Atvykimo grafikas ir reguliarios kelionės iš Anglijos: Viskas, ką reikia žinoti

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinių pervežimų industrija pasikeitė neatpažįstamai. Viena judriausių ir svarbiausių krypčių visada buvo maršrutas tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos. Būtent šiame maršrute susiduria didžiausias kiekis prekių, asmeninių siuntų, baldų bei technikos, kuriuos lietuviai veža iš Anglijos į gimtąjį šalį arba atvirkščiai. Dirbant šioje srityje ilgą laiką, aiškėja viena pagrindinė kliento nuotaiką lemianti detalė – tai ne kaina ir net ne greitis, o pastovumas ir aiškus atvykimo grafikas.

Kai klientas pasikliauja savo turtu ar siunta jums, jis ne tik tiesiog perduoda dėžę vairuotojui. Jis perduoda savo laukimą, savo planus ir dažnai – labai svarbių dalykų (pvz., verslo atsargas ar šeimos relikvijas) likimą. Todėl reguliarios kelionės iš Anglijos nėra tik paprastas reisų tvarkaraštis; tai sudėtingas logistinis mechanizmas, kuris turi veikti kaip laikrodis. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip suformuojami atvykimo grafikai, ko tikėtis siuntų savininkams ir kodėl "rytoj atvyks" retai kai yra tinkamas atsakymas logistikoje.

Rinkoje egzistuoja du pagrindiniai būdai organizuoti pervežimus: tai reguliarios (linijinės) kelionės ir individualūs reisai. Šio straipsnio dėmesys skiriamas būtent reguliarioms kelionėms. Jos yra šios srities stuburas, leidžiantis palaikyti prieinamą kainą ir užtikrinti, kad siuntos iš Londono, Mančesterio, Birmingamo ar kitų didžiųjų miestų pasiektų Lietuvą be nereikalingų delsimų. Suprasdami, kaip veikia šis grafikas, Jūs tapsite ne tik informuotesnis klientas, bet ir galėsite geriau planuoti savo asmeninius ar verslo reikalus.

Svarbu paminėti, kad po "Brexit" proceso ir pasikeitusių muitinės procedūrų, grafikai tapo dar labiau priklausomi nuo išorinių veiksnių. Anksčiau vairuotojas galėjo pravažiuoti per sieną be sustojimo, šiandien tai reikalauja papildomo laiko rezervo. Tačiau nepaisant šių iššūkių, profesionalios transporto kompanijos sugebia išlaikyti pastovų ritmą. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime, kaip tai veikia iš vidaus, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kad Jūsų kelionės planavimas taptų kuo paprastesnis.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformavau išsamų sąrašą klausimų, kuriuos klientai dažniausiai užduoda man per dvidešimt metų trukusią praktiką. Čia rasite ne tik trumpus atsakymus, bet ir išsamią informaciją, padėsiančią suprasti procesų esmę.

1. Kaip dažnai vyksta reguliarios kelionės iš Anglijos į Lietuvą?

Reguliaraus maršroto (angliškai vadinamo "line") esmė yra pastovumas. Paprastai didelės transporto kompanijos, kurios specializuojasi šioje kryptyje, organizuoja reisus 2–3 kartus per savaitę. Tai reiškia, kad tarp Anglijos ir Lietuvos važiuoja sunkvežimis beveik kas dvi ar tris dienas. Pavyzdžiui, jei reisas išvyksta iš Londono pirmadienį, kitas gali būti numatytą trečiadienį arba ketvirtadienį. Tokis tankumas leidžia klientams ne laukti savaitėmis, kol susikaups pilnas krovinys, o siųsiuntis beveik bet kuriuo metu. Tačiau verta prisiminti, kad šis grafikas gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo sezono. Prieš šventes (Kalėdas, Velykas) ar vasaros atostogų pradžią, kai lietuviai masiškai grįžta iš Anglijos, reisų dažnis gali būti padidintas iki kasdienio, o ramsiojo sezono metu – šiek tiek retintas. Tačiau vidutiniškai klientas gali tikėtis, jog jo siunta bus paimta ir išvežta per 48–72 valandas nuo užsakymo patvirtinimo.

2. Kiek laiko trunka kelionė iš Anglijos iki Lietuvos?

Tai vienas labiausiai klaidinantis klausimų, nes atsakymas priklauso nuo to, ką mes vadiname "kelione". Fiziškai vairuotojui reikia apie 24–30 valandų nuvažiuoti nuo pietinės Anglijos (pvz., Londono ar Doverio) iki Lietuvos sienos, jei važiuojama be sustojimų. Tačiau logistikoje tokio scenarijaus nėra. Reguliari kelionė trunka vidutiniškai 3–4 dienas. Kodėl tiek ilgai? Prie šio laiko prisideda keli svarbūs faktoriai. Pirmiausia, tai krovinio surinkimas (konsolidacija). Sunkvežimis turi apvažiuoti po visą Angliją (arba tam tikrus regionus) ir pasiimti siuntas iš skirtingų klientų. Tai užtrunka vieną ar dvi dienas. Antra, tai keltų perėjimas per La Manšą. Nors pati kelionė per sąsiaurį trunka tik 1,5–2 valandas, laukimas eilėse į keltą, įlipimas ir išlipimas gali "užgrybti" kelias valandas ar net pusę dienos, ypač esant dideliam srautui ar blogoms oro sąlygoms. Trečia, tai poilsio laikas. Vairuotojai turi griežtai laikytis darbo ir poilsio režimo (tachografo duomenys), todėl jie negali važiuoti be sustojimo 24 valandas. Galiausiai, įskaičiuojant siuntų iškrovimą Lietuvoje ir pristatymą giliai į šalies vidų, 3–4 dienų terminas yra realus ir profesionalus.

3. Iš kur Anglijos miestų dažniausiai atvyksta transportas?

Nors Anglija yra nedidelė sala, logistiniu požiūriu ji yra labai koncentruota. Didžioji dalis reguliarių reisų startuoja iš Pietryčių Anglijos, nes čia yra didžiausi prekių srautai ir artimiausias priėjimas prie kontinentinės Europos – Doverio uostas. Taigi, Londonas ir jo apylinkės (ypač Šiaurės Londonas, East Ham, Barking) yra pagrindiniai siuntų surinkimo taškai. Tačiau daugelis kompanijų taip pat aptarnauja ir šiaurines bei vidurines Anglijos sritis. Mančesteris, Birmingamas, Liverpulis, Leedsas, Šefildas – šie miestai taip pat yra įtraukti į reguliarius grafikus. Reikia suprasti, kad jei Jūs esate Kornvalyje (pačiame piečiausiame taške) ar Škotijoje, sunkvežimis gali užtrukti ilgiau, kad pasiektų Jūsų vietą, todėl Jūsų siunta gali būti paimta vėliau nei planuota, arba gali tekti susitarti dėl siuntos pristatymo artimiausiam terminalui. Geriausios kompanijos turi fiksuotas "pasiėmimo zonas" prieš kiekvieną reisą, pavyzdžiui, "Pirmadienį – Londonas ir rytai, Antradienį – Midlands ir Šiaurė".

4. Kaip "Brexit" paveikė atvykimo grafikus ir reguliarumą?

"Brexit" – tai didžiausias posūkis šioje kryptyje per pastaruosius dešimtmetį. Išstojus Jungtinei Karalystei iš ES, pasikeitė muitinės formalumai. Anksčiau siena buvo formalumo klausimas, šiandien tai yra fizinis ir biurokratinis barjeras. Tai tiesiogiai paveikė grafikus. Dabar kiekvienas sunkvežimis, išvykstantis iš Anglijos, turi turėti tvarkingus eksporto dokumentus (Export Declaration), o atvykstant į Lietuvą (arba pirmąją ES šalį) – atlikti importo procedūras. Jei dokumentai yra neteisingai užpildyti ar trūksta kuri nors nors detalė (pvz., svarsčio ar prekės kodo), sunkvežimis gali būti sulaikytas muitinėje. Profesionalios kompanijos šiuo metu skiria ypatingą dėmesį dokumentų tikrinimui dar iki reiso pradžios, tačiau klientas taip pat turi būti atsakingas. Jei Jūs nenurodėte tikslaus prekės pavadinimo ar jos vertės, gali kilti nesklandumų, kurie uždelgs visą reisą ne tik Jums, bet ir kitiems to paties sunkvežimio klientams. Tačiau, nepaisant šių sudėtingumų, grafikai išliko stabilūs – tiesiag reikia skirti daugiau laiko rezervui muitinėse, ypač Doverio ir Calais punktuose.

5. Ar galiu sekti savo siuntos judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje "juodųjų dėžių" era baigėsi. Beveik visos subrendusios pervežimų kompanijos siūlo siuntų sekimą (tracking). Kai Jūsų siunta yra įtraukta į sistemą, Jūs gaunate unikalų numerį arba nuorodą, kuria galite sekti kurjerio ar sunkvežimio padėtį. Tačiau svarbu suprasti skirtumą tarp "realaus laiko" sekimo ir "statuso atnaujinimų". Sunkvežimio sekimas GPS gali būti apribotas dėl duomenų perdavimo kainų arba vairuotojo poilsio laiko (kai sunkvežimis stovi, signalas gali nekeistis). Dažniausiai klientai gauna pranešimus apie svarbiausius etapus: "Siunta pasiimta", "Siunta kelyje", "Siunta atvyko į terminalą Lietuvoje", "Siunta išduota pristatymui". Nors mes stengiamės suteikti kuo tikslesnę informaciją, verta atsižvelgti į tai, kad vairuotojas gali sustoti papietauti ar užpilti degalų, o statusas neiškils. Jei matote, kad sunkvežimis stovi vietoje valandas ar dvi – nereikėtų iš karto panikuoti, tai gali būti planinis poilsis ar muitinės eilė.

6. Kas nutinka, jei vairuotojas vėluoja? Ar galiu gauti kompensaciją?

Vėlavimai logistikoje yra kaip lietus vasarą – nepageidaujami, bet kartais neišvengiami. Reguliuojant atvykimo grafikus, kompanijos visada nurodo "planuojamą" atvykimo laiką, o ne garantuotą pristatymo valandą. Jei vėlavimas sukelia didelius nuostolius (pvz., genda maisto produktai ar praleidžiamas gamybos cechas), reikia šį klausimą aptarti dar prieš siunčiant prekes ir galbūt apdrausti siuntą. Paprastai, jei vėlavimas yra dėl stichinių nelaimių (urgas, sniegas), eismo įvykių ar muitinės sulaikymų, kurie ne priklauso nuo pervežėjo, kompensacijos nenumatomos. Tačiau, jei vėlavimas yra dėl kompanijos nerūpestingumo (pvz., vairuotojas pamiršo siuntą arba sugedo technika, kuri nebuvo aptarnauta laiku), klientas turi teisę reikalauti atlyginimo. Esu matęs atvejus, kai dėl techninio gedimo reisas užtruko dvi dienas – gerbiama kompanija visada informuoja klientus iš anksto ir siūlo sprendimus (pvz., skubų alternatyvų pervežimą ar dalinę kompensaciją), išlaikydamas pasitikėjimą.

7. Kaip yra formuojamos kainos reguliariose kelionėse?

Reguliarių kelionių pranašumas yra tame, kad kaina yra žymiai mažesnė nei užsakomajame reise. Tai pasiekiama dėl to, kad viename sunkvežimyje vežamos keliasdešimt skirtingų siuntų, o išlaidos (kuras, keltas, vairuotojo atlyginimas) yra padalijamos tarp visų klientų. Kaina paprastai skaičiuojama pagal tūrį (kubinius metrus, m³) arba svorį (kg), priklausomai nuo to, kas didesnis. Taip pat į kainą įeina "palepimo mokestis" (handling fee) už siuntos pakrovimą ir iškrovimą terminaluose. Pavyzdžiui, keleiviams atvežti kelionę su keleiviniu mikroautobusu gali kainti brangiausiai dėl to, kad ten nėra galimybės konsoliduoti krovinių. Tuo tarpu krovininis sunkvežimis, kuris važiuoja pagal grafiką, gali pasiūlyti kainą, kuri yra 3–4 kartus mažesnė už vieno automobilio pervežimą. Taip pat svarbu prisiminti, kad kaina gali keistis priklausomai nuo degalų kainos rinkoje (fuel surcharge), tačiau dažniausiai kompanijos fiksuoja kainą užsakymo momentu.

8. Ar galima siųsti brangius ar jautrius daiktus (pvz., elektroniką, pianiną)?

Taip, galima, bet čia taikomi specialūs reikalavimai. Reguliariose kelionėse daugiausia vežami "standartiniai" kroviniai: baldai, drabužiai, buitinė technika. Jei Jūs norite siųsti pianiną, brangų paveikslą, labai jautrią elektroniką ar didelę kiekį stiklo, tai turi būti aptarta individualiai. Nors sunkvežiai yra pritaikyti saugiam pervežimui (įrengtos fiksavimo juostos, atramos), ypatingai jautriems daiktams gali reikėti specialios pakuotės (medinės dėžės, putų plastikas) arba atskiros vietos, kur niekas nebus uždėta viršuje. Be to, verta pasidomėti draudimo sąlygomis. Standartinis draudimas gali neapimti labai brangių daiktų (pvz., juvelerinių dirbinių) arba gali reikalauti ypatingo inventorizacijos sudarymo. Mano patirtis rodo, kad klientai dažnai pervertina savo daiktų atsparumą vibracijai – kelyje yra kelionės, o ne poilsis, todėl kiekvienas daiktas turi būti užfiksuotas taip, kad negalėtų judėti.

9. Kaip vyksta siuntos išdavimas Lietuvoje? Ar pristato į namus?

Tai dažnai kelia sumaištį. Reguliariose kelionėse yra du pagrindiniai variantai. Pirmasis – pristatymas į namus (door-to-door). Šiuo atveju kompanija turi savo arba partnerių smulkiųjų krovininių automobilių parką Lietuvoje, kuris pasiima siuntas iš atvykusio sunkvežimio (paprastai Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje esančiame sandėlyje) ir veža jas tiesiai prie gavimo durų. Antrasis variantas – siuntos išdavimas terminale (depot-to-depot). Tai yra pigiau, bet reikalauja, kad klientas pats atvyktų pasiimti siuntą. Svarbu suprasti, kad sunkvežimai, kurie važiuoja iš Anglijos, yra labai dideli (pvz., 13,6 metro ilgio arba su priekaba) ir negali važiuoti į mažus miestelių ar privačių namų kiemus, kur yra siauri vartai. Todėl procesas visada vyksta per tarpinį sandėlį. Jei užsakote "pristatymą į namus", tikrinkite, ar kaina įtraukia nešikų paslaugas – dažnai sunkų baldą reikia ne tik iškrauti, bet ir įnešti į butą antrame aukšte be lifto, o tai gali kainuoti papildomai.

10. Kiek laiko iš anksto reikia užsakyti vietą reise?

Geriausias atsakymas – kuo anksčiau, tuo geriau. Nors reguliarios kelionės vyksta dažnai, vietos juose yra apribotos. Sunkvežimis turi tam tikrą talpą (pavyzdžiui, 90 m³). Populiariausiomis savaitėmis (prieš šventes, mokslo metų pradžią) vietos gali būti išparduotos net 3–4 dienas iš anksto. Jei Jūsų siunta yra didelė (pvz., visa buto apyvarta), būtina užsakyti vietą bent savaitę iš anksto, kad logistikai galėtų tinkamai suplanuoti krovinio išdėstymą (palyginimo taisyklės – sunkesni daiktai į apačią, lengvi į viršų). Mažos siuntos (1–2 kolesės) dažnai gali būti priimtos ir iš ankstočiausią dieną ryte, jei vairuotojas dar neprasidėjęs rinkti krovinio, tačiau tokiu atveju nėra garantijos, kad vairuotojas spės užvažiuoti pas Jus tą pačią dieną. Planavimas – tai pusė sėkmės logistikoje.

Išvada

Reguliarios kelionės iš Anglijos į Lietuvą yra ne tik paprastas prekių perkelimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas, subalansuotas procesas, kuris reikalauja daugiametės patirties, žinių apie taisykles ir gebėjimo spręsti neplanuotus iššūkius. Per dvidešimt metų šioje srityje mačiau, kaip pasikeitė technologijos, taisyklės ir klientų lūkesčiai, bet vienas dalykas išliko nepakitęs – klientas nori būti tikras, kad jo siunta atvyks saugiai ir laiku.

Suprasdami atvykimo grafikų logiką, Jūs tampa nebe pasyviu stebėtoju, o aktyviu proceso dalyviu. Žinoti, kad reisas vyksta 2–3 kartus per savaitę, kad kelionė trunka 3–4 dienas dėl keltų ir poilsio, o dokumentų tvarkymas po "Brexit" yra kritiškai svarbus – leidžia Jums išvengti nereikalingo streso ir klaidingų lūkesčių. Logistika ne visada yra idealiai tikslus mokslas, bet su patikima kompanija Jūsų siunta yra geriausiuose rankose.

Išvadoje noriu pasakyti, kad renkantis pervežėją, verta atkreipti dėmesį ne tik į žemiausią kainą. Už kiekviena sumaženta kainą dažnai slepiasi prastesnis aptarnavimas, ilgesni grafikai arba blogesnė komunikacija. Pasirinkite tiekėją, kuris skaidriai aiškina savo grafikus, atsako į Jūsų klausimus ir turi ilgametę patirtį. Tada Jūsų rytojų planai taps aiškesni, o ryšiai su Anglija – dar glaudesni.