Atvykimo laikai į Angliją: tikslus tvarkaraštis ir logistikos niuansai

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sužinojau vią pagrindinę tiesą: klientui svarbiausia yra ne tas, kaip krovinys pakrautas, o tas, kada jis bus atkabintas prie gavėjo durų. Anglija (arba Jungtinė Karalystė) nuo pat Europos Sąjungos išstojimo (Brexit) tapo vienu iš sudėtingiausių, tačiau patraukliausių rinkų Lietuvos verslui. Kasdien tūkstančiai tonų prekių keliauja per La Manšą, ir kiekvienas siuntėjas svajoja apie tai, kad šis kelias vyktų pagal laikrodį.

Tačiau logistika – tai ne geležinkelis, kur viskas juda griežtai pagal grafiką. Tai gyvas organizmas, priklausantis nuo tūkstančių veiksnių: nuo orų sąlygų Šiaurės jūroje iki muitinės tarnybos pareigūno nuotaikos Dovere. Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia patirtimi, mes išnagrinėsime, kaip susidaryti realų atvykimo laikų tvarkaraštį, kuo jis skiriasi nuo teorinio plano ir kaip klientams galima pasiruošti šiai kelionei, kad išvengti nereikalingo streso.

Svarbu suprasti, kad kai kalbame apie „tikslų tvarkaraštį“, mes turime omenyje ne tik vairuotojo vairavimo laiką. Tai yra kompleksinis procesas, apimantis krovinio surinkimą sandėlyje, dokumentų parengimą, kelionę per Europą, keltų laukimą ir, svarbiausia, muitinės procedūras abiejuose krantuose. Po Brexit situacija pasikeitė – tas pats kelias, kuris anksčiau užtrukdavo 3 dienas, dabar gali užtrukti ir 5, ir net daugiau, jei ne visi „i“ ir „t“ sujungti teisingai.

Šiame straipsnyje mes gilinsimės į visas šias smulkmenas. Mes ne tik pateiksime standartinius terminus, bet ir paaiškinsime, kodėl jie gali pasikeisti, kokias rizikas neša skirtingi maršrutai ir kaip tinkamas dokumentų valdymas gali padaryti stebuklą, sutrumpindamas pristatymo laiką. Nors niekas negali pažadėti 100 % tikslumo (nesvarbu, kiek patirties tu turiti), tikslus supratimas apie procesą leis jums planuoti savo verslą be staigmenų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis krovinių atvykimo laikas iš Lietuvos į Angliją?

Vidutinis atvykimo laikas priklauso nuo pasirinkto pervežimo būdo – tai ar tai yra „sąskarinis“ (dalinis) krovinys, ar pilna mašina (FTL). Jei kalbame apie dalinius krovinius (kai vienoje mašinoje keliauja keletas siuntėjų prekės), standartinis laikas svyruoja nuo 4 iki 7 darbo dienų. Čia įskaičiuojamas laikas, reikalingas prekėms surinkti sandėlyje (konsolidacija), nuvažiuoti iki uosto, keltis per jūrą ir išdalinti prekes Anglijoje.

Jei klientas užsisako pilną mašinos vietą (vienos mašinos krovinys), procesas yra greitesnis, nes nereikia laukti, kol bus surinktos kitos prekės. Tokiu atveju atvykimas į Angliją įvyksta vidutiniškai per 2–3 dienas, tačiau tai labai priklauso nuo to, kiek laiko užtrunka išankstinė muitinės deklaracija. Jei dokumentai tvarkingi, vairuotojas gali važiuoti be sustojimų, ir tuomet terminas artėja prie 48 valandų. Tačiau reikia prisiminti, kad tai yra „idealus“ scenarijus, kuris realybėje pasitaiko apie 70–80 proc. atvejų.

2. Kodėl „tikslus“ tvarkaraštis dažnai pasikeičia ir kuo tai conditioned?

Logistikoje sąvoka „tikslus tvarkaraštis“ yra santykinė. Nors mes, kaip ekspertai, planuojame keliones iki minučių, egzistuojančios išorinės aplinkybės gali viską sujaukti. Pagrindinė priežastis, dėl kurios laikai pasislenka, yra muitinės procedūros. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, kas reiškia, kad kiekviena siunta turi praeiti eksporto (Lietuvoje/ES) ir importo (Anglijoje) kontrolę. Jei muitinės sistemoje pasitaiko klaida arba trūksta vieno priedo, mašina sustoja ties pasienio punktu. Tokios delsos gali trukti nuo kelias valandų iki kelių dienų.

Be to, didelę įtaką turi keltų tvarkaraščiai. Nors keltai plaukia pagal grafiką, didelis eismas uostuose (ypač Dovere arba Calais) gali lemti tai, kad vairuotojas neįvažiuoja į planuotą reisą ir turi laukti kito. Pavyzdžiui, jei vairuotojas dėl eismo įvykio vėluoja 30 minučių į uostą, o keltui būtina atvykti valanda prieš išplaukimą, jis praleidžia savo vietą. Tokiu atveju atvykimo laikas pasislenka bent parą. Taip pat orai – rūkas Šiaurės jūroje arba stiprus vėjas La Manče gali atšaukti plaukimus, kas automatiniu būdu uždelsia pristatymą.

3. Ar įtakos atvykimo laikui turi maršruto pasirinkimas: šiaurės ar pietų kryptis?

Absoliučiai taip. Tai vienas svarbiausių sprendimų, kurį priima logistikos ekspertas planuodamas pervežimą. Yra du pagrindiniai maršrutai: pietų (per Kalė–Doverį arba Eurotunelį) ir šiaurės (per Zebriugę, Roterdamą arba Hulingą į Iminghemą, Harvičą arą Tilbury).

Pietų maršrutas yra trumpesnis geografiškai, tačiau jis daugiau priklauso nuo eismo intensyvumo. Dovere ir Kalė vyksta intensyviausia prekyba, ir čia dažniau susidaro spūstys. Tačiau, jei viskas gerai, tai greičiausias būdas pasiekti pietinę Angliją (Londoną, Midlandsą). Šiaurės maršrutai (ypač į Iminghemą) yra populiarūs tarp tiems, kurie veža krovinius į šiaurinę Angliją (Šiaurės Angliją, Škotiją). Nors šis kelias ilgesnis, uostai ten yra mažiau užpildyti, ir dažniau pavyksta išlaikyti griežtesnį tvarkaraštį, nes mažiau rizikos praleisti keltą. Be to, šiauriniuose uostuose dažnai greičiau vykdoma muitinės kontrolė, nes ten mažiau mašinų srautas nei Doverio „butelio kaklyje“.

4. Kaip Brexit paveikė pristatymo laikus ir ar tai vis dar kelia problemų?

Brexit buvo didžiulis šokas logistikos sistemai, ir po daugiau nei dvejų metų jo pasekmės vis dar juntamos. Anksčiau, kai Anglija buvo ES dalis, sienos kirtimas buvo formalumas – vairuotojas tiesiog pravažiuodavo pro vartus. Dabar kiekvienam krovininiui reikalingi EORI numeriai, tinkamos prekių kodai (HS kodai) ir manybės (taros) deklaracijos. Jei šie dokumentai pateikiami neteisingai arba vėlai, sistema „išmeta“ raudoną flagą, ir krovinys turi būti patikrintas fiziškai.

Tai reiškia, kad anksčiau „tikslus tvarkaraštis“ priklausė nuo vairuotojo greičio, o dabar – nuo brokerio, kuriantis deklaracijas, greičio. Dažnai pasitaiko atvejų, kai krovinys jau yra uoste, bet neleidžiama įlipti į keltą, kol nebus gautas „išleidimas“ iš JK muitinės sistemos. Todėl dabar rekomenduojama visa muitinės dokumentacija pateikti ne tada, kai mašina jau važiuoja, o dar prieš tai, geriausia – kai tik prekės yra surinktos sandėlyje. Tai leidžia išvengti didžiausių delsų.

5. Kuo skiriasi „sąskarinio“ (groupage) krovinio tvarkaraštis nuo pilnos mašinos?

Sąskarinio krovinio tvarkaraštis yra lankstesnis, bet mažiau tikslus. Kai užsakote sąskarinį pervežimą, jūsų prekės keliauja kartu su kitų klientų krovinais vienoje mašinoje. Vairuotojas turi sustoti ties kiekviena apkrovos ir iškrovos vieta. Jei vienas klientas vėluoja pateikti prekes arba vairuotojas užstrigs prie vieno iš sandėlių, tai atidėlioja visą maršrutą. Tokiu atveju atvykimo laikas gali pasislinkti 1–2 dienas (arba daugiau, jei įvyksta rimtes nesklandumų), todėl sąskariniuose pervežimuose dažniau nurodomas ne konkretus valandos laikas, o dienos intervalas (pvz., „antradienis–ketvirtadienis“).

Pilnos mašinos (FTL) tvarkaraštis yra uždaras. Mašina užpildoma vieno kliento prekėmis ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą (arba vieną iškrovos vietą). Čia nėra tarpinių sustojimų (išskyrus degalines ir poilsio laiką), todėl galima su didesniu tikslumu numatyti atvykimo laiką. Jei klientui būtina, kad prekės atvyktų anksti ryte tam tikrai dienai (pvz., parduotuvės atidarymui ar gamybos linijai), vienintelis patikimas pasirinkimas yra pilna mašina.

6. Kokį vaidmenį vaidina vairuotojo darbo ir poilsio laikas?

Tai yra vienas dažniausiai nepaisomų veiksnių, nors jis tiesiogiai reguliuojamas teisės aktais. Europoje ir Jungtinėje Karalystėje galioja griežti vairuotojų darbo laiko apribojimai. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas be pertraukos, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat yra ribojamos bendrosios vairavimo ir darbo valandos per dieną (maksimum 10 valandos, išskyrus išimtines situacijas) ir per savaitę.

Ką tai reiškia klientui? Net jei kelionė iki Anglijos fiziškai užtruktų 20 valandų, vairuotojas negali ją nuvažiuoti be sustojimo. Jei tvarkaraštis yra labai įtemptas, vairuotojas gali būti priverstas sustoti anksčiau, kad neviršytų leistinųjų normų. Be to, jei vairuotojas dėl eismo arba muitinės praleido savo planuotą poilsį, jis privalo jį pasiimti vėliau, kas neabejotinai atidės atvykimą. Patyręs logistikos ekspertas visada įtrauks šias poilsio pertraukas į savo skaičiavimus, kad klientas gautų realų laiko įvertinimą, o ne teorinį „greitį“.

7. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku ir kiek tai tikslu?

Šiuolaikinėje logistikoje GPS stebėjimas yra standartas. Mes naudojame pažangias sistemas, kurios leidžia matyti mašinos vietą realiu laiku. Klientas gaus nuorodą, kurioje gali stebėti, kur jo krovinys yra šiuo momentu. Tačiau būtina suvokti technologinių apribojimų esmę. Kol mašina važiuoja keliu, koordinatės yra tikslios.

Kai mašina atvyksta į uostą arba įvažiuoja į keltą, GPS signalas dažnai dingsta arba rodo mašinos vietą kaip „stovinčią uoste“, nors ji jau gali būti jūroje. Taip pat, jei mašina stovi eilėje prie muitinės, GPS gali parodyti, kad ji „netoli“, bet neatskleis, kad ji laukia patikros. Todėl, nors GPS suteikia puikų vaizdą apie judėjimą, jis negali pasakyti, kiek laiko liko iki išsikrovimo, jei nėra atnaujinta statuso (pvz., „Muitinė patikrinoma“ arba „Iškrauta“). Geriausias stebėjimo būdas yra aktyvi komunikacija su logistikos vadybininku, kuris gali patikrinti sisteminę informaciją, nepasiekiamą viešai.

8. Kaip orų sąlygos (ypač žiemą) veikia tvarkaraštius?

Oras yra tas veiksnys, kurio negalime kontroliuoti, bet kuris turi didžiulę įtaką, ypač žiemą. Lietuvoje, Lenkijoje ar Vokietijoje sniego lavinos arba apledėję keliai gali sulėtinti eismą kelias valandas. Tačiau didžiausia rizika yra pačioje jūroje. Šiaurės jūra ir La Manšas gali būti labai rūgštūs. Stiprus vėjas (virš 80–90 km/h) gali lemti tai, kad keltai nebus išplaukę.

Jeigu planuojamas atvykimas yra pirmadienį, o sekmadienio vakarą dėl audros visi reisai buvo atšaukti, tai reiškia, kad mašina užstrigs uoste. Jos eilės numeris gali pasislinkti, ir vietoje pirmadienio ji gali atvykti trečiadienį. Patirtis rodo, kad žiemos sezonu (nuo lapkričio iki kovo) visada verta įsiskaityti papildomą 1–2 dienas „rezerve“, ypač jei krovinys yra labai jautrus laikui (pvz., prekės reklamos kampanijai ar šventiniam laikotarpiui). Mes stengiamės pasirinkti patikimiausius keltų operatorius, kurie turi didesnius laivus, mažiau jautričius bangoms, tačiau gamta visada pasiduoda paskutinį žodį.

9. Ką klientas gali padaryti, kad pagerintų savo krovinių atvykimo tikslumą?

Kliento vaidmuo čia yra kritiškai svarbus, dažnai netgi suprantamas per vėlai. Greičiausias būdas uždelsti siuntą yra blogai parengti dokumentai. Ką tai reiškia? Pirmiausia, komercinės sąskaitos (Invoice) ir pakavimo sąrašai (Packing List) turi būti tikslūs ir vienodi. Jei sąskaitoje parašyta „metalų laužas“, o pakavimo sąraše – „vario vielą“, muitinė tai pastebės ir sustabdys siuntą patikrai.

Antra, svarbu laiku pateikti visus duomenis brokeriui. Nereikia laukti, kol mašina jau važiuoja, kad pateiktumėte svorius arba prekių kodus. Trečia, jei prekės yra specialios (pvz., maisto produktai, gyvūnai, pavojingos medžiagos), reikalingi papildomi sertifikatai ( veterinarijos, ADR ir t.t.). Jei šie dokumentai neatitinka reikalavimų, krovinys gali būti grąžintas atgal į Lietuvą arba sunaikintas, kas sukels milžiniškas nuostolias. Greičiausias ir tiksliausias tvarkaraštis tas, kuris pradedamas formuoti ne vairuotoje, o kliento biure, kai tik pasirašomas sutartis.

10. Kas atsitinka, jei krovinys visgi vėluoja, ir ar yra kompensacijos?

Tai klausimas, kurį dažniausiai užduoda klientai, kuriems prekės reikalingos „vakar“. Pirmiausia, reikia skirti vėlavimo priežastis. Jei vėlavimą sukėlė logistikos kompanijos klaida (pvz., pamiršta užsisakyti keltas arba vairuotojas netinkamai planavo savo maršrutą), kompanija paprastai prisiima atsakomybę ir gali mokėti baudas arba kompensuoti nuostolius pagal CMR konvenciją (tarptautinės krovinių vežimo sutarties).

Tačiau dažniausiai vėlavimai yra dėl „jėgos majeure“ (bėdų, kurių negalima kontroliuoti). Į tai įeina: blogas oras, muitinės patikros, eismo įvykiai, kurių kaltė ne vairuotojo, arba streikai (pvz., prancūzų uostų arba keltų darbuotojų streikai). Tokiu atveju logistikos kompanija neatsakinga už vėlavimą, nes ji padarė viską, kas priklauso nuo jos, kad krovinys pasiektų tikslą. Mes visada stengiamės informuoti klientus apie vėlavimus iš karto, kai tik sužinome apie juos, kad klientas galėtų susitvarkyti su savo gavėjais. Sklandži komunikacija šiuo atveju yra geriausia „kompensacija“ už nesusipratimus.

Išvada

Apibendrinant, „tikslus atvykimo laikas į Angliją“ nėra fiksuotas taškas žemėlapyje, o dinamiškas procesas, priklausantis nuo daugybės kintamųjų.