Atvykimo laikai iš Anglijos keleiviams patogiu metu: Vadovas kelionės planavimui

Dirbant tarptautinių keleivinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, sužinojai vieną pagrindinę tiesą: klientui svarbiausia nėra bilieto kaina ir net ne automobilio modelis, o laikas. Ypač tada, kai kalbame apie maršrutus, kurie jungia Lietuvą ir Didžiąją Britaniją. Tai ilgas kelias – apie 1800–2000 kilometrų viena kryptimi, priklausomai nuo to, iš kurio Anglijos miesto keliamės ir į kurį Lietuvos tašką važiuojame.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip susiformuoja atvykimo laikai, kodėl jis kartais pasislenka ir, kas svarbiausia, kaip pasirinkti tokią kelionę, kuri atitiktų jūsų asmeninius reikalavimus bei būtų kuo patogesnė. Suprasdami logistikos subtilybes, galėsite lengviau planuoti savo susitikimus, pervažiavimus iš oro uosto ar tiesiog poilsius namuose po ilgos kelionės.

Įvadas

Kelionė iš Anglijos į Lietuvą (ir atgal) yra sudėtingas logistinis procesas, kuris priklauso ne tik nuo vairuotojo įgūdžių, bet ir nuo daugelio išorinių veiksnių. Per dvidešimt metų šioje srityje mačiau, kaip pasikeitė sienos, kelių kokybė ir techninės galimybės, tačiau vienas dalykas išlieka pastovus – keleiviai visada nori atvykti taip, kaip planavo, arba bent jau su minimaliais nukrypimais.

Kodėl atvykimo laikas taip svarbus? Visiems mums žinoma situacija, kai reikia susisiekti su artimaisiais, kad jie atvestų iš autobuso stoties, arba kai reikia spėti į paskutinį traukinį į kitą miestą. Atvykus vidurnaktį arba ankstyvą rytą, kai viešasis transportas nebeveikia, kyla nemažai nepatogumų. Be to, organizuojant pervežimus, būtina atsižvelgti į vairuotojo darbo ir poilsio režimą, kas tiesiogiai įtakoja maršruto greitį.

Šiame tekste mes nagrinėsime ne tik tai, kiek trunka kelionė, bet ir tai, kaip pasirinkti „patogų“ atvykimo laiką. Kas jis reiškia? Vienam – tai dienos metas, kai galima skubiai pervažiuoti į kitą miestą. Kitam – tai vėlyvas vakaras, kad nebereikėtų keltis anksti ryte. Man kaip ekspertui svarbiausia, kad klientas būtų informuotas ir žinotų, ką tiksliai reiškia jo bilietas nurodytas laikas. Mes aptarsime ir faktinius kelionės trukmės rodiklius, ir tai, kaip Anglijos bei kontinentinės Europos eismo sąlygos lemia mūsų atvykimą.

Sėskime įsirūpinti – gerai suplanuota kelionė prasideda ne tada, kai įlipame į autobusą, o tada, kai suprantame, kas mus laukia kelyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skaidrioje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos daugiau nei dvidešimt metų patirties metu girdėjau iš keleivių. Jie padės jums suprasti „virtinės reakciją“, kurią sukelia bet koks nedidelis vėlavimas tokiame ilge maršrute, ir kaip tai veikia galutinį atvykimo laiką Lietuvoje.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą autobusu?

Vidutiniškai tokia kelionė trunka nuo 30 iki 36 valandų. Tai skaičius, kuris dažnai staigina keleivius, kurie yra įpratę skristi lėktuvais. Tačiau reikia prisiminti, kad tai ne tik važiavimas automagistrale. į šį laiką įeina ir laikas, praleistas Anglijos viduje pasiekiant uostą (Dover ar Folkestone), kelionė keltu arba Eurotuneliu per Lamanšą, važiavimas per Belgiją, Nyderlandus (arba Vokietiją), Lenkiją ir galiausiai Lietuvą. Be to, pagal ES reglamentas, vairuotojas privalo daryti poilsio pertraukas (po 4,5 valandų vairavimo – 45 min. pertrauka), kas taip pat prailgina kelionę, bet yra būtina saugumo sumetimais. Jeigu maršrutas yra „Londonas – Vilnius“ be daugybės sustojimų tarpiniuose miestuose, greičiausias įmanomas laikas yra apie 30-32 valandas, tačiau dažniausiai tai svyruoja aplink 34 valandas.

2. Kodėl atvykimo laikas gali pasislinkti, jeigu išvykome laiku?

Tai vienas dažniausiai kylančių nepasitenkinimo šaltinių, tačiau jis tai logišką paaiškinimą. Mūsų maršrutas yra ilgas ir priklauso nuo trijų pagrindinių dalykų: eismo sąlygų, pasienio kontrolės ir oro uostų (jeigu tai keleivinis pervežimas iš/į oro uostus). Pavyzdžiui, jeigu Anglijoje susidaro spūstys prieš uostą (M20 kelias), mes prarandame valandą ar dvi. Tas vėlavimas perkeliamas į visą kitą maršrutą. Taip pat svarbus faktorius – pasienio kontrolė tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos po „Brexit“. Nors dažniausiai važiuojame be vizų problemų, kartais pasienio punktai gali būti apkrauti, ypač atostogų metu. Net 15 minučių vėlavimas vienoje vietoje, padauginamas iš kelių dešimčių keleivių, kuriems tikrinami dokumentai, gali sukelti valandos delsimą. Vėliau, važiuojant per Vokietiją ar Lenkiją, statybų juostos ar avarijos taip pat gali uždelsti atvykimą.

3. Kada geriau planuoti atvykimą: dieną ar naktį?

Tai priklauso nuo jūsų tikslų. Kaip ekspertas rekomenduočiau dieną (ryte ar popietę) atvykti tiems, kuriems reikia susisiekti su vietiniu transportu. Lietuvoje autobusų ir traukinių tvarkaraščiai daugiausiai orientuoti į dieną, todėl atvykus 14:00 valandą galite lengvai pasiekti bet kurį miestą. Nakties atvykimas (pvz., 02:00 ar 04:00 val. ryto) tinka tiems, kurius paėmė artimieji arba kurie nori tiesiog nusipirkti taksi. Nakties atvykimas gali būti patogesnis tiems, kurie nori išvengti spūsčių ryte ir nueiti tiesiai į lovą miegoti, tačiau reikia atsižvelgti į tai, dauguma paslaugų tuomet neveikia. Be to, keleiviai po naktinės kelionės dažniau jaučia nuovargį nei po dienos kelionės, nors naktį kelyje mažiau transporto.

4. Kaip „Brexit“ pakeitė atvykimo laikų planavimą?

Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, sienos kirtimas buvo formalumas – dažnai tiesiog važiuodami pro kontrolę. Dabar situacija pasikeitė. Atvykstant į Angliją ir išvykstant iš jos, vyksta dviguba pasienio kontrolė: viena šalies kontrolė tikrina dokumentus išvykstant, kita – atvykstant. Tai reiškia, kad kiekvienas sustojimas Dover ar Calais uostuose gali užtrukti ilgiau. Didžiosios Britanijos pasieniečiai dabar atidžiau tikrina ne tik paso galiojimo laiką, bet ir vizas, leidimus gyventi ar darbo sutartis. Esant didesiam keleivių srautui (pavyzdžiui, Kalėdų ar Naujųjų Metų laikotarpiu), eilės pasienio kontrolei gali užtrukti 1–2 valandas. Dabar mes į tvarkaraščius visada įtraukiame didesnį „rezervą“ (buffer time) būtent šioms procedūroms, tačiau keleiviai turi būti pasiruošę, kad grafikas gali šiek tiek pasislinkti.

5. Ar atvykimo laikas priklauso nuo to, kiek keleivių autobuse?

Tiesiogiai – ne, tačiau netiesiogiai – taip. Autobuso važiavimo greitis nenukrinta dėl to, kad jis pilnas (jeigu, žinoma, neviršijamas maksimalus svoris). Tačiau kiekvienas sustojimas paimti ar išleisti keleivį užtrunka laiko. Jeigu maršrutas yra „door-to-door“ (t. y. nuo durų iki durų) arba autobusas sustoja daugelyje mažų miestelių, kiekvienas sustojimas gali užeiti papildomai 5–15 minučių. Jeigu keleivių daug, daugiau laiko užtrunka bagažo iškrautymas ir įkrautymas. Jeigu keleivis vėluoja į numatytą sustojimą, tai laukimas taip pat delsia visą autobusą. Todėl, jeigu jums svarbus tikslaus laiko atvykimas, vertėtų rinktis maršrutus su mažiau tarpinių sustojimų arba didelių miestų sustojimus (pvz., tik Londonas, Kaunas, Vilnius), o ne maršrutus, kurie važiuoja pro kiekvieną kaimelį.

6. Ką daryti, jeigu reikia persėsti į kitą autobusą ar traukinį Lietuvoje?

Čia būtina taikyti „saugos laiko“ taisyklę. Niekada neplanuokite persėdimo per 15–30 minučių po numatyto atvykimo. Net jeigu mūsų statistika rodo, kad šiuo maršrutu mes pavėluojame retai, kelionė iš Anglijos yra neprognozuojama. Aš visada patariu savo klientams palikti bent 2–3 valandas rezervo. Pavyzdžiui, jeigu planuojate atvykti į Vilnių ir važiuoti toliau į Panevėžį traukiniu, kuris išvyksta 17:00, o autobusas turėtų atvykti 14:00, tai yra puiku. Tačiau jeigu traukinys išvyksta 14:30, rizikuojate jį praleisti dėl eismo spūsties prie Kauno arba ilgesnės pasienio kontrolės. Geriau praleisti valandą kavos bare stotyje, nei stovėti su lagaminais lietuje ir galvoti, kaip dabar vyksiti į kitą miestą.

7. Kaip technologijos padeda sekti atvykimo laiką realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje be GPS neįsivaizduojame darbo. Mūsų autobusuose įrengti GPS sekimo sistemos, kurios leidžia dispečeriams matyti autobuso vietą tiksliai iki kelių metrų. Dauguma patikimų pervežėjų suteikia keleiviams nuorodą į svetainę arba programėlę, kurioje galima stebėti autobuso judėjimą realiu laiku. Tai leidžia jums sužinoti, kiek tiksliai liko valandų, ir nevažiuoti į stotį per anksti. Taip pat, jeigu įvyksta nenumatyta situacija (techninis gedimas, ilgai užtrunkianti sienos kontrolė), dispečeriai iš karto gauna signalą ir gali informuoti laukiančiuosius keleivius SMS žinutėmis arba el. laiškais. Mano patirtis rodo, kad informuotas keleivis yra ramus keleivias, net jeigu ir vėluojame.

8. Ar metų laikas (žiema/vasara) įtakoja atvykimo laiką?

Žinoma, ir tai viena svarbiausių variacijų priežasčių. Žiemos sezonu (nuo lapkričio iki kovo) turime atsižvelgti į trumpą dienos ilgį Anglijoje ir kontinentinėje Europoje, galimus užšalusius kelius, sniego audras, ypač važiuojant per Vokietijos kalnuotas dalis arba Lenkijos lygumas. Kelyje gali būti įvestas greičio apribojimas dėl slidžių kelių, kas prailgina kelionę. Vasarą problema kita – didžiulis turistų srautas ir statybų sezonas. Vasarą beveik visur vyksta kelių remonto darbai, o tai reiškia eismo juostas susiaurinimus ir spūstis. Be to, vasarą daugiau keleivių keliauja toliau į pietus (Ispanija, Italija), todėl uostuose (Calais, Dover) eilės gali būti ilgesnės. Pavasaris ir ruduo dažniausiai yra stabiliausi laikotarpiai, kai atvykimo laikai labiausiai atitinka grafikus.

9. Kuo skiriasi atvykimo laikas į didžiuosius miestus (Vilnius, Kaunas) ir mažus miestelius?

Skirtumas gali būti nuo valandos iki dviejų, ir ne dėl to, kad nuotolis yra toks didelis, o dėl „paskutinės mylios“ logistikos. Atvykstant į Vilniaus ar Kauno autobusų stotis, kurios yra miesto centre, dažnai tenka važiuoti per miesto spūstis, rytinius ar vakarinius „šurmulius“. Jeigu atvykstate į mažą miestelį, kur nėra didelių eismo problemų, autobusas gali netgi atvykti greičiau numatyto laiko. Tačiau yra ir kitas pavojus: jeigu tai ne didelė stotis, o sustojimas tiesiog kelkraštyje, o keleivis vėluoja, vairuotojas negali laukti ilgiau nei 2–3 minutes (dėl kitų keleivių ir grafiko), todėl mažuose miestuose tikslumas ir laiko laikymasis yra labai svarbus abiem šalims – tiek vairuotojui, tiek keleiviui.

10. Kokius patarimus duotumėte norintiems, kad kelionė būtų kuo trumpesnė ir patogesnė?

Pirmiausia, pasirinkite patikimą, ne pigiausią pervežėją. Pigūs pervežimai dažnai taupo ant vairuotojų, priverčia juos dirbti ilgiau be poilsio arba naudoja senus autobusus, kurie lūžta kelyje, o tai garantuotas didelis vėlavimas. Antra, jeigu galite, rinkites maršrutus, kurie važiuoja per Eurotunelį („Le Shuttle“), o ne keltu. Keltas priklauso nuo bangų ir oro sąlygų, o tunelis užtrunka tik 35 minutes ir yra labiau nepriklausomas nuo orų. Trečia, kelkite su mažiau bagažo. Greičiau įlipti ir išlipti taip pat taupo laiką. Ir galiausiai – būkite kantrūs. Mes darome viską, kad atvyktume laiku, bet kelyje iš Anglijos į Lietuvą mes priklausome nuo tūkstančių kitų vairuotojų, oficialių institucijų ir gamtos. Geras nuotaikos užtaisas ir paruošimas, kad kelionė gali trukti šiek tiek ilgiau, padarys jūsų kelionę daug patogesnę.

Išvada

Apibendrinant, atvykimo laikai iš Anglijos keleiviams patogiu metu yra sudėtingas pusiausvyros elementas tarp greičio, saugumo ir komforto. Per daugiau nei dvidešimt metų šioje srityje išmokau, jog nėra tobulo tvarkaraščio, kuris niekada nepasislinktų. Tokio ilgo maršroto metu – apie 2000 kilometrų per kelias skirtingas teisinių sistemų zonas – visada atsiranda neprognozuojamų veiksnių.

Rengdamiesi kelionei, visada vertėtų atsižvelgti ne tik į tai, kada autobusas „turi“ atvykti, bet ir į tai, kokia tikimybė, kad jis atvyks tiksliai tada. Pasirinkdami dienos metą atvykimą, jums bus lengviau susitvarkyti logistikoje toliau, o pasirinkdami naktį – sutaupysite laiko, tačiau gali iškilti problemų su susisiekimu. Svarbiausia yra komunikacija su pervežėju – pasinaudokite stebėjimo sistemomis, būkite informuoti apie galimus vėlavimus ir planuokite savo tolesnius žingsnius su saugos marža.

Kelionė iš Anglijos į Lietuvą – tai ne tik nuotyklis, bet ir didelis organizacinis darbas. Mūsų tikslas kaip pervežėjų yra užtikrinti, kad šis darbas nebūtų juntamas jums, kaip keleiviui. Tik supratus procesus ir pasiruošus keliui galima mėgautis ne tik paskutiniu tašku, bet ir pažangių kelionės patirtimi. Nuoširdžiai tikiuosi, kad šis straipsnis padės jums labiau pasitikėti savo planais ir drąsiau žengti į šį kelią, žinodami, kas laukia už vairo ir už kampo.