavimas. Dabar reikia atsiskaityti su tam tikrais mokesčiais už kelių naudojimą (pvz., HGV levy UK), kas taip pat gali trukdyti, jei nebus užtikrinta teisinga dokumentacija. Visi šie biurokratiniai veiksiai sukuria papildomą laiko sąnaudų sluoksnį, kurio anksčiau nebuvo. Todėl dabar rekomenduojama atvykti į susitikimo vietą šiek tiek anksčiau, kad būtų laiko išspręsti galimas dokument� problemas.

4. Kiek laiko užtrunka keltų perėjimas ir kaip ji įtakooją grafiką?

Keltas – tai „juodoji dėžė“ mūsų grafikuose. Dažniausiai naudojame maršrutus per Doverį (Anglija) ir Kalė (Prancūzija) arba Dunkerko (Prancūzija) uostus. Alternatyva – Hull-Zeebrugge arba Newcastle-Amsterdam (Roterdamas), tačiau šie maršrutai dažniau būna naudojami sunkvežimiams, nors kartais taikomi ir mikroautobusams, jei reikia išvengti pietinės Anglijos spūstžių.

Patys keltų plaukimai užtrunka maždaug 1,5 valandą (Dover-Kalė) arba 2 valandas (Newcastle-Roterdamas). Tačiau problema ne plaukimo laike, o „uosto laike“. Reikia atvykti į uostą mažiausiai 1–2 valandas iki išvykimo, kad būtų užimta vieta, patikrinti dokumentai ir įlaipinti keleiviai. Po to, kai keltas atplaukia į žemyninę Europą, reikia laiko išlipti ir vėl praeiti pasienio kontrolę.

Kai kuriais atvejais, ypač vasarą, keltų kompanijos gali keisti tvarkaraščius arba dėl didelio paklausos perkelti mus į vėlesnį reisą. Jei tai įvyksta, prarandame 3–4 valandas. Esant blogam orui (pvz., stipriam vėjui La Manšo sąsiauryje), keltai gali būti atšaukti arba labai vėluoti. Tokiu atveju mūsų prioritetas yra keleivių saugumas, todėl laukimas neišvengiamas. Būtent dėl šios priežasties mes niekada nesame galėti garantuoti 100 % tikslios atvykimo valandos likus 2–3 dienoms iki kelionės.

5. Ar vairuotojo poilsis įtakoja atvykimo laiką?

Absoliučiai taip. Tai ne tik įtakoja, tai yra vienas pagrindinių veiksnių, nulemiančių minimalią galimą kelionės trukmę. Tarptautinėse vežimo taisyklėse (ECO reglamentas) griežtai nustatyta, kiek vairuotojas gali važiuoti ir kiek privalo ilsėtis.

Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas iš eilės. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką (arba padalinti ją į 15 min. + 30 min.). Be to, per 24 valandų jis privalo turėti mažiausiai 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net jei keliaujame greitai ir keliai tušti, mes negalime važiuoti 24 valandas iš eilės.

Įprastai ilgoje kelionėje į Lietuvą vairuotojas padaro bent vieną ilgesnį sustojimą (naktį) miegoti. Tai trunka apie 9–10 valandų. Jei kelionė prasideda ryte Anglijoje, vairuotojas važiuoja dieną, naktį ilsisi, o ryte tęsia kelionę. Be to, kartais reikia dviejų vairuotojų (jeigu maršrutas ypatingai skubus arba sudėtingas), tačiau standartinėje mikroautobuso kelionėje dažniausiai važiuoja vienas vairuotojas. Jo poilsio režimas yra šventas ir negali būti pažeistas, nes tai kelių saugumo klausimas. Todėl, net jei keleiviai skubėtų, mes negalime „praleisti“ poilsio valandų.

6. Kaip keleivių pasiruošimas ir laikytis tvarkos veikia laiką?

Tai yra dalykas, kurį dažnai pamirštame, tačiau jis turi didžiulę įtaką. Esame atsakingi už visus keleivius mikroautobuse. Jei vienas keleivis pavėluoja į numatytą susitikimo vietą Anglijoje, tai vėluoja visas mikroautobusas. Jei vairuotojas turi laukti 20 minučių vieno žmogaus, šis laikas dingsta iš grafiko ir gali sukelti vėlavimą prie keltų.

Taip pat svarbu bagažas. Mikroautobuso tūris yra ribotas. Jei keleiviai atsiveža daugiau bagažo, nei buvo susitarta (pvz., didelės sofos, statybinės medžiagos, per daug dažnų dėžių), tai užtrunka ilgiau pakrauti. Blogai supakuotas bagažas gali nebetilpti ir jo išdėliojimas užtrunka papildomą valandą.

Dar vienas aspektas – dokumentai. Jei keleivis neturi paso ar jo galiojimas baigiasi, arba yra klaidų vaiko dokumentuose (jei keliauja be vieno iš tėvų), tai gali sukelti problemas pasienio kontrolėje. Mums teks spręsti šias problemas vietoje, o tai reiškia, kad kiti keleiviai lauks. Todėl mūsų patarimas paprastas: būkite laiku, turėkite tvarkingus dokumentus ir laikykitės bagažo apribojimų. Tai greičiausias būdas užtikrinti, kad atvyksite laiku.

7. Kokios yra pagrindinės problemos kelyje (Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje)?

Grįžtant į Lietuvą arba važiuojant pro Europos šalis, taip pat iškyla kliūčių. Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai vyksta kelių remonto darbai („Baustellen“). Autobanų apribojimai, juostos susiaurinimai sukuria didžiulių spūsties, kurios gali užtrukti valandomis. Ypač pavasario ir vasaros sezono metu, kai dauguma keliauja atostogauti pietus.

Lenkijoje, nors keliai gerokai pagerėjo, vis dar egzistuoja vietos, kur greičio ribos yra staigiai mažinamos, o vietos policijos patikros gali sulėtinti eismą. Be to, artėjant prie Lietuvos sienos, ypač per šventes (Kalėdos, Velykos), eilės pasienio punktuose (pvz., Lazdijuose ar Kybartuose) gali būti ilgos.

Lietuvoje paties atvykimo metu taip pat gali kilti nesklandumų. Jei paskutinis keleivius gyvena atokiame kaime arba miesto centre, kur vyksta remontas, tai užtrunka. Be to, Lietuvoje griežtai stebimai greičio ribos ir dažnai radaro stotys, todėl vairuotojai visada važiuoja saugiai ir pagal taisykles, kas gali šiek tiek prailginti kelionę palyginti su „vėžimu“.

8. Ar atvykimo laikas priklauso nuo metų laiko ir oro sąlygų?

Žinoma, metų laikas turi didelę įtaką. Žiema yra neprognozuojamiausias laikotarpis. Anglijoje ir žemyne sniegas, ledas ar rūkas gali visiškai paralyžiuoti eismą. Vienas sniegogūbrys Vokietijoje gali užšaldyti visą magistralę, o mūsų mikroautobusas, nors ir paruoštas žiemos keliams, negali važiuoti greičiau nei eismas leidžia.

Vasara problema yra ne oras, o intensyvumas. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais visos Europos keliai užkemšami atostogaujančiais. Kelionės trukmė gali padidėti 10–20 % tik dėl to, kad reikia važiuoti lėčiau ir dažniau stabdyti.

Rudenį ir pavasarį dažnai pasitaiko rūkų, ypač Vokietijos ir Lenkijos lygumose. Rūkas gali būti tokias tankus, kad eismas visiškai sustoja arba važiuojama tik 30–40 km/h greičiu. Mes stebiame orų prognozes ir bandome planuoti maršrutus taip, išvengti blogiausių zonų, tačiau gamta nulemia savo sąlygas.

9. Kaip klientas gali sužinoti tikslų atvykimo laiką kelionės metu?

Šiuolaikinės technologijos leidžia mums būti labai arti keleivių. Paprastai, kai mikroautobusas išvyksta, mes susirandame su keleiviais WhatsApp arba Facebook grupėse. Vairuotojas arba dispečeris reguliariai (paprastai kas 2–3 valandas arba esant svarbiems įvykiams) skelbia atnaujinimus: „Mes įveikėme keltą“, „Pravažiavome Vokietijos sieną“, „Stovime eilėje prie Lenkijos“.

Taip pat daugelis mūsų naudoja GPS stebėjimo sistemas, kurias gali pasidalinti su klientais (jei tai leidžia privatumo politika). Taip keleivio šeima Lietuvoje gali realiu laiku matyti, kur yra mikroautobusas.

Tačiau svarbu suprasti: net jei GPS rodo, kad iki Lietuvos liko 4 valandos, tai nereiškia, kad atvyksime būtent po 4 valandų. Reikia įsivaizduoti, kad tai yra „idealus“ laikas be sustojimų. Todėl visada rekomenduojame sekti grupėse, kurioje pateikiama reali informacija, o ne remtis tik žemėlapiais. Jei kyla abejonių, visada galima paskambinti dispečeriui, tačiau reikia atsiminti, kad vairuotojas vairuoja ir negali atsiliepti į skambutį kiekvieną minutę.

10. Ką daryti, jei mikroautobusas vėluoja, o aš turiu susitikimą arba kitą transportą?

Tai yra vienas stresingiausių dalykų. Jei žinote, kad po atvykimo turite skubų traukinį, lėktuvą arba svarbų susitikimą, visuomet apie tai praneškite mums iš anksto. Mes galime įvertinti riziką.

Tačiau mano patarimas kaip eksperto: niekada neplanuokite „per užkirti“. Niekada neskirkite traukinio, kuris išvyksta 30 minučių po numatomo atvykimo. Tarptautiniame pervežime 30 minučių vėlavimas yra laikomas normaliu variantu. Geriausia palikti „buferinį laiką“ – bent 2–3 valandas po numatyto atvykimo prieš kitą renginį.

Jei vis dėlto atsitiko taip, kad mes vėlavame ir jums pavojinga praleisti transportą, nedelsdami susisiekite su dispečeriumi. Kartais mes galime pakeisti maršrutą (pvz., paimti keleivį paskutinį, jei jis gyvena arčiau kelio), tačiau tai įmanoma tik retais atvejais ir nepažeidžiant kitų keleivių interesų. Dažniausiai, jei vėlavimas yra didelis (pvz., dėl keltų atšaukimo), mes stengiamės organizuoti alternatyvų sprendimą, tačiau tai priklauso nuo situacijos.