Atvykimo grafikas iš Anglijos į Lietuvos miestus: Detalus vadovas ir eksperto žinios

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė logistinis žemėlapis tarp Jungtinės Karalystės ir kontinentinės Europos. Nors „Brexit“ sukėlė nemažai trikčių ir papildomų administracinių barjerų, vienas dalykas išliko nepakitęs: Anglija vis dar yra viena svarbiausių prekybos partnerių Lietuvai, o tarp šalių judantis krovinių srautas yra intensyvus. Kasdien tūkstančiai siuntinių, nuo mažų asmeninių pakelių iki didelių pramoninių partijų, keliauja šiuo maršrutu.

Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, kurį girdėju iš savo klientų – yra susijęs su laiku. Kada siunta atvyks? Kodėl reikia tiek laiko? Ar galima tiksliai numatyti atvykimo valandą? Atsakymai į šiuos klausimus nėra tiesūs, nes tarptautiniai pervežimai – tai ne tik fizinis atstumas, bet ir sudėtingos procedūros. Atvykimo grafikas iš Anglijos į Lietuvos miestus priklauso nuo begalės veiksnių: nuo to, koks krovinys (dalinis ar pilnas), iki to, kaip pasitvarko muitinėje ar kokios oro sąlygos Lamanše.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir aiškiai paaiškinsiu, kaip formuojasi atvykimo grafikai, ką tiksliai reiškia terminai, kuriuos matote savo užsakymo kortelėje, ir ko tikėtis planuodami siuntos gavimą. Nesvarbu, ar laukiate pirkinių iš „Amazon“ UK, ar didelės verslo siuntos, suprasdami procesą, galėsite geriau planuoti savo laiką ir išvengti nereikalingo streso.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka siuntos pristatymas iš Anglijos į Lietuvą?

Vidutinis pristatymo laikas priklauso nuo pasirinkto pervežimo tipo, tačiau remiantis standartinėmis logistinėmis praktikomis, galime išskirti kelis pagrindinius laiko tarpsnius. Jei kalbame apie konsoliduotas siuntas (groupage), kai kelių klientų kroviniai sujungiami į vieną vagoną ar sunkvežimį, standartinis terminas yra nuo 5 iki 10 darbo dienų nuo krovinių paėmimo Anglijoje.

Šis laikas apima kelias stadijas: krovinio surinkimą sandėlyje Anglijoje (paprastai tai trunka 1–2 dienas), patį kelionę per Lamanšą (Eurotunelis arba keltas), važiavimą per Europą iki Lietuvos ir galiausiai siuntos išskirstymą Lietuvos terminaluose. Jei užsakote ekspresinį pervežimą arba pilną vagoną (FTL – Full Truck Load), kurį vairuotojas veda tiesiai į paskirties vietą be sustojimų tarpiniuose sandėliuose, laikas gali sutrumpėti iki 2–4 darbo dienų. Tačiau reikia prisiminti, kad tai brangesnis pasirugos variantas. Svarbu also atsižvelgti į tai, ar tai yra darbo dienos – savaitgaliai ir šventės gali šiek tiek padidinti šį laiką.

2. Ar atvykimo laikas priklauso nuo to, į kurį Lietuvos miestą vežama?

Taip, absoliučiai. Lietuva nėra didelė šalis, tačiau logistiniu požiūriu atstumai tarp miestų daro įtaką galutiniam terminui, ypač kai kalbame apie dalinius krovinius. Didžiausių miestų, tokių kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai, terminalai yra įsirengę pagrindinius logistinius mazgus. Pavyzdžiui, jei sunkvežimis atvyksta į Klaipėdos uostą arba pietinę Lietuvos ribą (prie Lenkijos), Krovinys dažniausiai pirmiausia nukreipiamas į Vilniaus arba Kauno sandėlius išskirstymui.

Jei jūsų siunta turi būti pristatyta į mažesnį miestą, pavyzdžiui, Marijampolę, Uteną ar Telšius, paprastai tai užtrunka vieną papildomą dieną po to, kai krovinys atvyksta į pagrindinį Lietuvos terminalą. Taip yra dėl to, kad mažesnius miestus aptarnauja vietinės kurjerių kompanijos arba smulkesni transporto priemonių maršrutai, kurie vykdomi ne kasdien, o tam tikrais grafiko dienomis (pavyzdžiui, antradieniais ir penktadieniais). Todėl, kai žiūrite savo sekimo numerio būseną, „atvykimas į terminalą“ dar nereiškia, kad siunta šiandien bus pas jūsų namuose, jei gyvenate toliau nuo didžiųjų centrų.

3. Kaip „Brexit“ paveikė atvykimo grafikus ir ar tai daro įtaką dabar?

„Brexit“ – tai faktas, su kuriuo susiduriame kasdien, ir jo įtaka grafikams yra akivaizdi. Išėjus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos, pasikeitė muitinės taisyklės. Anksčiau sienas kirsti buvo paprasčiau, tačiau dabar kiekviena siunta turi būti deklaruojama. Tai reiškia, kad prieš išvežant krovinį iš Anglijos, vairuotojas arba logistikos brokeris turi pateikti išvežimo deklaraciją (Export Declaration), o atvykus į Lietuvą – įvežimo deklaraciją (Import Declaration).

Jei dokumentacija yra tvarkinga, šis procesas užtrunka kelias minutes arba valandas elektroniniu būdu. Tačiau jei dokumentuose trūksta duomenų, arba prekės yra specialios (pavyzdžiui, reikalaujančios sertifikatų), siunta gali būti sulaikyta muitinėje. Tai gali atidėlioti atvykimą nuo 1 iki 3 dienų, o retais atvejais ir ilgiau. Mano patirtis rodo, kad dažniausia vėlavimų priežastis būna būtent neteisingai užpildyti komerciniai dokumentai (pVM numeriai, prekių kodai HS), o ne paties pervežimo greitis. Todėl labai svarbu, kad klientai pateiktų tikslius duomenis apie siuntą.

4. Kiek kartų per savaitę vyksta reisai iš Anglijos į Lietuvą?

Logistikos srityje vyrauja nuolatinis judėjimas. Didelės pervežimo kompanijos, kurios specializuojasi šiame maršrute, dažniausiai organizuoja reisus kasdien arba bent jau kelis kartus per savaitę. Pavyzdžiui, sunkvežimiai gali važiuoti iš Londono, Midlso ar Birminghamo regionų link Lietuvos 2–3 kartus per savaitę.

Tačiau reikia skirti tvarkarausius reisus nuo krovininės linijos. Tvarkaraus reiso atveju, kai užsakote pilną vagoną, jūsų grafikas priklauso nuo to, kada vairuotojas paruošiamas ir kai krovinys užkraunamas. Tuo tarpu krovininės linijos (konsoliduotos siuntos) turi fiksuotą tvarkaraštį. Pavyzdžiui, kroviniai iš Anglijos surenkami iki trečiadienio, išvyksta į ketvirtadienį, o Lietuvą pasiekia sekmadienį arba pirmadienį. Jei spėjate paduoti savo prekes į Anglijos sandėlį iki „krovimo datos“, jūsų siunta pateks į artimiausią reisą. Jei vėluojate – teks laukti kito grafiko, kas gali prailginti laukimą savaitę.

5. Kas daro įtaką greičiausiam ar lėčiausiam pristatymui?

Be jau minėto muitinės, yra keletas fizinių ir techninių veiksnių. Pirmasis – tai geografinė Anglijos padėtis. Jei siunta paėmima iš pietinės Anglijos (Londonas, Kentas), kelionė iki Lamanšo sąsiaurio trumpa, tačiau tenka eiti pro didelius prisotinimus (congestion zones). Jei krovinys paėmiamas iš šiaurės (Mančesteris, Liverpulis, Škotija), vairuotojui reikia nuvažiuoti visą Angliją, kas užtrunka papildomą 6–8 valandas.

Antrasis veiksnys – perėjimas per Lamanšą. Sąsiaurio perėjimas gali būti trikdomas blogo oro (keltai neplaukia) arba techninių gedimų tunelyje. Trečiasis – eismo sąlygos Europoje, ypač Vokietijoje ir Lenkijoje, kur dažnai vyksta remonto darbai arba eismo įvykiai. Ir galiausiai, vairuotojo poilsis. Pagal Europos Sąjungos reglamentas, vairuotojas privalo daryti pertraukas. Net jei atstumas mažas, jei vairuotojui baigiasi vairavimo laikas, jis privalo sustoti. Tai gali paveikti atvykimo laiką, jei paskutinė kelionės dalis į Lietuvą sutampa su jo poilsio laiku.

6. Ar galima sekti siuntos judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas. Kiekvienas profesionalus pervežėjas suteikia galimybę sekti siuntą. Dažniausiai tai daroma naudojant „Tracking“ numerį, kurį įvedę pervežėjo svetainėje matote būsenas: „Siunta surinkta“, „Išvykta iš Anglijos“, „Muitinės kontrolė“, „Atvyko į Lietuvos terminalą“.

Tačiau reikia suvokti skirtumą tarp GPS sekimo ir sisteminio atnaujinimo. GPS sekimas (kurį dažnai matome taksi arba mažesnėms siuntoms) rodo automobilio vietą žemėlapyje realiu laiku. Sunkvežimių atveju dažniau naudojami sisteminiai pranešimai, kurie atnaujinami tam tikrais taškais (pavyzdžiui, kai vairuotojas peržengia sieną arba atvyksta į sandėlį). Todėl kartą gali būti, kad per pastarąsias 4 valandas žemėlapyje pozicija nepasikeitė – tai gali reikšti, kad sunkvežimis stovi eisme arba poilsio zonoje, o ne kad dingęs. Mano patarimas: jei matote, kad siunta „užstrigo“ vietoje ilgiau nei parą, nedelskite susisiekite su operatoriumi – tai gali būti techninė klaida arba reikalingas jūsų dalyvavimas sprendžiant muitinės klausimą.

7. Kaip vyksta pristatymas „į duris“ (door-to-door) ir kiek tai paprastai trunka?

Pristatymas „į duris“ reiškia, kad pervežėjas pasiima krovinį iš siuntėjo sandėlio Anglijoje ir pristato tiesiai į gavėjo nurodytą adresą Lietuvoje. Tai patogiausias, bet ir sudėtingesnis variantas. Atvykimo grafikas šiuo atveju susideda iš dviejų dalių: atvykimo į Lietuvą (pagrindinis maršrutas) ir „paskutinės mylios“ pristatymo.

Kai sunkvežimis atvyksta į Lietuvos terminalą (pavyzdžiui, Vilniuje), krovinys dažnai iškraunamas ir perduodamas vietinei kurjerių tarnybai pristatymui. Šis procesas gali užtrukti nuo kelias valandų iki vienos dienos. Jei užsakote tiesioginį sunkvežimio pristatymą į duris (be perkrovimo), tai yra greičiau, tačiau brangiau. Svarbu prisiminti, kad vairuotojas, kuris atveža siuntą tiesiai į duris, susisieks su jumis prieš atvykdamas, kad suderintų tikslų laiką. Jei jūsų nėra namuose arba atsakymo į skambutį nėra, siunta gali būti grąžinta į terminalą, kas vėluos pristatymą dar viena diena.

8. Kokios yra pagrindinės vėlavimo priežastys ir kaip jų išvengti?

Per savo dvidešimt metų praktiką esu nustatęs keletą „klasikinių“ vėlavimo priežasčių. Pirmoji ir dažniausia – dokumentų problemos. Jei prekės yra reglamentuojamos (maisto papildai, chemija, elektronika) ir trūksta sertifikatų arba deklaracijų, muitinė ją sulaikys. Antra – neteisingi adreso duomenys. Jei nurodote miestą, bet pamirštate pašto kodą ar gatvę, kurjeriui Lietuvoje reikės daugiau laiko ieškoti adreso, o jei adresas visai neteisingas – siunta grįžta atgal.

Trečia – siuntėjo vėlavimas Anglijoje. Kartais klientai manęs klauso: „Kodėl siunta nevyksta?“, o paaiškėja, kad Anglijoje ją dar neįkėlė į sunkvežimį, nes siuntėjas vėlavo. Kaip išvengti vėlavimų? Visada tikrinkite, ar pateikėte tikslų prekių sąrašą (invoice) su svoriais ir vertėmis. Įsitikinkite, kad gavėjo telefono numeris yra teisingas. Ir svarbiausia – jei prekės yra specialios, susitarkite su pervežėju iš anksto dėl reikalingų dokumentų. Gerai paruoštas krovinys – tai greitas krovinys.

9. Ar atvykimo laikas skiriasi priklausomai nuo metų laiko?

Taip, metų laikas daro didelę įtaką. Ypač aktyvus laikotarpis yra rudenį ir prieš Kalėdas (nuo rugsėjo iki gruodžio). Šiuo laikotarpiu prekybos srautai iš Anglijos išaugsta kelis kartus – visi perk dovanas, prekes žiemos sezonui. Dėl didelio krovinių kiekio sandėliai Anglijoje gali būti perkrauti, todėl krovinio surinkimas (konsolidacija) gali užtrukti ilgiau nei įprasta (ne 1 dieną, o 2–3). Be to, didelis transporto srautas keliuose sukelia eismo spūstis.

�iemą taip pat gali kilti problemų dėl oro sąlygų. Stiprus vėjas Lamanšo sąsiauryje gali stabdyti keltus, o sniegas Lenkijoje ar Vokietijoje gali sulėtinti sunkvežimių eismą. Vasarą situacija paprastai stabiliausia, tačiau reikia atsižvelgti į galimas atostogas, kai sandėliai gali būti uždaryti. Planuodami siuntą, būtina atsižvelgti į šiuos sezoniškumus ir, jei įmanoma, siųsti prekes anksčiau nei šventiniai arba sezoniniai pikai.

10. Ką daryti, jei siunta vėluoja ir kaip sužinoti tikslų atvykimo laiką?

Pirmiausia – nepanikuokite. Vėlavimas 1–2 dienas tarptautiniame pervežime yra laikomas normaliu variacijų intervalu. Pirmasis žingsnis yra pasitikrinti sekimo būseną. Jei ji rodo „Muitinės kontrolė“ arba „Laukiama informacijos“, reiškia, kad reikalingas jūsų arba brokerio dalyvavimas.

Jei būsena nepasikeičia ilgą laiką arba rodo „Vėluoja“, nedelskite susisiekite su savo logistikos atstovu arba pervežėjo pagalbos tarnyba.