Atvykimo laikai iš Anglijos: Tvarkaraštis, Tranzito Laikas ir Visa, Ką Reikia Žinoti

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, sužinojai vią pagrindinę tiesą: klientams svarbiausia ne tai, kokia mašina važiuoja ar koks yra degalų kainos svyravimas pasaulio rinkoje. Viskas, kas kiekvieną kartą suka ratą aplink kliento nerimą, yra vienas paprastas klausimas: „Kada mano siunta atvyks?“. Ypač kalbant apie maršrutus iš Anglijos (Didžiosios Britanijos) į Lietuvą. Šis kelias, nors ir ganėtinai standartinis, savo specifika skiriasi nuo kontinentinių Europos pervežimų ir dažnai kelia neaiškumų net patyrusiems verslininkams.

Anglija – sala. Tai geografinis faktas, kuris lemia visas logistikos grandis. Nėra tiesioginio kelio, kuriuo galėtum važiuoti nuo durų prie durų be stabdžių. Visada yra tarpinė grandis – Lamanšo sąsiauris. Be to, po „Brexit“ situacija pasikeitė ne tik politiniu, bet ir biurokratiniu lygmeniu, kas tiesiogiai paveikė atvykimo laikus. Šiame straipsnyje aš, remdamasis ilgamečia patirtimi, išsamiai paaiškinsiu, kaip formuojasi atvykimo laikai iš Anglijos, ką reiškia tvarkaraščiai ir kodėl retai kada galima pasakyti, kad siunta atvyks „antradienį būtent 14:00 valandą“.

Mes aptarsime ne tik sausumos transportą, bet ir keltų bei Eurotunelio veiklą, muitinės procedūras, kurios gali sustabdyti net greičiausią vairuotoją, bei pateiksiems praktinius patarimus, kaip tiksliausiai suplanuoti savo laiką. Suprasdami logistikos mechanizmą, Jūs ne tik mažinsite savo nerimą, bet ir galėsite efektyviau planuoti savo verslo ar asmeninius reikalus.

Svarbu prisiminti, kad kai sakome „atvykimo laikas“, mes kalbame apie tranzito laiką. Tai ne tas pats kaip pristatymo terminas. Tranzito laikas – tai laikas, nuo kai krovinys yra pasiruošęs atsiėmimui sandėlyje Anglijoje, iki jo iškrovimo Lietuvoje. Šis laikas svyruoja priklausomai nuo krovinio tipo (pilna mašina arba dalinis krovinys), metų laiko, oro sąlygų ir, žinoma, muitinės.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime visus šiuos aspektus, kad Jūs turėtumėte pilną informacinę nuotrauką. Nes logistika – tai ne tik vairuotojo kelias, tai sudėtingas mechanizmas, kur kiekviena detalė turi savo vaidmenį.

DUK

1. Koks vidutinis tranzito laikas siuntoms iš Anglijos į Lietuvą?

Vidutinis tranzito laikas yra tas rodiklis, nuo kurio pradedame planuoti visą operaciją. Remiantis mano daugiamete patirtimi, standartinis tranzito laikas krovininiam transportui ( sunkiasvoriams vilkikams ) iš Anglijos į Lietuvą svyruoja nuo 3 iki 5 dienų. Tačiau tai yra labai apibendrintas skaičius, ir reikia aiškiai suprasti, ką jis reiškia.

Jei kalbame apie pilną mašiną (FTL – Full Truck Load), kai vairuotojas atvyksta pas Jūsų tiekėją Anglijoje, užkrauna mašiną ir važiuoja tiesiai į Lietuvą, geriausiu atveju (kai nėra eismo gūžių, o muitinės procedūros eina sklandžiai) galima tikėtis pristatymo per 3–4 dienas. Pavyzdžiui, jei krovinys pasiruoštas pirmadienį ryte, vairuotojas gali nukeliauti į uostą tą pačią dieną, persikelti per sąsiaurį naktį ar ankstyvą rytą, ir jau trečiadienio vakare ar ketvirtadienio rytą būti Lietuvoje.

Tačiau dažniausiai klientai domisi dalinio krovinio (LTL – Less than Truck Load) arba grupinio krovinio (groupage) atvykimo laiku. Čia situacija kitokia. Tokiu atveju vairuotojas turi surenkti kelis skirtingus krovinius iš skirtingų Anglijos regionų prieš išvykstant. Tai reiškia, kad Jūsų siunta gali praleisti 1–2 dienas Anglijoje laukiant, kol mašina bus pilna. Tada pridedame 3–4 dienas kelionės. Taigi, grupiniams kroviniams realus laikas dažnai būna nuo 5 iki 7 dienų, o retais atvejais, jei surinkimas trunka ilgiau, net iki 8–9 dienų.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Anglija yra didelė šalis. Siunta iš Londono regiono keliaus greičiau nei iš šiaurinės Škotijos ar vakarinės Velso dalies. Atstumas nuo Londono iki Doverio (pagrindinio uosto) yra maždaug 120 km, o atstumas nuo Mančesterio – jau virš 350 km. Tas kelias Anglijoje gali „užtrukti“ pusę dienos tiesiog dėl intensyvaus eismo, ypač aplink didmiesčius. Todėl, kai užsakote pervežimą, visada nurodykite tikslius adreso Anglijoje duomenis – tai leidžia mums tiksliau įvertinti laiką.

2. Kaip Lamanšo sąsiaurio perėjimas (keltai ir tunelis) veikia atvykimo laiką?

Lamanšo sąsiauris yra „gorės kaklas“, per kurį praeina beveik visi kroviniai iš Anglijos. Nors atstumas tarp Anglijos ir Prancūzijos yra nedidelis (maždaug 50 km jūros), būtent ši vieta dažniausiai sukuria didžiausią neapibrėžtumą. Yra du pagrindiniai būdai persikelti: keltai ir Eurotunelis.

Keltai (pvz., „DFDS“, „P&O Ferries“) plaukia iš Doverio į Kalė ar Diunkerę. Kelionė truko maždaug 1,5–2 valandas. Keltų tvarkaraštiai yra labai tankūs – keltai išplaukia kas 30–45 minučių 24 valandas per parą. Tai atrodo idealu, tačiau čia slypi pavojus. Keltams reikalinga „check-in“ procedūra. Vairuotojas turi atvykti į uostą mažiausiai 1–2 valandas prieš išplaukimą, kad būtų užregistruotas ir patikrintas. Jei vairuotojas vėluoja dėl eismo Anglijoje, jis gali praleisti savo rezervuotą „slotą“ (laiko intervalą). Tada reikia laukti kito laisvo karto, kas gali užtrukti kelias valandas ar net ilgiau. Be to, keltus dažnai stabdo blogas oras – stiprus vėjas ar rūkas gali atšaukti plaukimus. Per mano karjerą ne kartą matyta, kaip vairuotojai uoste praleisdavo po 10–12 valandų laukdami „gero oro“.

Eurotunelis („Le Shuttle“) veikia šiek tiek kitaip. Vilkikai važiuoja į specialius vagonus ir po 35 minučių yra po sąsiauriu Prancūzijoje. Tai yra greičiau, tačiau ir čia yra savo niuansų. Tunelyje taip pat būna eilių, ypač intensyviausiais savaitės ar metų laikais, ir reikalingas ankstesnis atvykimas. Be to, tunelio taisyklės kai kuriems kroviniams (pvz., su kai kuriomis degalų klasėmis arba pavojingosiomis medžiagomis) gali būti griežtesnės.

Dėl šios perėjios, net jei vairuotojas važiuoja puikiai, jis visada turi planuoti laiko rezervą uoste. Todėl, jei Jums sako, kad siunta važiuoja 4 dienas, tas skaičius visada įtraukia ir šį „uosto laukimo“ potencialą. Profesionali logistika apie tai žino ir įtraukia į savo skaičiavimus, kad klientas gautų realų, o ne teorinį laiką.

3. Kokį poveikį atvykimo laikams turi „Brexit“ ir muitinės procedūros?

Po 2020-ųjų sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė oficialiai išstojo iš Europos Sąjungos, mūsų darbas pasikeitė nepripažįstamai. Anksčiau siena tarp Anglijos ir Prancūzijos buvo formalumas – dažniausiai tik vizualinis patikrinimas. Dabar tai yra pilnavertė išorinė ES siena, kuri reikalauja dokumentų.

Kiekvienas krovinys, išvažiuojantis iš Anglijos, turi turėti išankstinę muitinės deklaraciją (Export Declaration). Vairuotojas su savimi turi turėti EXAD dokumentą (Export Accompanying Document) arba MRN numerį, patvirtinantį, kad prekės išvežtos legaliai. Prancūzijoje, atvykus iš keltų ar tunelio, vyksta importo kontrolė. Jei dokumentai yra tvarkingi, viskas vyksta greitai – vairuotojas gali būti sustabdytas vos keletą minučių parodant dokumentus.

Tačiau jei dokumentuose yra klaida, trūksta kokių nors priedų (pvz., sanitarijos sertifikatų maistui, CE ženklų technikai), procesas užstringa. Vilkikas gali būti nukreiptas į „Red Lane“ (raudonąją juostą) – tai reiškia pilną krovinio patikrą. Tai gali trukti nuo valandos iki kelių dienų! Esu matęs atvejus, kai dėl neteisingai užpildytos prekių kodo (HS kodų) deklaracijos, siunta buvo užstrigusi Prancūzijos muitinėje 48 valandas.

Be to, dabar reikalingi papildomi dokumentai: „Safety and Security Declaration“ (ENS/EXS), kurie turi būti pateikti elektroniniu būdu dar prieš krovinį atvykstant į uostą. Jei šie duomenys nepateikti laiku, keltas negalės išleisti vilkiko.

Klientui tai reiškia vieną dalyką: laiku ir kruopščiai pateikti visus prekių duomenis pervežėjui. Jei mes gavome Jūsų užsakymą prieš kelias dienas, turime laiko viską išnagrinėti ir pateikti deklaracijas. Jei užsakymate „paskutinę minutę“, rizikuojate, kad siunta užstrigs muitinėje, o atvykimo laikas iš 3 dienų virs į 7 ar daugiau. „Brexit“ sukūrė biurokratinę barjerą, kurio neįmanoma apeiti, todėl dokumentų kokybė dabar yra tokio pat svarumo kaip ir paties vilkiko greitis.

4. Ar atvykimo laikas priklauso nuo to, kur Anglijoje yra siunta?

Žinoma, taip. Anglija nėra vienas miestas, o geografiškai ištęsta sala. Atstumai čia yra dideli, o kelių tinklas, ypač aplink Londoną ir pietryčius, yra vienas intensyviausių Europoje.

Jei Jūsų siunta yra pietryčių Anglijoje (Londonas, Kentas, Essex), tai yra idealus scenarijus. Vilkikui užtrukti vos kelias valandas nuo siuntos ėmimo iki atvykimo į Doverio uostą. Tokiomis sąlygomis tranzitas yra trumpiausias.

Tačiau jei prekės yra šiaurės Anglijoje (Mančesteris, Liverpulis, Leeds) ar Midlandse (Birmingham), situacija pasikeičia. Kelionė iki Doverio gali trukti 6–8 valandas. O jei kalbame apie Škotiją (Glasgowas, Edinburgas) ar Velsą, tai tai gali būti ir 10–12 valandų viena kryptimi. Vairuotojų darbo laiką riboja tachografai – jie negali vairuoti be poilsio. Tai reiškia, kad jei vairuotojas užima siuntą šiaurėje, jis gali tekti naktį praleisti viešbutyje prieš išvykstant į uostą, kas prideda papildomą dieną (arba bent jau pusę dienos) prie bendro tranzito laiko.

Be to, Didžiojoje Britanijoje yra daug „mokesčių už naudojimą keliais“ (Road User Charging) zonų, o Londono zona (ULEZ) turi griežtas aplinkosaugos normas. Tai gali lemti maršruto pasirinkimą – kartais vairuotojai vengia centrinių rajonų ir renkasi ilgesnį, bet greitesnį (ar pigesnį) maršrutą aplinkui, kas taip pat veikia laiką. Todėl, užsakant pervežimą, būtina nurodyti ne tik miestą, bet ir pašto kodą (postcode). Anglijoje pašto kodas nurodo tikslų adresą dažnai tiksliau nei miesto pavadinimas, ir leidžia logistikos specialistams apskaičiuoti tikslų atvykimo laiką į uostą.

5. Kaip savaitės dienos ir šventės veikia tvarkaraščius?

Tarptautiniai pervežimai vyksta 7 dienas per savaitę, tačiau tai nereiškia, kad visos paslaugos yra prieinamos visą laiką. Yra kritiniai momentai, kai laikas gali „prailgti“ be jokios kaltės.

Pirmiausia, reikia suprasti, kad Anglijoje, Lietuvoje ir tarpiniuose šalyse (Prancūzija, Belgija, Vokietija, Lenkija) skiriasi šventės. Pavyzdžiui, Anglijoje Kalėdos ar Velykos gali būti švenčiamos kitomis dienomis nei Lietuvoje. Jei šventė sutampa, tai gali sustabdyti pervežimus dviem dienoms.

Antroji problema – vairuotojų poilsis. Pagal ES taisykles, vairuotojas privalo turėti 45 minučių poilsį po 4,5 valandų vairavimo ir 11 valandų kasdieninio poilsio. Jei kelionė trunka ilgai, šie poilsiai įtraukiami į grafiką. Tačiau jei atvykimas į Lietuvą numatomas sekmadienį vakare, o gavėjo sandėlys nedirba sekmadieniais, vairuotojas privalo laukti iki pirmadienio ryto. Tai techninė pristatymo diena, bet realus prekių gavimas įvyks vėliau.

Svarbus dalykas – „keltų slotų“ trūkumas šventinėmis. Prieš Kalėdas ar Velykas tūkstančiai vairuotojų bando grįžti namo ar pristatyti paskutinius krovinius. Keltų kompanijos dažnai turi pilną grafiką savaitėmis iš anksto. Jei vėluojate užsakyti pervežimą prieš šventes, gali būti, kad jums nepavyks gauti kelto bilieto reikiamu laiku, ir siunta liks Anglijoje papildomai 2–3 dienas.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kai kurios Anglijos įmonės dirba tik nuo pirmadienio iki penktadienio 9:00 iki 17:00. Jei Jums reikia paimti siuntą iš tokios įmonės, o užsakymate pervežimą ketvirtadienį, vairuotojas gali atvykti tik penktadienį. Jei jis spės tuomet nukeliauti į uostą, puiku, bet jei ne, tai reiškia, kad jis išvyks tik šeštadienį, o atvyks į Lietuvą antradienį ar trečiadienį. Tokios „savaitės galų“ delsos yra vienos dažniausių.

6. Ką daryti, jei siunta vėluoja? Ar yra būdų tai sužinoti anksčiau?

Tai yra klausimas, kurį girdžiu dažniausiai. Vėlavimas sukelia stresą, tačiau daugeliu atvejų jis yra prognozuojamas arba bent jau galima sužinoti apie jį ne iš karto, kai terminas jau praėjo.

Profesionalus pervežėjas visada turi ryšį su vairuotoju. Šiais laikais beveik visi vilkikai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis. Mes matome, kur yra mašina realiu laiku. Jei mašina stovi vietoje ilgiau nei 1 valandą (o ne yra poilsio pertraukoje), sistema mums siunčia įspėjimą. Tada mes susisiekiame su vairuotoju.

Jei siunta vėluoja, priežastys dažniausiai būna vienos iš trijų: 1) Eismo įvykis ar techninė gedimas; 2) Užstrigimas muitinėje (dėl dokumentų); 3) Užstrigimas uoste (dėl oro ar pilnumo).

Ką gali daryti klientas? Pirmiausia, užtikrinti, kad jo kontaktiniai duomenys yra teisingi. Jei vairuotojas negali susisiekti su gavėju Lietuvoje atvykus (pvz., neteisingas telefono numeris ar niekas neatsiliepia), jis negali pristatyti. Tai taip pat skaičiuojamas kaip vėlavimas, nors techniškai siunta jau yra mieste.

Antra, klausti pervežėjo apie statusą prieš numatomą atvykimą. Nebijokite trukdyti. Geras logistikos ekspertas pats Jums praneš apie vėlavimą, dar prieš tai jį pastebėjęs. Jei matome, kad vairuotojas užstrigo Prancūzijos muitinėje, mes iš karto informuojame klientą: „Siunta bus vėluojama 24 valandas dėl papildomo patikrinimo“. Tai leidžia klientui persitvarkyti savo grafiką, o ne laukti prie durų veltui.

Taip pat verta paminėti, kad yra tokie dalykai kaip „Force Majeure“ (nepaliaujamos jėgos). Stiprus audros Lamanšo sąsiauryje gali sustabdyti visą judėjimą. Tokiu atveju niekas negali padaryti nieko, tik laukti. Ir čia tikra vertė – patirtis. Mes žinome, kurios uostų linijos yra stabiliausios, kurias pakeisti audros metu, ir stengiamės perduoti šią naudą klientui, rinkdami alternatyvius maršrutus (pvz., per Niukaslą į Amsterdamą vietoje Doverio, jei pietuose audra).

7. Kaip skiriasi atvykimo laikas tarp dalinio krovinio (LTL) ir pilnos mašinos (FTL)?

Apie tai trumpai paminėjau anksčiau, bet čia reikia įsisavinti skirtumą giliau, nes tai tiesiogiai veikia Jūsų biudžetą ir laiko planavimą.

Pilna mašina (FTL) – tai Jūsų užsakymas. Visa 13,6 metro priekaba (arba 24 tonų talpa) priklauso Jums. Vairuotojas atvyksta, užkrauna ir važiuoja. Jis nestoja kelyje kitur (išskyrus degalų įpylimą ir poilsį). Jis nėra priklausomas nuo kitų klientų.